Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 

Nezir Myrta  / ETHYMOLOGJIA E EMRIT – CHRONOS –

 

K R O N I - ATI I ZEUSIT - CHRONUS  

 

Emri – chronos, qė ėshtė vet fjala shqipe-illire – Kroni-Kronus, qė nuk mund tė ketė kurrfarė spjegimi nė asnjė gjuhė indo-evropiane – pėrveēse nė Shqipen e Vjetėr, nė Gegėnishten e lashtė origjinale – kroni – rrjedha e ujit tė burimit, pėrmes njė gurre – gurra e kronit – kroni, me sufiksin illirian – us – Kronus – ėshtė fjalė shqipe!

   Kroni ishte Ati (babai) I Zeusit (2690-2615 p.e.r.), anipse at e bir, sot merren si mythe, ata kanė ekzistuar njerėz tė gjallė dhe kronologjikisht tre brezat: Kroni  Zeusi – Dardhanusi I biri I Zeusit – pėrbėjnė treshin e illirisė sė vonė pellgazgjike!

   Greqishtja e Vjetėr nuk mbeti si gjuhė e vdekur, pėr shkak se ishte vjetruar, por vetėm pėr tė humbė gjurmet e saj si dialect I Illirishtes pellgazgjike, e ndryshuar vetėm me sufiksin grek – os, kurse rrėnjet janė krejtėsisht – skipe-illire-pellgaze. Fjalėt kryesore greke tė sotme: chronos, ethnos, hellos, bios, logos,   janė rrėnjet skipe-illire-pellgaze: kroni, etnia, helli, bi (bima, biri, bija), logu – studimi-prova-sprovimi-meidani-peshoja e diturive, shkathtėsive, aftėsive-zotėsive psiko-fizike tė njeriut (logu I burrave, logu I mėnēurisė, logu I shkathtėsisė, logu I trimėrisė…) tė cilat fjalė sot fliten nė Shqipen e Vjetėr ballkanike dhe janė tipike origjinale nga gjuha paraardhėse e saj – skipja-illire-pellgaze!

  Kroni (Chronos) si fjalė skipe-illire-pellgaze, ėshtė emrimi I njeriut si antroponom nga hidronomi – kroni (kroni, njėjesi dhe kroje, trajta e pashquar dhe krojet trajta e shquar e emrit, shumėsi I emrit, gege-shqipe); kroi (kroi, njėjėsi dhe kroje, trajta e pashquar dhe krojet, trajta e shquar e emrit, toske-shqipe).

   Kroni, ati I Zeusit dhe gjyshi I Dardhanusit, nuk ishin vetėm mythe, si persoifikime mythologjike, por njerėz tė gjallė, tė cilėt u shndėrruan nė mythologji, vetėm pėr shkak tė mosnjohjes sė tyre si trashigimia shqiptaro-illiro-pellgase – tė cilėt edhe ashtu u falsifikuan dhe u pėrvehtėsuan nga grekėt dhe nga bota antike e Antikuitit, duke mos dashtė ta njohin gjuhėn skipe-illire paraballkanike dhe paraevropiane!

   Gjuhėn shqipe, antika e quajti - gjuhė barbare, pėr tė cilėn shprehje bota antike dhe pėgjithėsisht – Antikuiteti, duhet tė kėrkojė falje, sepse sipas authorėve antik, (qė e quanin barbare), ajo ėshtė gjuha pellgase – Pellgasishtja e stėrlashtė, me pellgasėt qė ndėrtuan Pantheonin = pan=krejt, theo=Theo=Thot=Zot, pra Pantheoni I krejt Zotave, ato Mure tė Qikllopėve, ato shtylla, atllasė antik! Pantheoni ishte tempulli I bashkimit tė Zotave nė Njė Zot! Koha kronike e kalimit nga politheizmi nė monotheizėm.

           PANTHEONI  PANTHOTIAN  

  Pellgasishtja ėshtė rraja- rrėnja e trungut tė Bimės i.e.

   Ėmri – Kroni – Chronos nėse gjurmohet jovetėm nė aspektin linguistiko-morfologjik, tė Shqipes sė Vjetėr, por edhe nė tė gjitha aspektet tjera tė fushave shkencore, nė aspektin: gjeo-linguistik, historiko-linguistik, socio-linguistik, psiko-linguistik etj., asnjė gjuhė tjetėr indo-evropiane, as botėrore nuk ka kurrfarė fuqie spjegimi tė kėsaj fjale, nė pikėpamje shkencore, si formė e studimit ethymologjik – ngase vet ethymologjia e fjalės – kroni – ėshtė origjinale – shqipe (skipe-illire-pellgase).

   Fjala – chronos nė pikėpame linguistike, pėrbėhet nga rrėnja shqipe – kron qė ka kuptimin e hidronomit shqip – kroni si rrjedha e ujit tė burimit pėrmes njė gurre, e cila ėshtė – gurra e kronit dhe kjo fjalė shqipe – kroni, flitet e shkruhet edhe sotekėsajdite nė dialektin e Gegėnishtes dardhane.

   Nga fjala – kroni kemi fjalėformimet a kompozitat shqipe tė sotme ballkanike, si emra gjeolinguistik: Kroni I Kuq, Kroni I Pojatave, Kroni I Jashamirit, Kroni I Jahmetajve, Kroni I Kajushės, Kroni I Gllijave, Kroni I Zanave, Kroni I Gurit, Kroni I Sukės,  Kroni I Bardhė,  Kroni I Zhdrellės, Kroni I Mbretit,  Kroni I Vajit, Kroni I Brijave,  Kroni I Gjekajve, Kroni I Shpatit t’Shėjit etj., kėto vetėm disa nga gjeo-toponomet si hidro-toponome, qė I njoh vet personalisht nė trevėn e Dushkajės sė Gjakovės – Kosovė, ashtu sikur gjeo-toponomet, si hidro-nome tjera tė Kosovės, Dardhanisė dhe trojeve shqiptare nė pėrgjithėsi, sikurse janė sot ende nė milleniusin e ri (2001) me emėrtime tė ndryshme, por me fillesen e secilės kompozite, me fjalėn – kroni (kroni, kroi, kroje, krojet).

   Fjala shqipe gege, kroni si hidronom, ėshtė rrjedha e ujit tė burimit, I cili rrjedhė nga guri, shkėmbi, nėpėr njė gurrė tė punuar nga druri, metali etj. qoftė me njė formė lugu tė vogėl tė drunjtė a tė metaltė, nė vendet malore e fushore e deri tek format mė tė reja tė kronit tė sotėm nė sheshet, rrugėt, bulevardet e qyteteve. Shihet, preket, shijohet uji I freskėt I kronit, kah gurgullon gjatė rrjedhjes sė tij, sikurse thohet shqip – gurgullima e kronit, rrjedha e kronit, freskia e kronit, gurra e kronit, uji i kronit, burimi i kronit, shterrja e kronit etj.

  Kroni - qė nuk shterrė kurrė ėshtė gjuha shqipe-illire-pellgase E THOTIT SKIPE!

  Fjala shqipe kroni qė ėshtė antroponomi – chronos, Kroni - Ati i Zeusit e gjyshi i Dardhanusit qė nuk janė vetėm si mythe a kuptime mythologjike, por ishin njerėz tė gjallė, tė cilėt mbeten si mythe, nė saje tė falsifikimeve historiografike, e qė, tė cilat nuk munden tė pėrvehtėsohen si realitete, ngase ishin figura dardhane-illire, qė flisnin e shkruanin skipen-illire, mu kėtė Shqipen e Vjetėr ballkanike, qė flitet sot - si fillonom e psikonom, kroni me kuptimin e rrjedhės, rrjedhshmėrisė, rrjedhės sė kohės, rrjedhės sė kultures e diturisė, shkencės skipe-illire, si kuptim i rrjedhshmėrisė sė historiografisė illire-pellgase – nė Shqipen e Vjetėr tė dialektit tė Gegėnishtes dardhane – nė bazė tė Fonetikės Historike tė Shqipes, vet dytingullori fillesa e emrit – kr- kro - ėshtė rrjedhė e kohės – koha rrjedhė si kuptim psiko-linguistik dhe si kuptim fonetiko-historik – rrjedha kohore.

   Kuptimi fonetiko-historik i emrit – kron – kroni (chronos), sipas ethymologjisė shqipe, duhet tė jetė me kuptimin e secilit tingulli a foneme – soni, ku secili tingull paraqet njė kuptim linguistik nė vetvete, sipas zbėrthimit si dėshifrim real i kuptimit tė antroponomit nė fjalė dhe sipas pėrbėrjes tingullore tė emrit, nga i cili emėr edhe rrodhi emrimi i atit tė Zeusit e gjyshit tė Dardhanusit – KRONI - tingujt na dalin me kėto kuptime – K+R+O+N+I = KRONI (CHRONOS) -

K = KOHA

R = RRJEDHA

O = DIELLI

N = NJERIU

I = SUFIKSI

   Kėto nuk janė vetėm supozime, por ėshtė fillimisht, kuptimi I secilės germė, si tingull – sone – zone – skrole – shkrole – shkronje dhe secili tingull I emrit, spjegon tėrėsinė e kuptimit morfologjik nė vetvete, sepse emrimet kryesore, ashtu sikur edhe emrimet linguistike, nuk janė bėrė pa kuptimin e gjuhės sė natyrės dhe vet gjuha e natyrės ka diktuar nė ēdo emrim - nomim – ku vet fjala – n o m - ėshtė kuptimi i shprehjes gege dardhane, NĖ OMĖ, N’OMĖ – NOM – nomi, emri qė rrjedhė nga OMA - oma-ama-ėma. Kemi shprehjet e sotme shqipe ballkanike – ‘daje ujin nė OMĖ, N’OMĖ; Oma ėshtė vendi kryesor i ujit nė lum, pėr ujitje tė tokave, arave tė bukės – OMA E UJT. Poashtu antroponomistikisht, thohet pėr djalin a vajzėn qė i pėrngjet tė amės – ėmės- nėnės, si rod, soj i mirė apo i keq, e kemi nė shprehjet gege-shqipe: ‘ ai/ajo ka gaa n’omė (ai/ajo ka ngjaa nė amė-ėmė), ia ka marrė cilėsitė, vetitė, karakteret e sojin e rodin e sė amės – ėmės dhe ėshtė amtar apo amtare, ashtu sikurse ėshtė – gjuha amtare!

  Fjala – NOM me kuptimin – nė omė, n’omė – nom, nga Gegėnishtja e hershme dardhane qė ėshtė emėrtimi kryesor gramatikor nė gjuhėt indo-evropiane satem e kentum, nė gjuhėt perėndimore, neolatine, gjermanike, frenge – Le nom, nome – prenom (emri e mbiemri) dhe qė krijoi kompozitat linguistike tė vet shkėnces sė Linguistikes – Onomasiologjia, 0+nom+masi+0+log+i+a: antropo+nom =antroponom, Antroponomia, Antroponomastika; topo+nom =toponom, toponomia – Toponomastika; lingui+nom=linguinom, syno+nom=synonom (sinonimi, sinonomi), pseudo+nom=pseudonom, alter+nom=alternom (alternim-i-e-et), panto+nom=pantonom, bota+nom=botanom; si emra botanik, bimorė; astro+nom=astronom-i-e-ėt-et-ia; geo+nom=geonom; hidro+nom=hidronom etj.

 Poashtu, nė linguistikėn sllave, nė Sllavistikė e kemi tė njejtėn gjė tė shtuarjes gjuhėsore, pėr tė gjitha kėto lloje tė Linguistikės nė pėrgjithėsi nė Indoevropianistikė tė sotme. (Na u dasht tė lidhemi pakėz me historikun e nomimit, emrimit, si njohje pėr antroponomet, toponomet e fjalėformimet a kompozitat, qė shtrohen nė vijim tė kėtij studimi, pėr tė ditur se ēka ėshtė nomimi - emrimi).

Fjala – kroni (chronos) ėshtė nomi skip – emrimi shqip, nė trajta gramatikore tė emrit (nomit), nė gramatikėn e shqipes, trajtohet e lakohet si emėr dhe shquhet sipas rregullave tė gjuhės shqipe –

     Kroni – trajta e shquar e emrit gegė-shqip, numri njajės, rasa emnore, gjinia mashkullore, emėr konkret, hidronom, toponom, emėr i pėrgjithshėm gramatikor, ndėrsa, nė fjalėformime a kompozita dhe kėtu nė rastin konkret si antroponom – emėr i lakueshėm, lakohet nėpėr rasat gramatikore tė emrit shqip –

Numri njajės  -  Trajta e shquar – Lakimi nėpėr rasat e emrit shqip –

Nom. Emnorja – kroni             (Kroni qė nuk shterrė, nuk tė len pa ujė)

Gen. Gjindorja – i,e,tė kronit (rrjedhin lotėt si gurra e kronit, uji akull i kronit)

Dat. Dhanorja – kronit            ( ia mbarova kronit njė gurrė tė re...)

Akuz. Kallxorja – kronin         ( pava kronin nė maje shkėmbi nė bjeshkė...)

Vok. Thirrorja – O Kroni           (O Kroni ynė kurrė mos u shterrsh (shterrofsh)

Lok. Rrjedhorja – prej kronit  ( Prej kronit doli gjarpni...Prej kronit e kėtu...)

   Fjala shqipe-illire – kroni jovetėm qė emroi atin e Zeusit dhe gjyshin e Dardhanusit – Knonin (Chronos) me ethymologji tė pakontestueshme nga skipja-illire, guha e omės e cila nomoi Kronin, gjuha e amės e cila amnoi-emnoi Kronin - gjuha amtare e Kronit (Chronos) si fjalė e sotme e shqipes sė vjetėr ballkanike  formoi njė numėr tė madh tė fjalėformimeve a kompozitave indo-evropiane ( e cila fjalė, gabimisht derisot ėshtė njohur si fjalė me ethymologji greke dhe gabimisht ėshtė pėrvehtėsuar nė leksikografinė e Linguistikės i.e. edhe nė Linguistikėn Gjenerale ) – nuk ėshtė e asnjė gjuhe tjetėr i.e. pos e gjuhės shqipe tė folur e tė shkruar tė sotme.

  Fjala skipe-illire kroni, nga gjuha e Kronit – Kronusit (Chronos) krijoi tė gjitha  kompozitat i.e. tė cilat lidhen me tė, nė fjalorėt shkencorė – tė mjekėsisė, shkencės e teknikės, historik, matematik, pedagogjik, astronomik, arkeologjik, filologjik, biologjik, zoologjik, botanik, antroponomastik,toponomastik dhe onomasiologjik nė pėrgjithėsi, fjalorėt letrarė, nė letėrsi, nė poezi, gazetari, zhurnalistikė, fejtonistikė, nė fjalorėt juridik, fillozofik etj.

Fjala skipe-illire – KRONI formoi kompozitat indo-evropiane e botėrore, tė sotme, sikurse janė –

Kronus (Chronos) ati i Zeusit, e gjyshi i Dardhanusit

Kronik-e mjekėsi – sėmundje kronike, qė ka filluar shumė mė heret e pashėrim

Kronik – fig. I vazhdueshėm, i,e pėrhershme, i,e pandalshme

Kronik – ė, kronika, vepėr historike letrare shkencore, sipas kohės qė ndodhėn

Kronikė – zhurnalistikė, e vazhdueshme e ngjarjeve historike, politike,shkencore

Kronika – kinematografike, film dokumentar kronik, i ngjarjeve filmike

Kronika – kronist-i author i  njė kronike historike, letrare, shkencore etj.

Kronologji-a – (krono = rrjedhė, log= sprovim, skip-illire) rradhitja e ngjarjeve

Kronolgjik-e – (skip, krono=rrjedhė, log=sprovim) rrjedha e ngjarjeve

Kronometri  - (skip, krono=kroni, rrjedha, metri, masa) orė precize matje kohe

Kronometrim – chronometration, matje, masa me kronometėr, ekzakt, sakt

Kronometroj – kronometron, mas, matja, punė precize, njeri preciz, i sakt

   Fjala skipe-illire – kroni formoi emėrtimin nė greqishte – chronos=kohė, koha, lat. Chronus=kohė, koha, it. Cronista=kohė, koha, ger. Krone=kunorė, kurorė (mbreti, martese etj.)

  Gjuha skipe-illire ėshtė folė e shkrua para Kronit (Chronos) gjuha skipe e Kronit, Zeusit, Sokratit, Platonit, Aristotelit, gjuha e Lekės sė Madh (Aleksandrit te Makedhonisė illire), qė ishte nxėnėsi i Aristotelit...dhe guha skipe est guha e Thotit Skipe. Historia e Botės shkruhet me pjesėmarrjen e shqiptarėve (Lambrehtz).

    Nuk ėshtė e ēuditshme, kur shqipja ballkanike spjegon antikuitetin! Sepse vet gjuha shqipe ishte gjuha e perėndive tė antikuitetit! 

 Priru /Torna