Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 

Per la buona pace di tutti: le opinioni di Nando Elmo sono solo sue. Spera che nessuna le condivida. Come  dice un tormentone: meno siamo e meglio stiamo – in un mondo di affluenti e confluenti – e di similsedicentiautoritą...

LETER E HAPĖT NJĖJ KASTROFILOTJE

 nga Nando Elmo

 E dashura (ng’ė e tilla njė formul holėsije: ty vetė di sa tė dua),

E dashura, ng’je arbėreshe. Je litire, bilė litiri. Kur fjetė arbėrisht, ng’e she’ sa sforcare tė gjėsh fjalėt e sesģ babare ndė mesėt tinglet e gjufės? Babare si babarert njė litģ.

Ngė ke muzikėn e firmoēkanjes, si e ka jot’ ėmė. Atė muzikė ēė Ungirnjotėt thon se ėsht njė kantillenė - e na qellėjin dhunė.

Ti xure litishtjen me klumėshtit e sat’ ėmė, pse edhč asaj ng’i dukej e vėrtetė tė kish njė bilė ēivile, ēė dijė e fjitė pėr sė vikėrje litishtjen, pa bėn, mė skollė, gabime ortografije (ē’ėsht skencj’e gadhjurvet si kaligrafia) – atą bashkėtigėllore tė dyshim ēė ishin “croce e delizia” e gjithė profesorvet kur na njomjin hunjė e na vėjin veshė gaidhuri si Pinoqit kur i zgarrojim.

Ti ngė xure litishtjen mė skollė si e xumė na, e ti e di litishtjen si ng’e dimi na ēė ng’e xumė kurrė – sidomos profesoret.

Ti kur vete mė qishė ka na, te ku celebrofet mesha grekisht, rri mungare e hapin grikin vet kur prifti uniatė zė fillė Credo-n litisht, te lloku i Pistevo-t, sa t’i bėnjė nderim papės; ose kur prifti (ju priftė e mbara priftit) zė fillė padrenostrin, te lloku i Pater imon e tė ndalonė tė thuash atė fjalė e bukur, ēė thot e ngė thot, ture na lėn te mysteri:”ton arton imon ton epiousion”, e pėrkthier ka mentaliteti praktik litģ: panem nostrum cotidianum ( e ndomos se mbėlhaset e bėnet gur: “Kur njė tė lipin bukė ng’i jepė njė gur” – gurin ose gomin e ēamėēakėzis (si thon shqipėtaret) tė bukės industrialle tė Kastrofilės.

Sa t’jesh arbėreshe, ti bila ime, dufen sa mė pakė kėtņ shurbise:

- tė fjash gluhėn pa rarje litire;

- tė vesh mė klishė tė parkalésish grekishtė;

- tė thuash Pistevin e Nikčs (pa tė shtuarat e Frankravet)

- e t’i lipish Atit bukėn e sotme po edhč atėn ē’ėsht sipėr nga njė ousije

- tė vish ka njė mesjetė sesģ ajo ka erdhėtim na. Tė vish ka njė mesjetė ėsht shum i rėndė pse tė vlonė atė barbarismė ēė tė bėn pakicė e i mėnjanės. Vėr kufģ se gjithė popujit patin themelim ka barbaret e se vdiqėtin sa i ngau civiliteti, drita e fortė e civilitetit. Vėr kufģ edhč se pakicat nėng durojin dritin e urtėsis. Pakicat vdesjin sa t’ja arrėjin profesoret... bėfen mėnjanėsģ tė mira t’jen ringjallura ndėr karnivelėt... ose te “Fiera dei prodotti locali”...

 

U ngė shtonj mė gjė. Mund  tė shtonja se dufet edhč njė ēotģ si  imja – po ti je shum e urtė sa tė ndash ket fatkeqė me mua, as do t’e meritonje...

Ndose ngė vė bashk kėto shurbise o je litire o je shqipėtare: Litinjėt e sqipėtarėt qen tė ngar ka civiliteti e ka dielli i delirėsis e i pastėrsis metafysike...

E mos i jec prapa atyrve ēė duan tė pėrkthejin meshin shqipisht pse jan e bėjin dy ēotģ: Humbjin arbrishtjen e humbjin grekishtjen, e cila isht jona (neve ēė banojin nė Morč) si ėsht sot  jona (neve ēė banomi n’Italģ) litishtja.

Prindėt tanė vijin ka Morea e ktje tėnė Zot xun’e e “parkalestin”, e jo t’e “lutjin”, grekisht – dreq si bėn martitģ fjala “parkalesģ”.

Ti pra zure fill e frekuentove “Comunione e Liberazione”: sesģ mund tė spresosh tė jesh arbėreshe? Ti i vete prapa eretikėvet papistra, sesģ mund tė shpresosh tė kapirish Etrat tanė ortodokse sesģ Klimaku, ose sesģ Palamas...

“Comunione e Liberazione” perdoron mejtimin Aristotelikė-Tomist, ose ruan Athinėn, aqė sa tanėt perdorojin mejtimin e Jerushalemės, ose tė Perėndis sė Abramit Isakut e Jakobit - jo t’Arsistotelit e tė Tumasit, e tė tjervet filosofa -  sesģ deklaronej Pascal ē’ish pėr kėt “in odore di eresia”.

Ku mund tė vemi me Aristotelin e me Tumasin?

Kėta tanėt ēė jan, nanģ e pėr gjithėmon,  gjithė Jesuitra,  e bėjin mir t’jen o papistra o shqipėtarė: vete kėshtł jeta e mundėsorvet. Po me papin e me Shqiperin jan e humbjin arbėreshėrin ē’ishė e ėsht e Morčsė.

Ndelgon?

Peshpku i Ungris i dhą tė sprasmin dridhje arbrishtjes ture dirguar seminaristet jo mė tė Kolegji grekė Romė, tekł tanėt mund tė pirpjiqjin Lindorin, po Reggio Calabria, sa tė bėfen mė litinjė se atė ēė jan, me bekimet e gjithėve, sidomos (kam besė) tė profesorvet e Unikal-it  (ē’ėsht kģ irkocervė i math?).

Tė cilėt, kam besė, si ti, xunė litishtjen pėr sė tė vegjil. Pėr kėtė janė shumė t’urtė.

Klen tė delirė e tė paster tash ket gjir’i t’jėmavet.

Sot mėsojin delirėsģ e pastertģ. Ngė ndoten me arbėrishtjen. I japjin kund vet arbėrishtjes abstrakte, ajņ ēė banon ket rregjėri’e qiellvet. E shkruajin litisht o shqipė. Delėrsi’e shqipit, pasterti’e tij i ngordhin gjithė. E kėshtu kriaren gjerarkit: peshpku, profesoret, t’urtė “per definizione”.

Mos ng’ishin tė delirė ēė mund tė mesojin? Atė ēė dinė gjithė?

 

Na arbėreshė-arbėreshė ishim, si jemi, tė treshė e pa urtėsģ “kat’eksohén” e “per definizione”. Sa tė na mėsojin litishtjen e sa tė na bėjin tė holė si litinjėt na njomjin hunjė dreqė si thojė urtėsi’e kastrofilotėvet: “mazz’e mazzelli fan li figli belli”.

Mjeshtrat litinjė ishin gjithė fashistra e prandaj dijin edhč ata “per definizione e per mandato divino” sesģ qellet tjervet “La civiltą”.

E neve “La civiltą” na e sualltin me skollin e me qishin, ture na mėsuar, pupana me hunjė, “Il catechismo di Pio X”, atė ēė Mons. Fortino pėrkėthej me njė gjufė arbreshe tė pastėr, ēė fjisjin vet ai e shoku i tij Solano, ndle Zot.

Nanģ, mė dispilqen pėr tij: arbėreshė-arbėreshė, ndė gjakut, origjinelė, qindruam dy o tri.

Thom ata ēė patėtin fatin e keqė tė xėjin arbrishtjen ka zer’i mėmavet e sot ngė din’e shkruajin mir litishtjen.

Thom atą ēė patėtin fatin e keqė tė thojin grekisht Pistevin e jo “il Credo”.

Atą ēė patėtin fatin e keqė mos tė xėjin tė vėfshin pėrgjunjazė si ju litinjė, ēė jini gjithė njė me Perėndin, aqė sa mund tė deklaroni “nulla salus” jasht ka klish’e papės.

Etėtj...etėtj....

U ng’e di si jemi na arbėreshė-arbėreshė.

Shpresonjė se tjertė mos t’jen njurandra si sotoskriti.

Pėr sė dreqti e thėnia: “Si vidisi nu gjegju e nu lupu, spara prima a lu ghiegghiu e pu a lu lupu” u verifikua.

Gjegjėrat, ose arbėreshėt-arbėreshė, ng’jan mė.

Turpja e litinjėvet, ēė ket dheu i tyre kishin kėtą tė treshė ēė ngė dijin e skruajin e fjisjin litisht; e turpja e klishės ēė kish kėt gjiri’i saj kėta tė vargarisur ket hon’i eresisė, na humbėtin pa se tė na e shkrefjin ndėr ball.

Me tė madhen kėnaqėsģ tė peshpukut, me tė madhen kėnaqėsģ tė profesortvet e  Unikalit ēė mund tė mėsojin te fundi njeri Azione Cattolica, tjertė shqipin pa probleme e pa angėthe...

Aqė peshpku sa profesoret mund tė thonė pėrpara historis: “Abbiamo fatto un buon lavoro. Abbiamo eliminato tutti gli impedimenti all’affermazione della purezza, alla rettitudine del pensiero, all’unica fede in Dio...”.

Nanģ mund tė vesh edhč ty tė skruhesh te Unikali e bėfesh finalmente njė bilė e Skanderbekut – i cili, dimi, se doj fort papin. 

Ngė mund tė tė siguronj se, me atņ parathėnėje ēė vura mė sipėr, ty mund tė bėfesh  njė arbėreshe...

Vė rč se arbėreshi sot ėsht vet njė ėndėr i mir per uno scrittore di romanzi, per la pubblicitą, per il turismo, per qualche carnevale, per le proloco, per i finanziamenti nazionali ed europei, e per gli sportelli linguistici, pėr tė cilat shurbise ngė kemi fjalė arbėreshe pėr tė shprehemi.

Me dashurin ēė njeh

I jiti Nando

Priru /Torna