Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 
 
Nezir  Myrta   /    EMRI SHQIP  ONOMASIOLOGJIK – ARBĖRIA
 
 
   Illiristika Ama e Albanistikės shkencė paraindo-europiane.
 
 
      ETNONOMI *) - ARBĖR – ARBĖRESH – ARBAN - SHQIPTAR
   
      –  Etnonomi – arbėr-arbėresh formoi toponomin - Arbėria i njejti emėrtim nė dy dialektet e Shqipes Arbėria – Arbania – ( Arbnia ) – arban - arbėn – arbėr – arbėresh. Ashtu sikurse nė gegėnishte, qė etnonomi   arbėn, formoi toponomin – Arbnia – (arban – Arbania) – (arbėr – Arbėria) – pėr emėrtimin etnologjik dhe onomasiologjik: nė kuptimin antroponomik   arban – arbėr dhe toponomastik Arbania (Arbnia) - Arbėria duke formuar kuptimin e emėrtimit tė hershėm onomasiologjik – arban – Arbania, Arbana, Arbnia (arbanė – arbanėt, gege) dhe poashtu i njejti emėr arbėr – arbėresh,  Arbėria (arbėr – arbėrit, toske) – arbėresh – shqiptar - arbėreshėt – arbėrit – arbanėt – shqiptarėt. 
 
   Etnonomi arbėresh qė na duket pakėz me njė ndryshim fono-morfologjik pėr arbėrit - arbėreshėt si emėrtim dallues u formua nga dashuria ndaj atdheut, si emėr shkėndijash tė zjarrit tė zemrės arbėrore, larg Arbėrisė, formoi Arbėrinė e Dytė, si vrushkull tingujsh zjarri tė dashurisė – duke e fuqizuar fonetikisht emrin – arbėr – me sufiksin – esh – flakėroi etnonomi  - arbėresh – si njė zjarr dashurie qė ndriēon nga larg Tokėn Arbėrore - i njejti zjarr zemre shqiptare e gjuhe arbėreshe – Arbėreshėt nė Itali.
    
    Etnonomi  arbėr me sufiksin – esh – si fuqizim fonetik nga malli pėr Arbėrinė, pėr tė mos e ndier veten tė largėt, arbėrit e larguar nga Arbėria, poashtu me njė theks tė veēantė duke diftuar se jemi gjallė, krenarė edhe larg atdheut tė lashtė – sikur duke potencuar se po hapet Bota Arbėrore me gjuhėn e kulturėn arbėrishte tej Adriatikut (qė pėr kohėn ishte sikurse sot, tej Atllantikut), kjo fjalė arbėresh u paraqit si njė rilulėzim i gjuhės, dokeve, zakoneve, kulturės e historiografisė illire ballkanike – si njė qendresė epokale e arbėrit tė larguar larg atdheut.  Por, ky emėr – etnonom i ri pėr kohėn  arbėresh  ishte dhe ėshtė jovetėm njė vazhdimėsi historiografike arbėrore, gjatė dyndjeve tė popullėsisė shqiptare gjatė luftėrave shekullore, qė bėnė zbrazjen e trojeve etnike tė lashta – por, edhe njė fuqizim konkret ekzistencial – si ekzistencė e re fundamentale, sepse edhe atje ku janė sot arbėreshet,  ishte toka e arritjeve linguistike e kulturore e shkencore artistike, epoka e lulėzimit tė kulturės sė re nė Apenine – si vazhdimėsi e gjuhės e kulturės illire-pellazgjike.
 
   Gjyshėrit e mėdhenj arbėresh krijuan topografinė apenine, historiografinė e re, kulturėn e re, gjuhėt e reja neolitike, qe nga Sicilia qė kuptimi i kėtij toponomi ėshtė pėremri i pakufishėm shqip-illir me dmethėnie sicili nė kuptimin sicili (secili) ka tė drejtė tė jetojė nė tokėn e re – e deri tek shtetformimet e reja, ekzistenėn e re tė njeriut – banorit apenin, e deri tek formimi dhe bashkimi i kombit – me   Giuseppe  Garibaldin (Zef Guribardhi) deri tek koha mė e re – Bashkimi i Italisė sė sotme.       
 
                                      ARA E FARA
 
   Tingulli A  si fillesa e alfabeteve i.e. qė sipas origjinės sė tingullit, ka kuptimin e ekzistencės kulmi me tra nė mes si domethėnie filozofike e ekzistencės sė njeriut nė troje, si formim ekzistencial i mbijetesės historike. Ky tingull  A  nė bashkėtingullim me tingullin  R – i cili ka kuptimin figurativ tė njeriut duke punuar krijoi diftongun qendror, apo atllasin e gjuhės illire-pellgase – AR si diftong qė difton ekzistencėn e njeriut  me punė – pra puna qė e krijoi njeriun dhe e dalloi nga  gjenetika e qenieve tjera tė gjalla nė natyrė – puna qė e bėri njeriun tė mbijetojė mbi tokė, puna qė e bėri njeriun tė mbijetojė mbi tė gjitha qeniet tjera tė gjalla nė natyrė – puna qė njeriun e bėri zot tė tokės.
 
   Diftongu  AR ėshtė diftong PIE, i cili krijoi nė gjuhėn illire-pellgase fjalėn e parė ekzistuese, mbi tė cilėn mvaret ekzistenca e njeriut tė kohės, rrodhi linguistikisht fjala – ARĖ  duke u formuar nga njė sufiks zanor me Ė  -  A + R + Ė = ARĖ – arė (nė trajtėn e pashquar tė emrit) dhe ara (nė trajtėn e shquar tė emrit) – qė nė gjuhėn shqipe-illire do tė thotė :  njė copė tokė e punuar, e lavruar dhe e mbjellur me farė tė drithėrave, tė tė lashtave. Ajo copė toke e punuar, qė krijoi emrin  arė, ara (arat, shumėsi i emrit), copė toke e mbjellur me kokrra tė ruajtura tė tė lashtave nga moti i vjem,  kokrra tė drithėrave, nga fryti i tė lashtave (drithėrave) nė gjuhėn shqipe-illire thirret  farė, fara e drithėrave. Fara hudhet nė ara dhe mbinė bima e re, fara e drithit hudhet nė arė tė punuar, mbiellet, e thohet nė shqipen e vjetėr – fara biinė e bahet bimė  nė kuptimin e mbimjes sė farės nė arė, rritjes, zhvillimit, korrjes sė frytit dhe krijimi i fjalės pėr emrimin e tė lashtave: grun, elb, thekėr, misėr etj. Deri tek fjala millė (mielli) pas bluamjes nė mulli, e deri tek fjala  bukė, buka.
 
   Fjalėt shqipe arė e farė – ara e fara janė fjalė PIE (paraindo-europiane), ku nga vet fjala arė, ara  pėrmes tingullit  F, f,  F+ARĖ=FARĖ  ku vet ky tingull  F  nuk erdhi si rastėsi emruese, por me njė kuptim tė madh filozofik linguistiko-shkencor me domethėnien  e florės – qė fjala  FLORĖ, FLORA rrodhi po nga ky tingull i emrit shqip-illir – farė – f+arė  me ethymologji illire-pellgase edhe si emėr shkencor i sotėm i botanikės, duke u lidhur edhe me vet emrin  faunė, fauna si krijim edhe i faunės nga mbimja nė kuptimin gjenetik tė krijimit tė gjallesave mbi tokė.
 
   Vet shkenca mbi studimin e gjallesave  biologjia si kompozitė apo fjalė e pėrbėrė ka prejardhje ethymologjike nga shqipja-illire, ku fillon me diftongun  BI qė ėshtė diftongu shqip-illir – bii,  bima,  bima qė biinė (bima qė mbinė) biima biinė dhe fjala e dytė e kompozitės  log  log, provė, studim, vendprovim i aftėsive psikofizike tė njeriut – logu i diturisė, logu i mėnēurisė, logu i kuvendit, logu i trimėrisė, logu i heroizmit, guximit, - logu i sprovimit tė fuqive, aftėsive psiko-fizike tė njeriut.
 
   Nė kuptimin filozofik krijimi i qenies sė gjallė nė natyrė ėshtė nga mbimja – bii – bimė-bima – biinė bima, qė merret nga kuptimi i krijimit tė jetės mbi tokė – krijimi i gjallesės, tė gjallit mbi dhee.
 
   Fjalėt  arė e farė (ara e fara ) si fjalė tė lashta PIE  mėsa mė duket janė me origjinė pėrciellėse gjenetike qysh pas Pėrmbytjes sė Madhe  tė tokės sė atllantėve – pas Pėrmbytjes sė Atllantidės (kur edhe kjo ėshtė fjalė illire-pellgase – llandi i atit – atllantida – vandi-vendi i atit – vendi i etėrve - toka e baballarėve) dhe si pėrciellėse gjenetike e kohės duke aluduar se doli nga uji apo sipas thėnieve biblike, nga – N’UJI – NUHI – Noa (profeti Nuu, Nuhi, Noa), pas shpėtimit tė farės sė gjallė njerėzore e shtazore.
  
     Ara e Fara  janė dy fjalė tė lidhura nė vetvete nė kuptimin ekzistencial, ku shihet edhe vet nga afėrsia fono-morfologjike e ndėrtimit tė tyre, ku nga fjala arė i shtohet fillesa tingulli F  si kuptim i florės dhe formohet fjala  Farė – fara nė arė / ara e mbjellur me farė / ara e zezė – fara e bardhė /  fara biinė nė arė (fara mbinė nė arė) / biinė fara nė arė /  fara mbillet nė arė /  arė me farė /  etj.
 
   Nga fjala shqipe-illire  arė duke nėnkuptuar mbjellėn, mbimjen e frytit tė farės nė arė, rritjen e bimės, pjekjen, korrjen, formimin e drithit tė ri, bluamjen e drithit, gatimin e miellit tė bluar – pėr ta bėrė – bukė dhe pėr ta pjekur nė zjarr – nga vet fjala – bukė – u muar tingulli fillesė – B – duke iu shtuar fjalės emėr – arė, nga rrėnja – AR + B   rrodhi emri i ri i punėtorit qė punoi arėn dhe bėri bukėn nga ara e bukės – si fill i etnonomit – ARB. Ky tingull  B ka kuptimin e bukės dhe poashtu kuptimin e bėrjes, bamjes (me ba^ bukė – pėr tė bėrė bukėn) dhe kėshtu rrodhi etnonomi -  ARBĖR – arbėri (njajėsi i emrit, nė trajtėn e pashquar dhe tė shquar) dhe njėkohėsisht edhe arbėrė, arbėrit, arbėresh-arbėreshėt ( shumėsi i emrit nė trajtėn e pashquar dhe tė shquar) e deri tek toponomi – Arbėria  - Arbania nė tė dy dialektet e shqipes-illire.
 
  Kėshtu rrodhi etnonomi -  arbėr – arban  nga kuptimi fonologjik e morfologjik deri tek kuptimi linguistik me ethymologji pėrkatėese shqipe me domethėnien – arbėr – ai qė bėri arė /  ai bėri arė / arbėrėsi = arbėri, deri tek toponomi – Arbėria, ashtu sikurse nė gegėnishte – arban – ai qė bani arė(n) / ai bani arė / arbanėsi (arbanasi) = arbani e deri tek toponomi  Arbania – Arbnia.
 
  Ajo copė toke e punuar – arė  nga arbėri – arbani  me gjetjen e pėrsosjen e farės sė drithėrave, nga fara e drithėrave tė ashtuquajtur – drithėra tė vetbiimė – drthėra qė mbinė vetiu – drithi i egėr – drithi i vetmbimė nga natyra qė e krijoi – ajo arė – ara e bukės – u bė e ēmueshme, e vlefshme si ari (nė kuptimin e metalit tė ēmueshėm) , ku me veprimin e punės u bė ekzistenca mė e qendrueshme, mė e vlefshme, jetėgjate e njeriut – pikėrisht lidhen tė dy fjalėt arė (ara) dhe ar (ari) nė kuptimin e ndėrsjelltė tė vleftės, si tė ēmueshėm. Ashtu rrodhen shprehjet e vjetra shqipe njė strajcė dhee – njė strajcė ar / njė strajcė dhee ka mė vlerė se njė strajcė ar (nė kuptimin e arit tė ēmueshėm), /  mė mirė njė strajcė dhee – sesa njė strajcė ar / mė e vlefshme ėshtė njė strajcė dhee, sesa njė strajcė ari / njė grusht dhee ėshtė mė i mirė sesa njė grusht ari / nė kuptimin ekzistencial tė ruajtjes sė trollit erbėror, tokės, ruajtjes sė atdheut, sepse njė strajcė ari, mund ta harxhoshė, kurse, njė strajcė dhee ėshtė e gjithmonshme...
 
   Tingulli A  krijoi nė bashkėtingullim fonetik me tingulln r diftongun ar duke formuar emrat: ar – arė, ara, arat toka e bukės dhe ar, ari guri i ēmueshėm me tė vetmin qėllim barabarėsinė e tyre tė artė, tė ēmeshme pėr ekzistencėn jetėgjate tė njeriut mbi tokė. Ara e ari janė dy emra qė pėr nga formimi material janė tė ndryshėm, kurse pėrkah vlefta, vlera janė krejtė tė njejtė, bile siē thohet ara ka mė vlerė sesa ari – sepse prej arės bėhet buka si ekzistencė e pėrditshme kurse ari nuk hahet anipse ėshtė vlerė e gatshme, apo si kundėrvlerė buke.  
                 
ETHYMOLOGJIA E FJALĖS - ETNONIMI
 
*) Fjala – Etnonom si fjalė e folur dhe e shkruar edhe nė shqipen letrare e shkencore, si - Etnonim  e cila ėshtė shprehur gabimisht deritash sipas direktivės ballkanologjike edhe nė shkencėn e Albanologjisė kėshtu, si fjalė e pėrbėrė greke  ethnos = popull dhe onoma = emėr ėshtė krejtėsisht gabim nė tė folur e nė tė shkruar shqip, sepse kjo fjalė e pėrbėrė nuk ėshtė aspak greke, por thjeshtė ėshtė me origjinė linguistike apo me ethymologji tė pakontestueshme fuqimisht shqipe-illire.
   Fjala – etnonim ėshtė falsifikim dhe deformim i vet strukturės fonetike e morfologjike tė termit, i huazuar direkt edhe nė shqip, e qė ethymologjinė e vet tė vėrtetė e ka nė gjuhėn shqipe-illire si kompozitė e pėrbėrė nga dy fjalė etno + nom, ku fjala e parė e kompozitės – ETNO ėshtė kuptimi i drejtė pėr fjalėn emėr etėn, etėr – nė numrin shumės, nga fjala emėr at, ati, baba, babai, nė shumėsin etėn, etnit (gegėnishte) dhe etėr, etrit (toskėrishte)– babatė, baballarėt.
   Ndėrsa fjala e dytė e kompozitės (etno)- NOM kjo fjalė nom ėshtė kuptimi i drejtė i fjalės emėr – nom, nomi, nome, nomet, nomike, nomuese, (emėr, emri, emra, emrat, emruese) nom = emėr si fjalė e lashtė nė shqipen e folur ballkanike, qė flitet edhe sot e kėsaj dite, pėrmes shprehjeve shqipe tė vjetra nomi, / u ba^ nom, / u ba^ nomi, / s’u ba^ nomi-nuk u ba^ nomi, (u ba nomi qatje poshtė,/ nuk u ba nomi qė foli ashtu / hajt ebu se s’u ba^ nomi,/ u ba^ nom i madh qė foli / ēka ke kėshtu bre...se nuk u ba^ nomi!) nomi i zotit (punė tepėr e madhe, punė shum e madhe), / bahet nomi (bahet keq, bahet vėshtirė, tmerr) / s’ bahet nomi (s’bahet kurgja^, asgja^ s’ashtė ajo punė) / s’u ba^ nomi (s’u ba^ asgja keq, punė e madhe se s’u ba^ nomi pėr atė punė), / hajt ebu se s’u ba^ nomi qė fola ashtu...! / bani nom (filani), / bėri nom (punoi shumė, tepėr, tejmase), u ba^ nomi i zi (u ba keq, vėshtirė, kijamet, ngjarje e rėndė, tmerruese, trishtuese) / ēka nomi i zotit u ba^ k’shtu bre...?! (kur ndodhė diēka e papritur, n’zgabim) shprehje kėto gegėnishte dhe u bė nom,/ bėhet nomi / u bė nomi / s’u bė nomi-nuk u bė nomi  /  nomi i zotit, / bėri nom (filani), / bėri nom / u bė nomi, / nomi i zi (kur bėhet diēka shumė keq) / u bė nomi i zi / ēka nomi i zotit u bė kėshtu bre...?! (kur bėhet a ndodhė diēka e tmerrshme, e ēuditshme, e habitshme dikund, pėr diēka nė befasi, nė zgabim) / kėto shprehje toskėrishte tė njejta me kuptim tė njejtė nė tė dy dialektet e shqipes.                                                                  
 
   Pra, fjala NOM ėshtė fjalė shqipe-illire e lashtė, nga shqipja e vjetėr apo Illirishtja e Re, me kuptimin emėr-nom e cila krijoi shumė fjalė e kompozita i.e. linguistike e shkencore. Mund tė veēojmė kėtu krijimin e emėrtimeve nė gjuhėn frenge, pėr fjalėt emri e mbiemri = le nom et le prenom, qė nė shqipen spjegohet si nom e prenom-paranom-paraemėr=mbiemri, pra nom=emri / prenom=paraemri-mbiemri.
 
  Poashtu nė linguistikėn i.e. fjala shqipe-illire nom-i formoi shumė fjalė e fjalėformime shkencore sikurse janė: topo-nom, antropo-nom, antropo-nomi, antropo-nomike, antropo-nomia,  syno-nom (sikurse sytė qė janė tė njejtė, diēka e njejtė, fjalė me kuptim tė njejtė dhe e shkruar ndryshe, synonomi, synonome-t fjalė tė njejta pėrkah kuptimi i tyre) , hidro-nom, asrto-nom, pseudo-nom, alter-nom, etno-nom, bio-nom, bota-nom, zoo-nom, ono-nom, ono-nomi-a, astro-nom-i-ke, topo-nom-i-ke, antropo-nom-i-ke, topo-nom-(m)astike, topo-nom(m)i-a, antropo-nom(m)i-a, o-nom(m)i-a,  o-nom-i-ke, o-nom-a-siologjia (o-nom-masio-logji-a), o-nom-(m)asio-logjike (masa), o-nom-(m)as-tika (masa), matja, njėsia matėse linguistike, mathematike etj.
 
  Pra, fjala  etnonom-etnonim nuk ka sesi tė dali si fjalė e pėrbėrė greke, kur e ka ethymologjinė krejtėsisht nga gjuha shqipe-illire, ku ėshtė krejtėsisht kompozitė shqipe, edhe nė pjesėn e parė etno qė ėshtė shumėsi i emrit at, ati (baba, babai) nė fjalėn shqipe etėn, baballarė – qė ėshtė logjikisht nė kuptimin e bashkėsisė sė njė populli,  etni, etnia, etnika (populli i tė njejtit gjak, i tė njejtės gjuhė e kulturė), etnike, etnologjia, etnolog-u-e-et-ėt, etnologjike. Kėshtu edhe vet emri i shkencės mbi prejardhjen e popullit, origjina e popullit, vet shkenca Etnologjia dhe Etnografia ethymologjitė e tyre fuqimisht e kanė nga gjuha shqipe-illire. 
 
   Fjalėt shqipe-illire etno – nom  janė fjalė parėsore fillesa tė formimit tė shumė kompozitave e emėrtimeve tė shkencave i.e. e botėrore, qė duhet respektuar origjina e tyre e drejtė, reale nga Illirishtja e Lashtė PIE.
 
  Kompozita etnonom-i pėrbėhet nga dy fjalėt kryesore etėn + nom qė kanė kuptimin baballarė + emėr, me kuptimin logjik emri i baballarėve, emri i njė populli i tė njejtit gjak, i tė njejtės gjuhė, kulturė e historiografie. Kjo kompozitė etnonom-i, mund tė zbėrthehet apo dėshifrohet nė kėto pjesė pėrbėrėse, si fjalė e pėrbėrė kėshtu : ETN+O+NOM = ETNONOM  ku fjala e parė ėshtė etėn (gege), shumėsi i emrit baballarė, kurse tingulli O nė mes ėshtė lidhėza, qė ka pėr qėllim vetėm lidhjen e dy fjalėve nė njė tė pėrbėrė apo nė kompozitė dhe fjala e dytė NOM ėshtė emri, kuptimi i emrit – emėrtimi i fjalės – emėn-emėr si pjesė e lakueshme gramatikore e ligjeratės – NOMI – EMNI-EMRI .
                                                                                                       
     Nė gjuhėn shqipe tė folur popullore, ėshtė interesant sot, se  fjala nom ka njė kuptim  tė veēantė mė tė madh se fjala – emėr, emėn. Me fjalėn nom kuptohet veprimi psiko-fizik i njeriut nė shkallėn mė tė lartė tė tė shprehurit e tė paraqitjes sė mbivlerave t njeriut, kur ėshtė nė pyetje ana pozitive e veprimit tė tij. Kėtė e kemi sodomos nė shprehjet shqipe tė popullit: la nom (filani) (nė kuptimin – bėri famė, e la famėn e punės, diturisė, guximit – la famė, vdiē e shkoi. Apo, ai/ajo la zulmėn, famėn heroizmin nė fushėbetejė ēlirimtare) / e la nomin e shkoi / apo pėr shprehjet negative nuk la kurrėfarė nomi /  shkoi pa nam-nishan, shkoi pa shėnjė pa dokė e hupi (humbi)  etj.
 
    Mendoj, se sot duhet tė intervenojmė nė kėto shprehe gjuhėsore e shkencore, pėr t’i  drejtuar deformimet e fjalėve dhe kompozitave sidomos nė shqipen, pasi vet kompozita etnonom si edhe fjalėt tjera tė pėrbėra ku ėshtė rrėnja nom nė fillim, nė mes apo edhe nė fund tė kompozitės, kur dihet se janė me prejardhje shqipe-illire – kjo detyrė kulturore e shkencore iu takon mė se parit vet shqiptarėve.
 
   Fjala shqipe-illire  nom gjindet edhe nė fillim tė kompozitės nominativ, Nominativi – Emnorja   rasa e parė e emrit nė gramatikė, ku rrėnja nom e ka rolin kryesor tė formimit tė kėtij fjalėformimi dhe ėshtė pėrciellur nė gjuhėt latine tė vjetra pikėrisht nga Illirishtja e lashtė PIE.
 
   Fjala nom ėshtė fjala emėr nė gjuhėn illire.

 - vazhdim -

Priru /Torna