ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėvet tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 
Ndėrhyrje kulturore / Interventi culturali
 

Kurm i Zotit 1938

 

Dhoni u kthe(/ye) te hora, lipsej nga 11 vjet. Ka studiuar pėr t’u bėrė priftė te seminari tė Grotaferatės e pra nė Romė te Kolegji Grek. Vetėm te pushimet verore rikthehej nė sh(tė)pi por duhej tė ndihjė familjen tu(k)e punuar nė arat nė periodėn e tė korravet dhe tė tė shiravet. Marrė nga ky i rėndė aktivitet, mbrėmanet ngė rihyjė te hora e ngė kish mundėsi tė bėjė jetė shoqėrore e tė gėzojė pushimet si shumė bashkėmoshatarė tė tij tė qytetit.

Zbori lidhjet me shumė veta e nanģ, ēė sosi studimet, kle thėrritur tė punojė te selģa peshkopore. Edhe njė herė ngė ka shumė mundėsģ tė lidhė miqėsģ. Por gjė(/e)ndet ngushtė tė gjejė njė shoqe mė parė tė jetė shuguruar priftė. Kėshtu, njė ditė i shkon nga mendja se pėr proēesionė(/i)n e Kurm tė Zotit ai mund tė vė(i)het tė mbajė njė nga tė gjashtat shtiza tė baldakinit ēė mbron Sakramentin e Shejtė. E kėshtu pėr tė paktėn mė(/u)nt tė shohė pjesėn m’e madhe e kopilevet (ēupavet) tė lira dhe tė pėrshtatshme pėr tė drejtin qėllim tė tij.

Maraneles, vjet, pėr tė parėn herė i erdhėn atņ, kur kish gjashtėmbėdhjetė vjet e gjymsė(/smė). Nga ai moment gjella e saj ndėrroi. I pėrgatitėn xėllona tė reja njėzet centimetre mė tė glata pothuajse ngjer te nyjeza e kėmbės. Nanģ ngė mėnt tė qėndrojė pėr njė qėro tė glatė te kroi me miket e saj, me tė cilat pėrpiqet (takohet) nė tė rėnat e kambanės pėr tė marrė ujėt pėr shpinė me nxiren. Te shėtitja e tė dielės me miket duhet tė mbartė me vet vėllathin. Ngė mėnt tė ketė pėrpjekje me miket ēė u martuan. Ё’ mbajtur vazhdimisht nėn sy. Kjo gjendje e kopos (mbyt). Ka dishirim lirie. Lirģ, mendon, ēė mėnt tė t’i vijė vetėm nėse gjen njė kopil (ēun) ēė e kėrkon pėr grua. Kėshtu i lutet tė emės t’e lėrė tė stolisė njė al(/o)tarthė pėr proēesionėn e Kurm’i Zotit. Mendon se kėshtu ndonjė kopil do t’e vėrejė.

Dy ditėt mė parė se festa janė ditė feste tė vėrteta, ditė gėzimi tė math. Maranelja me miket e saj, dhe me vėllezėrthit, venė te mali e mbledhin gjithė lulet spartash ēė mėnt tė mbledhin, i duhen pėr tė berė si njė qilim glatė dhromit (rrugės) e proēesionės.

Nė menatėn (mėngjesin) e Kurm tė Zotit njė nga dy gjimsat e tryezės sė rrumbullakėt ė’ ēuar jashta shpisė dhe vėnė pėrkrahu derės, afėr murit. Mė tė bukurat ēarēafa tė qėndisura janė shtruar mbi tryezė e prapa, mbi murin: spikasin lehtė mbi tė kaltrit tė murit, ēė i zoti i shpisė, ca ditė mė parė, lyejti (leu) tue stėrpikur lazurit me pompėn-spėrkatės e vreshtavet.

Nanģ qėndron vetėm tė pritet tė shkojė Shum i Shejti.

Ēė nė orėn tre pasdite Dhoni ė’ te katedralja veshur mirė: njė kėmishė tė bardhė me mėngėt tė glata pjerrė dy herė e njė palė brekė si zuav nė pėlhurė tweed-i.

Nė orėn katrė(/tėr) pasdite vargani niset. Kush kėndon, kush lut, kush rrėmon nė mes gjindes, kush pret e qep, e kush shpreson te pėrpjekja me gjellėn e kush nė mirėdashjen hyjnore.

Kjo proēesionė ka dhromin mė e glatė, nget gjithė horėn e nduris (duron) mė shumė se gjithė tjerat. Nė ēdo altarthė qėndrohet, mbėshtetet ostjembajtėsja, livaniset ostja e me kėtė bekohet vendi dhe gjindja. Ngė kanė statuja tė rėnda tė mbarten e altarthėt i shėrbejnė ēuesit edhe pėr tė marrė frymė e pėr tė shpijtur (shpirė) krahėt. Pra ngė mėnt t’i mohohet prania hyjnore atij kujt i qėndron ajo e vetme sprėnxė (shpresė). Kėshtł shpeshherė Shum’i Shejti kthehet nė orėn dy e natės.

Shi! Maranelja e Dhoni gjėnden pėrballė mė pak se dy metre larg. Sytė e tyre ndėrpriten, qėndrojnė tė ngulėt, si tė magjepsur, paturpėsisht tė depėrtuam. Shi monada! Fixhėt (fytyrat) e tyre ng(/sk)uqen e marrėveshja ėshtė e plotė e vetvetishme dhe pa gojė. Fixhėt e tyre tė nguqura bien te sytė vetėm e tė ėmės sė saj ēė ndėlgon tė plotėn milikuriqėsinė e ndjenjės sė tyre ē’ėshtė e lind, e cila parafytyron iniciativat seksuale ēė vijnė pas: deklarata dhe pėrpjekjet gjimsa e fshehta e djemvet, shpjegimi i prindėrvet tė tij dhe hyrja e “kėmbės” sė tij tė shpia e saj (fejesa zyrtare), kancelarģa, martesa, bijtė, jeta…

E pėr gjithė kėtė e ėma bekon Tėn’Zonė pėr shortin e mbarė ēė bėri tė hyjė te shpia e saj.

Corpus Domini 1938

  di Paolo Borgia

Spiridione č tornato in paese, mancava da 11 anni. Ha studiato per diventare prete al Seminario di Grottaferrata e poi a Roma al Collegio Greco. Solo d’estate rientrava a casa ma doveva aiutare la famiglia lavorando nei campi nel periodo della mietitura e della trebbiatura. Occupato da questa pesante attivitą, la sera non rientrava in paese e non aveva possibilitą di fare vita sociale e di godersi le vacanze come molti suoi coetanei di cittą.

Ha perso i contatti con molti ed ora, che ha finito gli studi, č stato chiamato a lavorare in curia. Ancora una volta non ha molta possibilitą di allacciare amicizie. Ha, perņ, premura di trovare moglie prima di essere ordinato prete. Cosģ un giorno gli viene in mente che per la processione del Corpus Domini si puņ mettere a sorreggere una delle sei aste del baldacchino che protegge il Santissimo Sacramento. In tal modo puņ almeno vedere la maggior parte delle ragazze disponibili e adatte al suo leggittimo intento.

Marannella ha avuto le sue cose per la prima volta da un anno, a sedici anni e mezzo. Da quel momento la sua vita č cambiata. Le hanno preparato nuove gonne di venti centimetri pił lunghe, quasi fino al polpaccio. Ora non puņ pił restare a lungo alla fontana con le sue amiche, con le quali si incontra sempre ai tocchi delle campane per prelevare l’acqua per casa con l’anfora lignea. Alla passeggiata domenicale con le amiche deve portarsi dietro il fratellino. Le č vietato di frequentare le amiche che si sono sposate. E’ sorvegliata a vista. Questa nuova situazione la opprime. Ha voglia di libertą. Libertą, pensa, che puņ venirle solo se trova un ragazzo che le chiede la mano (in matrimonio). Cosģ, prega sua madre di lasciarle addobbare un altarino per la processione del prossimo Corpus Domini. Pensa che in questo modo qualche ragazzo si accorgerą di lei.

I due giorni precedenti la festa sono di vera festa, di grande gioia. Marannella con le sue amiche, e i fratellini, vanno al monte e raccolgono tutti i fiori di ginestra che possono raccogliere, servono per fare da tappeto lungo il percorso della processione.

La mattina del Corpus Domini una delle due metą del desco rotondo č portato fuori di casa e messo accanto alla porta, accostato al muro. La pił bella biancheria ricamata viene stesa sul tavolo e dietro, sul muro: risalta con delicatezza sul celeste del muro, che il padrone di casa, giorni prima, ha tinteggiato spruzzando azzurrite con l’irroratore per le vigne.

Ora resta da attendere il passaggio del Santissimo.

Alle tre del pomeriggio Spiridione č gią presente in cattedrale vestito a festa: una camicia bianca con le maniche lunghe rigirate due volte e un paio di pantaloni alla zuava in tweed.

Alle quattro del pomeriggio tutto il convoglio si muove. Chi canta, chi prega, chi curiosa, chi taglia e cuce, e chi spera nell’incontro con la vita e chi nella benevolenza divina.

Questa processione ha il percorso pił lungo di tutte, tocca tutto il paese e dura di pił.. Ad ogni altarino ci si ferma, si posa l’ostensorio, si incensa la particola e con questa si bendice il luogo e la gente. Non ci sono pesanti statue da portare e gli altarini servono al celebrante anche a prendere fiato e a sgranchirsi le braccia. Poi non si puņ negare la presenza divina a coloro ai quali quella sola speranza  rimane. Cosģ, spesso il Santissimo si ritira alle due di notte.

Ecco! Marannella e Spiridione si trovano a meno di due metri di distanza. I loro occhi si incontrano, restano fissi, come incantati, spudoratamente compenetrati. Ecco la monade! I loro volti arrossiscono e l’intesa č totale, immediata e senza parole.

I loro volti arrossiti sono notati soltanto dalla madre di lei che capisce l’immediata nuditą del sentimento nascente, che prefigura le successive iniziative sessuali: dichiarazione e incontri semisegreti dei ragazzi, spiegazione dei genitori di lui e l’entrata del “piede” di lui in casa di lei (il fidanzamento ufficiale), la cancelleria, le nozze, i figli, la vita...

E per tutto questo la madre benedice il Signore per la fortuna che ha fatto entrare nella sua casa.

priru / torna