Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  

 

Nezir  Myrta   /   ETHYMOLOGJIA E EMRIT – DARDANIA
 
 
 
                                                   DARDHANIA
 
 
 Erdhėn me zjarr barbarėt dhe na quajtėn barbarė!                             
 Erdhėn pushtuesit e egjėr barbarė nga tė gjitha anėt e horizontit nė trojet dardhane illire, qė as nuk dinin t’I spjegonin kultėt e kulturės  illire-pellgaze, formuan gjuhė e kultura tė tyre nga gjeo-historia dardhane illire dhe pushtuan, barbarizuan, copėtuan ndanė e pėrēanė barbarisht, deformuan Historiografinė e Vėrtetė, nė mėnyrat mė tė egra dhe ēuditėrisht, shkruajtėn dhe I quajtėn vendasit autoktonė – barbarė dhe gjuhėn shqipe illire, Gjuhėn e Perėndive tė antikuitetit e quajtėn gjuhė barbare!
Erdhėn barbarėt egėrsisht dhe na quajtėn barbarė!    
                                                                                            authori
 
 
(NJĖ VĖSHTRIM HISTORIK GJEO-LINGUISTIK)
 
 
SOT KUR THUA EMRIN – KOSOVA
 – KE THĖNE EMRIN - DARDHANIA
 
                                              KOSOVA
                               ZEMRA E DARDHANISĖ
 
                                          DARDHANIA
                                    GJAKU I ILLIRISĖ
 
                                             ILLIRIA
 
                          DOMETHĖNIA E BALLKANIT
 
                            RRJEDHA  PELLGAZGJIKE
 
 
    Emėrtimi – dardhan, dardhanėt ėshtė emri I paraardhėsve mė tė afėrt tė shqiptarėve tė Kosovės sė sotme dhe vet Kosova njihet zemra e Dardhanisė illire, qė mė sė bukuri e plotėson toponomi  stėrgjyshor historiografik – Dardhania!
 
   Nuk ka si mos tė ndihet krenar historiani, kur shkruan pėr Historinė e Ballkanit illirik, kushdoqoftė ai – por, krenaria mė e madhe ėshtė e shqiparit, kur shkruan me lot nė sy e me plagė nė zemėr - Historinė e vet tė drejtė dhe reale!
  
     Por, nuk ka si mos tė ndihet I zhgėnjyer dhe I nevrikosur secili historian, e sidomos shqiptari vet,  kur shkruan pėr Ballkanin Nyjen europiane, qė I lidhė Dy Anėt e Udhės Diellore, I shkatėrruar nė aqė pėrmasa historiografike katastrofale!  Nuk ka si mos tė ndihet I prekur dhe I lėnduar, I plagosur shpirtėrisht, sidomos shqiptari, me njė Historiografi aqė tė deformuar ballkanike! Pse mos tė dihet Historia e Vėrtetė?Pėrgjegjėsinė, pėr politizimin ballkanik e mbanė mė sė shumėti Historiografia E Deformuar me deformuesit e saj!
   Ėshtė koha tė shkruhet  Historiografia Reale!
 
   Pse Ballkanit I kullojnė plagėt gjak luftėrash?
 
                “Nganjė fije nėpėr dhėmbė ” –
 
                                                    E Popullit.
 
 
ETHYMOLOGJIA E EMRIT - KOSOVA
 
   Tė marrim si fillim, prej tė afėrmes kah e largėta, vet emrin – Kosova, I cili emėr ėshtė deformuar, politizuar, pėrshtatur sllavizimit, I cili emėr pretendon tė shqyrtohet nga dy anė ethymologjike: njė anė studimi, prejardhja e emrit nga fjala – koso, qė ka domethėnie – sorra tė zeza, me sufiksin thrrak – va , si emėrtimi I pėrshtatur gjatė periudhave historike pushtuese mbi dardhanėt illirian.
 
   Ky emėrtim – Kosova, mė tepėr ėshtė bėrė pėr shkaqe politike, pėr ta zhdukur nga historiografia ballkanike vet emrin real – Dardhania, pas pėrhapjeve pushtuese –  invazioneve sllave nė Ballkan, pėr tu vendosur krejtėsisht mbi tokat dardhane-illire. Emri Dardhania fuqizon prezencėn shqiptare dhe lėkundė prezencėn e ardhėsve nė Ballkan, sepse, kjo shėmangie e kėtij emri, iu lejon toponome tė reja deformuese nė hapsirėn gjeo-politike, duke e ndryshuar hartografinė ballkanike. Kjo ēvendosje apo zhdukje e emėrtimit real kur dihet ekzistenca e shtetit dardhan me fakte tė pakontesueshme, ėshtė edhe ērregullim historiografik, ku pushtuesit formuan njė hartografi fallse, duke iu shėmangur fakteve historike pėr etnogjenezėn e vėrtetė tė Ballkanit.
    Deformimi onomasiologjik i Ballkanit ėshtė pėrgjegjėsi e pushtuesve mbi territoret shqiptare me harta tė dhunshme topografike, me politizime tė antroponomeve, toponomeve, hidronomeve dhe vet etnonomeve tė vėrteta dardhane arbėrore illire. Pushtuesit, jovetėm qė lanė gjurmė kulturore e fetare, tė emėrtimeve tė njerėzve, qė nuk janė me spjegim shqip, por e zhduken topografinė reale ballkanike, qė mos tė dijnė brezat e rinj ethymologjinė e vėrtetė ballkanke!
   
    Me zhvedosjen politike tė termit – Dardhania, - sllavėve iu dha mundėsia nga fuqitė e kohės, tė shtrihen me pushtime barbare mbi tokat shqiptare dardhane. Duke mos u pėrmendė Dardhania, nė gjuhėn politike tė sotme, u bė deformimi e falsifikimi mė I tmerrshėm nė hartografinė ballkanike dhe nė historiografinė e kėtij Djepi tė diturisė e kulturės botėrore pėrgjithėsisht!
 
 Deri nė shek.XVII-XVIII, dihen vendasit dardhan tė kėtyre territoreve autoktone shqiptare me njė sipėrfaqe prej 110.000 km. katrore,  nga kėto vende shqiptare: Naissa (Nishi), Piroti, Pėrkupi (Prokupla), Leskoviku (Leskovci), Zharra (Pozharevci), Dardha (Krushevci), Gurshumi (Korshumlia),  Tauruna (Zemuni), Singiduna (Beogradi), Samaranda (Smedereva), tė rretheve tė Kreshtabardhės (Kopaoniku), Albaniku (Jabllanica), Topliku (Toplica), Lugina e Margės (Morava),  Bujana (Bujanovci),  Pllaja (Plava), Ngucia (Gucia), Nikēi (Nikshiqi), Podguri (Podgorica), Berana (Ivangradi), Treguri (Novipazari), Skupi (Shkupi), Linkestidi-Manastiri (Bitoli), Bylazora (Velesi), Lihnidi (Ohri), Astibi (Shtipi), Korkyra (Korfuzi), qė u pėrmenden vetėm disa toponome ndėr mė kryesoret…
 
  Nga shkėputja e dhunshme e mbi 81.000 km.katrore nga atdheu arbėror (shih: Enciklopedia, Zagreb, 1973). vetėm nga shek.XVII e deri nė vitėt 20 tė shek.XX. tė gjitha kėto territore, ishin tė Dardhanisė illire mė tė vonėshme, si vetėm disa nga shumė vendbanime tjera shqiptare tė shfarosura me masakra massive e spastrime etnike, siē dihen territore shqiptare (arbanase)…
 
       Tash, - athua, emėrtimi I Dardhanisė, paska mbetur tė zėvendėsohet me njė emėr – sorrash tė zeza – apo tė njė fushe, si fushėbetejė fusha e kosave, fushė e shtruar nė kosa (shpata), gjatė Luftės sė Kosovės (1389)?
    Ky emėr aqė I dashur pėr rashėt (lexo: sėrbėt), emėr aqė I dhėmbshėm luftėrash, paska mbetur vėrtet, nga fjala – sorra e zezė,  me ato epitete krenarie – vajza kosovare – kosovarja, duke ia fshirė plagėt e luftės dėshmorit tė vet nė fushėbetejė? Ky emėr aqė I dashur paska mbetur si idol artistik e symbol arti lutarak edhe historiografie, me prejardhje linguistike nga – sorra e zezė?! A Kosovarja e bukur nė fushė lufte me kokėn e luftėtarit nė prehėr, ajo kosovare qenka njė sorrė e zezė?!
 
     Kjo ethymologji deformuese u bė vetėm pėr shkak tė injorimit indirekt, si mjet psikoze, duke e nėnvleftėsuar emėrtimin, qė nė fund tė fundit tė tė gjithave atyre pėrpjekjeve histerike, tė mbetet, pėrsėri tokė sllave, si ato tjerat tė lartėpėrmendura... Kėtu ėshtė nė pyetje nėnvleftėsimi si mjeshtri politike: nėnvleftėso e merrja vlerėn me nga krejt qėllimet nė prapavijė kohore.
   Vet spjegimi sllav pėr emrin gjeografik – Kosova, bie ndesh nė kundėrshtim me vet veprimin ēlirimtar dhe me vet etikėn historiografike tė asaj lufte ēlirimtare nga turqit, qė fatkeqėsisht kjo hipothezė pėrkrahet edhe nga studjues tė mirėfilltė…
 
   Emri – Kosova – si emėr gjeo-historik si njė emėrtim I ngushtė topografik, qė pėrkufizohet nė mėnyrė tė thjeshtė linguistike, rreth emrit tė njė fushe, tė cilėn fushė e emėrtoi lufta, respektivisht realiteti historik I njė fushe  tė shtruar nė kosa, nė shpata, kosa a shpata tė ngrehura nė fushėbetejė, ndėrmjet ballkanasve dhe turqve mė 28. Qėrshor, 1389. Ajo luftė u thirrė Lufta e Kosovės, si luftė e pėrbashkėt me tė gjitha mjetėt e luftės edhe me kosa, nė vend shpatash, qė ka kuptimin e shprehjes – ballkanasit nė kosa me turqit, tė ngritur kosaz, kosaz mbi turqit.  Shprehja shqipe – kosaz ėshtė jo e rėndomtė, kur dy veta apo dy grupe njerėzish janė nė kryengritje, nė konflikt ndėrmjet vetit, thohet shqip – po shkojnė kosaz, ēka po shkoni kosaz – me kuptimin kundėr njeritjetrit nė hasmėri…
  
   Fjala shqipe-illire – kosa ėshtė fjalė skipe-illire parasllave, qė e morėn dhe e pėrehtėsuan si huazim linguistik vet gjuhėt sllave, me tė njejtin kuptim, ēka ėshtė njė veprim I ndėrsjelltė I tė gjitha gjuhėve tė afėrta e tė largėta. Vlen tė theksohet se pikėrisht sėrbėt nė Luftėn e Kosovės (1389), nuk ishin as tė njohur si komb e popull – sėrb, por emri I tyre ishte – rashė (rus), qe nga shteti I parė sėrb – Rashka, si banorė tė principatės sė Stefan Nemanjės tė Rashkės (njė princ shqiptar I sllavizuar pėrmes martese – Stefani I Nemuni).
     Nė Luftėn e Kosovės, morėn pjesė disa popuj ballkanik: shqiptarė, sėrb, bullgarė, boshnjakė, rumunė, hungarez, kroat etj. edhe me ndihmėn e vet rusėve.
  
 
HEROI I LUFTĖS SĖ KOSOVĖS – SHQIPTARI MILLESH KOPLIKU
 
 
   Heroi I Luftės sė Kosovės ishte shqiptari – Millesh Kopliku, princi ushtarak gjeneral, I cili e therri nė thembėr me shpatė a kosė tė helmet, mbretin e suprfuqisė sė kohės – sultan Muratin nė ēadėr ushtarake, kur ai ia dha kėmbėn nė shėnjė pėrshėndetjeje, mu nė sy tė shtabit suprem tė ushtrisė turke - kur Milleshi shkoi nė bisedė me atė gjatė luftės, pėr tė kėrkuar armėpushim!  Ai hero ballkanik, ishte Millesh Kopliku, sipas tė dhėnave historiografike shqiptare edhe nga vet gojėdhėnat, kėngėt lirike popullore, tė pėrciellura brezpasbrezi, qė sot populli shqiptar dokumenton - shqiptari, tė cilin e pėrvehtėsuan sėrbėt, gjoja si Millosh Obiliqi, sėrb!
   Vet kėnga “Lufta e Kosovės” (1389), e cila u kėndua derisot me lahutė nga shqiptarėt, jep spjegime interesante qe nga bestytnia e deri tek faktet reale historike. Ėndrra e Muratit, se do ta pushtonte Ballkanin, por “Hana e Dielli n’det ishin ra”, qė difton vdekjen e tij nė Kosovė, para nisjes pėr luftė – difton drojen e e pushtuesit, se pikėrisht Kosova ishte gjithmonė fund I perandorive pushtuese:
 
 Sulltan Murati andėrr kish pa:
“Dy orrla mue n’krahė m’kanė ra,
Tanė yjzit pej qielli n’tokė janė ra
Tanė me tokėn na ishin bashkue –
Hana e Dielli n’deti ishin  ra !”
………………………………….
E Milleshi te mreti asht shkue –
Ēojke kamėn mreti me ia dhanė,
Ky hanxhar mretin e kish shpue
Dekun mretin e kish pa lanė!
Qaty Milleshi ish konė dalė –
Mirė atkisė n’shpinė I ka ra
Po munohen turqit m’I pre  
………………………………
Ni shkinė plakė e kishin gjetė
Qaty shkina turqve u ka thanė:
Ju tha shpatat pėr me I shtrue
 
E atkisė n’guj pėr me I mshue
               
                    “Lufta e Kosovės” kėngė “Pėrparimi” Prishtinė, 2/1978
 
   Kėnga rrėfen, sesi vet: “Qaty shkina turqve u ka thanė / Kurr Milleshin ju s’mundi m’I pre / Se I veshun nė hekur pancir asht / Edhe atkinė e ka veshun n’hekur / Ju si n’mujshi Milleshin m’I nxanė / Kqyrni ēilsat ai n’musteqe I ka….” Dhe vet vdekjėn e Millesh Koplikut ua tregon ajo shkina plakė, qė merret nė kėngė si spijune turke, pėr ta pre, me e vra heroin e Luftės sė Kosovės!
  
    Pas vrasjes sė Sulltan Muratit, u thye ushtria turke pėrkohėsisht, me aktin heroik tė shqiptarit – Millesh Koplikut, qė e falsifikuan sipas historiografisė sėrbe, si gjoja Millosh Obiliqi. Sipas falsifikatorėve sėrb e para tyre – atyreve grek: tė gjithė trimat e heronjtė ballkanik tė luftėrave ēlirimtare, tė gjithė strategėt e dijetarėt na qenkan vetėm tė tyre! Ashtu ndodhi me Konstantinin e Madh, me Lekėn e Madh (Aleksandrin e Madh tė Makedhonisė illire), gati edhe me vet Skendėrbeun, qė nuk e falsifikuan, po mos tė ishin dokumentet historigrafike, letrare e shkencore perėndimore tė kohės…
 
 
EMRI KOSOVA NGA FJALA – KOSA
 
 
   Emėrtimi – Kosova – origjinėn e vet linguistike e ka nė emrin – kosė, kosa, qė ėshtė vegėl pune pėr kositjen e barit, apo premjen e barit, kosa qė kositė barin. Kosa ėshtė fjalė qė pėrcakton njė cope tė gjatė e tė tėholluar metalike, me pėrbėrje ēeliku e hekuri, me gjatėsi thuaja sa e shpatės, e tėhholuar me maje pak tė kthyer harkore, me njė teh shumė tė mprehtė – teh anze, si anza qė tė sosė, pret si anza si rrfeja synonome kėto tė shprehjeve shqipe. Gjėrėsia e kosės ėshtė pothuaj sa e shuplakės sė dorės, ngjitet pėr njė bisht druri tė gjatė pėrmes  ēykės sė kosės e me dorėz, si mjet kositjeje.
 
   Kosa ėshtė pėrdorė edhe si mjet lufte, nė mbrojtje e nė sulme, duke e lidhur tehun tek ēyka e kosės me njė rub, harrėn, pėr ta pėrdorė si dorėz shpate, dorėz kose. Ēka do tė thotė se kosa ėshtė pėrdorė edhe si mjet kositjeje tė barit edhe si mjet lufte nė raste eventuale…
  
   Nė Luftėn e Kosovės (1389), si luftė e pėrbashkėt e ballkanasve kundėr turqve, shumica e ballkanasve, luftėtarė nė atė fushėbetejė – Fusha e Kosovės – as nuk kishin armė tė duhura lufte dhe nė mbrojtje tė Ballkanit, ata pėrdorėn edhe kosėt, kosat, si armė nė vend tė shpatave. Dhe si luftė gjithballkanike, ajo fushė lufte u shtrua nė kosa, fushė e shtruar nė kosa si emėrtim me kuptimin me tė gjitha mjetet e luftės sė pėrgjithshme gjithpopullore ballkanike – kosa – kosava – kosavė dhe nga aty I mbeti edhe vet emėrtimi – Kosova.
 
  Rrėnja kryesore e fjalės ėshtė rrokja – k o s – si deminutiv morfologjik e fonetiko-historik – qė formoi shumė emėrtime e kompozita i.e. dhe PIE. Rrėnja kos kuptohet nė shqip, sipas mendimit tim mund tė zbėrthehet nė njė analizė fono-morfologjike – kėshtu:
 
 
 K=ecja, veprimi I njeriut,
 
O=dielli,
 
S=onomatopeja e lėvizjes, fishkėllima e kosės gjatė premjes sė barit, si premje harkore sss, nė kuptimin e emrit – kos (kosė, kosa) – premja gjarpėrore, harkore, si fuqizim I dyfishtė fonetik e morfologjik – onomatopeja e veprimit tė premjes, apo lėvizjes sė trupit nė hark, nė sferė, nė rreth, pėr tu krijuar energjia fizike apo edhe ajo energjia shpirtėrore.
 
   Rrėnja e fjalės – k o s – ka kuptimin e lėvizjes harkore, lėvizjes sė trupave nė natyrė e deri tek lėvizja e trupave qiellorė, qė formoi emrin – kosmos. Kjo rrėnjė k o s – formoi kompozitat i.e. koseria, kosmetik-ė, kosmik, kosmodrom, kosmografi-a, kosmonaut-I, kosmopolit, kosmopolit-izėm, kosmovizion, etj.
 
    Fjalėformimet i.e. e ballkanike: kosavė, kosava, kosavina, kosmaj, Kosturi, Kosmaqi, kosto-ja, kanė spjegim shqip nė fjalėn – premje, premje nė lėvizje, diēka qė prehet si me teh nė lėvizje, e deri tek premja e ēmimit – kos- kosto-kushtim, kusht, qė duhet prerė, caktuar, ēmuar sipas vlerės materiale apo shpirtėrore, kur njeriu prehet nė vend nga befasia, ēudia, tmerri, frika, gėzimi I madh I papritur  etj.  
    Kuptimi I emrit – Kosovė, Kosova ėshtė vend premjeje, fushė premjeje, kositje trupash, sikur kositė barin nė livadh, vendpremjeje me shpata e kosa. Shprehja artistike popullore shqiptare ka ra kali me not n’gjak ėshtė shprehja mė e fuqishme shpirtėrore, e cila difton fushė gjaku, premje trupash si pret kosa barin…fushė e mbushur me gjak – Fushė-Gjaku – Fushė-Kosova – Kosova!
    Armiku nė Kosovė ėshtė pritė e pree edhe me teha kosash e shpatash nė mbrojtje!
 
 
DARDHANIA
 
    Origjina lingustike e emrit – Dardania – lidhet etnogjenetikisht, me paraardhėsit e shqiptarėve tė Kosovės, deri me shkatėrrimin e Illirisė sė Vonė, me rėnien e Mbretėrisė Dardane tė Gencit, mė 168 p.e.r. kur u lind kalendari I ri, me ditėn e muajit tė parė kalendor me fillin e epokės e cila quhet sot epoka e re. Ndėrsa ethymologjikisht emri - Dardania solli dhe formoi emėrtimin shkencor – botanomin – dardhė, dardha (Pyrrus communis L.) dru frytor gjetherėnės, I gjinisė sė dardhės I familjes sė trėndafilorėve (Rosacea). Vet emri shkencor botanik, lidhet me fjalėn skipe-illire tė stėrlashtė, nga Botanika illire edhe para kohės sė Dardhanusit e Theucerit.
 
    Ethymologjia e vet emrit botanik – Pyrrus – lidhet me emrin e dardhanėve tė shumėhershėm paraballkanik, paragrek e paraeuropian – para emėrtimit tė Grykės  Dardhanelleve dardhane, para emėrtimit tė Dardhanisė afėr Hillionit e Abidhosit, atėbotė, kur shkenca shqipe- illire (skenca skipe) ishte nė kulmin e lulėzimit tė saj – qė ne sot e quajmė – Antikuiteti botėror, nė rrafshin trekontinental azio-afriko-europian historiografik dhe nė pėrmasa shkencore gjenerale.
 
  Dardhania – njihet historikisht nga babai I Historisė Herodoti dhe nga tjerėt authorė antik – Dardhania – si emėr gjeografik dhe mbretėri e lashtė prej Mijvjeēarit tė VI p.e.r. qė do tė thotė, tash e mbi tetėmijė vjet mė parė, qė ruan dėshmi e monumente arkeologjike nga Koha e Gurit, Bronxit dhe nga fillimet e neolitit. Prej atėbotė Dardhania (para)historike ishte e banuar nga dardhanėt illirian tė cilėt bėjnė pjesė nė dyndjet egjeane disa here nė histori, nga Azia nė Europė, nga Europa nė Azi dhe anasjelltas.
   Gryka e Dardhanelleve, Dardhania afėr Hillionit e Abidhosit, e deri tek mbretėria dardhane e Hillit, Bardhillit, Agronit, Theutes e Gencit edhe deri tek shqiptarėt e sotėm tė Kosovės – janė hallka tė kėputura historike tė cilat I pėrkasin njė tėrėsie gjeo-historike e historiografike illire-pellgazgjike.
 
    Herodoti, shkroi mjaftė pėr jetėn e dardhanėve nė Ballkan edhe tej e kėndej Egjeut, por, edhepse ai ishte analizuesi I Homerit nė veprėn e parė europiane “Hilliadha e Odhisea” edhepse aqė shumė shkroi pėr heronjtė dardhanė tė Hilliadhės (Iliada) – shkrimet pėr dardhanėt u deformuan nga politizimet e shumėta tė pushteteve gjatė periudhave historike mbi trojet trojane dardhane edhe vet nga authorėt antik, si historianė anti-illirian tė korruptuar oborresh mbretėrore tė mėvonshme greko-bizantine e romake.
 
  Sipas shumė rezultateve arkeologjike “tė cilat nė Egjee dhe nė Azi  tė Vogėl, supozojnė praninė e njė elementi para-indoeuropian dhe paragrek, duke pėrcaktuar me njė lashtėsi tė hershme nė Mijėvjeēarin e III-tė p.e.r.” Tė dhėnat historiografike edhepse me disa ndryshime pėr shkaqe tė politizimeve kohore, pėrsėri janė hallka hartografike tė shkėputura, tė cilat mund tė lidhen, por me njė mjeshtėri tė forte, duke I gjetur tė shtrėmbėruara tek disa authorė antik dhe mė reale tek disa linguistė e historian tė kohės sė re.
  
  R. Malteni thekson “lėvizjet dardhane, I provojnė edhe ngjashmėritė e emrave Trojan me ata illir. Ky fakt nuk dėshmon vetėm lėvizjet prej Azisė pėr nė Europė, por edhe anasjelltas. Shtegėtimet nga Azia nė Europė, do tė spjegonin me njė anė bredhjet e Eneut dhe tė heronjve tjerė Trojan, siē janė: Paridi, Hektori, Priami, Anhisi, Asaraku etj. tė cilėt kishin prejardhje ballkanike dhe dardhane”, si heronj tė Hilliadhės homerike. 
 
   Emri – Dardania  qė ka origjinė linguistike nga botanomi – dardhė, dardha –   dhe qė duhet tė thohet drejtė shqip – Dardhania - ėshtė dirigjuar nga sllavistika, qė nuk ua qet goja disonin dh, nė mungesė tė kėtij dytingullorit – dh – ėshtė njė deformim fonetik edhe vet nė Shqipen e sotme, poashtu edhe nė Linguistikėn Shqiptare, nė Albanistikė – kurse nė Shqipen e Vjetėr, si botanom, ėshtė ruajtur edhe si antroponom, zoonom dhe toponom – Dardhan, Dardhanė, Dardhana – Dardhania.
 
   Toponomi – Dardhania – shtrihet nė rrafshin gjeo-historik dhe historiko-linguistik aqė tė madh euro-aziatik, saqė vetėm duke pėrkujtuar realtetin kohor   njė histori illire tė humbur nė toponomet – Dradhania e Trojės (Dardania e Troades, nė jug tė Hellespontit), qė edhe sipas Apollodorit “dihet se nė territorin e Trojes (Troades) shtrihej njė krahinė me emrin Dardhania”, duke vazhduar  Straboni “Dardhania, quhej sipas emrit tė qytetit dardhan, qė shtrihej afėr Hillionit e Abidhosit”. Poashtu toponomi i sotėm - Dardhanellet lidhet direkt me emrin dardhan Gryka e Dardhanelleve (Gryka e Dardaneleve), e deri nė veri tė Ballkanit, me shtrimje nė onomastikėn ballkanike, deri mbi trevat e Delmatisė e tė Dakisė, respektivisht, edhe deri tek kulti i kulturės mythologjike – Dardhanusi i Biri i Zeusit (Dadhanusi Biri i Zojsit) – Tė gjitha kėto tė dhėna onomasiologjike antike, na japin njė pasqyrė reale, por nė hallka tė kėputura historike, tė cilat dikur ishin tė lidhura nė njė zinxhir gjeo-linguistik epokal.
 
   Dardhanėt – fisi illirian nga mbretėria e Hillit tė Hillionit, si trojan nga Hillioni (Hilli Jonė – Hilli joni)  formuar si mbretėri nė vete, kishin bėrė lėvizje nė dy drejtime: nė Ballkan dhe nė Apenine. Historikisht pėr lėvizjėn dardhane nė Veri e nė Jug , flasin me fakte historiografike sjegimet e toponomeve tė ngjajshme nė Azi tė Vogėl, nė Illiri dhe nė Apenine, nė Pelloponez e nė Sicilii.
   Straboni shkruan se nė Dardhani janė dy fise dardhane: galabrėt e thunakėt analogjia e tė cilėve gjindet nė Jugun e Italisė – galabrėt (Galabria – galanėt, tė zeshktit, zeshkanėt, sipas fjalės shqipe galė, gala, Galani, galanėt, galabrėt – galabrezėt (kalabrezėt e Kalabrisė), ku sipas tyre sot quhet edhe vet krahina – Kalabria,  kalabrezėt e Italisė sė sotme. Me lėvizjen e galabrėve kah Veriu Apenin  u formua edhe etnonomi -    Galia, galėt – Frankėt – Franca e sotme.
“Galabrėt dhe Daunėt nė Apulli, qė nuk ėshtė vėshtirė tė spjegohet kjo analogji, jo e rastėsishme, kur dihet se territoret e Kalabrisė ishin tė banuara nga fiset illire: mesapėt e japygėt qė ishin vendosur atje nga Ballkani. Nė kėtė dyndje egjeane tė elementit kulturor nė siujdhesėn Apenine – sigurisht kjo ėshtė pjesa e elementit etnokulturor tė dardhanėve. Historiani Plini Plak shkruan pėr fisin dardhan, tė cilin e ka shkatėrruar Diomedi nė Apenine.
 
   Fjala mesap ėshtė krejtėsisht fjalė shqipe-illire, e cila ka spjegimin si dyshim i njeriut dhe shprehet pėrmes ndafoljes ndoshta, (Ndashta, ndashti) mesapė, mesapit = me dukėt, ndoshta mund tė jetė... kur njeriu ėshtė dyshues nė diēka, e qė nuk ėshtė i sigurtė nė veprimet qė e rrethojnė gjatė ekzistencės sė tij – mesapė – mesapit (po, jo), mesapėt – Mesapia.
   Lidhja gjenetike e mesapėve dhe e japygėve me illirėt ballkanik – spjegohet me emrat illirė, nė mbishkrimet e epitafet – issase e filalet e tyre: emri Drossus nė mbishkrimet – issa e Tragurioni (gur troje) ėshtė edhe nė mbishkrimet mesape nė trajtė – drossihi , Blatios (Isa) – emri i njė princi ushtarak nga Apullia. Nė mbishkrimet mesape u dėshmua emri Blatves – Blaves (Bllatva), emri Sallas tek Issa e Tragurioni, si edhe tek katundi Lumbarda.
  
  Emri Lumbarda, qė nė shqipen spjegohet – Lumbardha, lumi i bardhė, spjegon edhe vet ethymologjinė e emrit – Lombardia, krahina e Lombardisė, me kuptimin – Lumbardhia, nga dy fjalėt: lum + bardh, Lumi i Bardhė, qė shtrihet nė luginėn e lumit Po nė Italinė veriore – Lombardia.
 
   Korēulla qė tek mesapėt njihet – Salaihi, Salahiai, Sallonas, Sallontum etj, Tremeri, thekson: “njė pjesė e kėtyre fiseve dardhane ėshtė ndarė edhe ka kaluar nė Azi tė Vogėl tek Frigėt”. Dyndjet e dorikėve si dyndje egjeane (dorikėt – dor ik, ik dorė, largohu me spjegim shqip) sipas disa historianėve, kėtė lėvizje dardhane e lidhin me dorikėt qė u bėnė nė fund tė shek. XIII p.e.r. dhe nė fillim tė shek. XII p.e.r. sipas Dabinoviqit. Kurse sipas B. Ēoviqit dhe A. Benacit, (AR IV-V – JAZU 329) “lėvizjet dadhane i janė shėmangur pjesės qendrore tė Illirisė (Shqipėrisė Veriore, Malit tė Zi, Dalmatisė(Delmatia) jugore e qendrore, Hercegovinės, Bosnjės Jugore, Rrafshit tė Dukagjinit e Sanxhakut, atėherė do tė thotė se, drejtimi i kėtyre lėvizjeve dardhane, u bė nėpėr pjesėt lindore tė Ballkanit”. Nė kundėrshtim me kėtė mendim,  M.V.Grashanini, thotė se: “lėvizjet e dardhanėve, si lėvizje egjeo-dorike kanė shkuar kah pjesa Perėndimore e Dardhanisė, ose nė territorin e sotėm tė Kosovės” duke mos e pėrmendė pjesėn tjetėr jasht Kosove, nė gjithė Sėrbinė, Malin e Zi, Bosnjen Lindore, Maqedoninė Veriore, vetėm pėr shkaqe politizimi tė territoreve tė pushtuara shqiptare-dardhane, anipse deridikund thejnė  theorinė e Dabinoviqit, pėrsėri shihen lojėrat politike nė vend tė fakteve historike.
 
Nė dyndjet e mėdha egjeane nė pjesėn e saj tė drejtuar kah Jugu, rol vendimtar kishte Ballkani Perėndimor dhe treva e sotme e Kosovės. Nxirren konkludime tė shumėta jo vetėm nė forma hipothetike, se njė pjesė e madhe e formave tipike tė punimeve nga guri e qeramika, qė janė karakteristike mė vonė pėr paijonėt sėbashku me trajtat e caktuara metalike si forma tė nxierrjės sė fakteve nga punimet me dorė manifakturale – kjo formė ka depėrtuar nėpėr Kosovėn e sotme kah Jugu, por sipas Grashaninit: “duke e lėnė me siguri anash rrugėn e Moravės” qė ishte Marga dardhane, lumi mė jetėdhėnės i dardhanėve pėr ekzistencėn e tyre deri nė shek. XVIII, kur pas spastrimeve etnike mbi dardhanėt, u bė vendosja barbare e sllavėve nė Dardhani. Mu pėr kėtė shkak edhe heziton Grashanini ta vėjė “rrugėn e Moravės” nė kontekstin dardhan.
   Nga ky spjegim faktesh perifrastike duket edhe mendimi hipothetik, qė kėto hipotheza i forcon materiali arkeologjik i periudhės kalimtare nga bronzi, nė periudhėn e hekurit, qė vie nga Kosova – nga territori qendror i Dardhanisė.
 
   G. Novaku thekson: “...dadhanėt ishin popull nė vete, qė kishin qendruar (me tė njejtin emėrtim etnonomi e toponomi)  deri nė kohėn e Justinianit I (527-565 e.r.) kur nė atdheun e tyre – vet Justiniani ishte edhe i lindur aty, themelon qytetin – Justiniana Prima” duke i lidhur dardhanėt e Trojes (Troadės) me dardhanėt ballkanik, pasi edhe kanė tė njejtėn etnogjenezė trashigmie tė rodit tė tyre apologjetik ndaj lėvizjeve tė madha nė tė tri drejtimet e tyre veriore, lindore e perėndiore tė Ballanit dhe nė Apenine.
 
   Hapėsira linguistike dardhane shtrihej nė gjithė territorin ballkanik, si hapsirė linguistike illire. Madje edhe nga kjo hapėsirė elementi gjuhėsor illirian, shtrihet nė kėtė territor tė gjėrė gjeo-linguistik, siē provon B. Hronzy, duke i dėshifruar tabelat e argjillit nga Knosusi. Kėtė konstatim tė Hronzy-t “...e provon edhe prania e toponomisė identike nė territorin anatolo-ballkano-egjean. Ky substrat paragrek ėshtė i karakterit para-indoeuropian, e tregon edhe fakti se koha e formimit dhe e diferencimit illirian, i cili ėshtė vendosur nė gjithė Ballkanin, bie shumė para vitit 3.000 p.e.r. kėtu edhe jetojnė illirėt me fatin e tyre historik”.
 
   Gjithė territori dardhan i pėrket zonės illire etnogjenetikisht, pėr nga karakteri linguistik dhe formula onomastike trepjesėshe tė cilėn Duje-Randiqi-Mioēeviqi, e konstatojnė nė Dalmaci ėshtė dėshmuar edhe me materialin epigrafik tė Dardhanisė (Studime Onomastike illire). Ndėr tjera kjo lidhje e pėrgjithshme, jovetėm jugore illire, por edhe me vet materialin linguistik tė Dalmacisė sė mesme nė territorin dardhan, shihet edhe nė analogjinė e spjegimit tė antroponomisė, tė atyre mbretėrve dardhan sikurse janė: Longarusi, Batoa dhe Monuniusi (Monuni) e Etuta*) pėrfundon studimi. F. Papazoglu, nė veprėn Onomastika dardhane ZFF VIII – 1, thotė: “i gjithė materiali i gjetur onomastik nė territorin dardhan, mund tė ndahet nė dy grupe emrash: 1. grupi lindor nė tė cilin ekziston elementi onomastik thrrakas dhe i cili pėrfshinė pjesėn lindore – territorin ndėrmjet Skupit (Shkupit),Kumanovės e Naisses (Nishit) dhe 2. grupi perėndimor, nė tė cilin pėrfshihet territori i Kosovės dhe ēka ėshtė mė karakteristike – nė Kosovė ėshtė dėshmuar onomastika e pastėr dardhane, e rrjedhimisht ajo illire, ku nuk mund tė mohohet pėratėsia illire e etnonomit dardhan qė jeton nė tokėn e vet.
  Dardhanėt jetojnė nė tokėn e tyre. Edhe emrat specifik , analogjia e tė cilėve nuk mund tė provohet as tė dėshmohet jasht territorit tė Dardhanisė, tregojnė pėr praninė e elementit paraillir (pellgazgjik)- i cili ėshtė faktori mė mė rėndėsi nė ndikimin dhe nė formimin etnik, e sidomos nė formimi e Onomastikonit dardhan. Ky element kohėve tė fundit po identifikohet si substrat pellgazo-anatolian, idiomat e tė cilit, sipas Karl Oshtirit, janė ruajtura nė tė folmen e gjuhės paraballkanike – nė Illirishten e stėrlashtė.
 
   Dardhania duhet tė konsiderohet si zonė onomastike e veēantė. Fakti se emrat illirian gjinden nė gjithė territorin e Dardhanisė dhe se numri i tyre ėshtė shumė i madh edhe tė dėshmuar vetėm nė Dardhani, tregon se Onomastika illire nė Dardhani, ka qenė gjithmonė autoktone dhe jo e marrun nga jashtė”  pėrfundon me tė drejtė historike – Fanulla Papazoglu.
 
   Logografi Hekateu nga Mileti, shek VI p.e.r. ekzakt shkruan kėshtu: “Kėtė po e shkruaj siē mendoj se ėshtė e vėrteta. Se ēka e tregojnė grekėt, e shumėta e tyre ėshtė qesharake. Madje – edhe atėherė kur grekėt flasin pėr illirėt, pėr fiset e tyre e sidomos pėrmarrėdhėniet e tyre me botėn,  - gjithmonė flitet nė kontekstin e politikės maqedone, apo romake...” Ky mendim real i Hekateut ėshtė vetėm njė nga shumė dėshmi tė gjalla pėr falsifikatorėt grek, sesa e kanė injoruar gjuhėn e kulturėn dhe shkencėn illire duke e pėrvehtėsuar tejmase dhe njėkohėsisht, kėtu shihet haptazi droja greke nga ringjallja illire!
 
   Tėvona, Hekateu nuk ngurron tė shkruaj edhe kėshtu: “Hekateios Milesios hode mynthetai tade grafo, hos moi dokei alethea eimai gar Hellenon logoi poloi to kai geloioi, hosemoi fainontai eisin”.
 
 
Kur Apiani i Aleksandrisė jep spjegimin e tij gjenealogjik mbi fiset illire: “Kai tode moi malista, polla mytheunton hetera pollon, areskei. Illyro de paidas Enhellea, kai Autarie, kai Dardanon, - kai Miadon, kai Thaullanta, kai Perraibon genesthai kai thugateras, Parthokai Daortho kai Dassaro, kai heteras. Hothen eisi Taulantioi te kai Peraiboi kai Enhellees, kai Autarieis kai Parthenoi, - kai Dassaretioi kai Darssoi”. (Apiani: Illyria IV).
 
 
  Interesante ėshtė paraqitja e fiseve illire nė gjuhėt i.e. greke, sllave e romane. Krejt ashtu sikurse e kanė marrė tjerėt kuptimin e etnonomeve tė fiseve illire edhe ashtu ka mbetė edhe jasht kontekstit tė gjuhėve tė tyre, nė disa variante gjoja gjenerale globalisht nė pikėpamje linguistike. Si pikėpamje fonetike e morfologjike – fjalėn – emėr illire, me pamundėsi theksimi nė disa gjuhė tė tyre edhe pėr shkak politizimesh edhe me vet shkencėn linguistike derisot, iu kanė imponuar popullit, me pamundėsi theksimi tė tingujve dhėmbėzorė (th, dh), disa grykore qiellzore (kh*, g-j, gh, gl, kl, kh, hr) sidomos kur ka mungesa tė theksimit tė grupeve (nd, ng, o-shkurtzėshe) janė probleme tė hapura pėr diskutim.
 
   LATRONĖT E DARDHANISĖ. – njihen nė histori si kryengritėsit dardhan kundėr pushtimeve tė huaja e robėrisė, nga fuqitė e tė dy anėve tė udhės diellore – deri tek njohja historike e dardhanėve tė sotėm tė fundshekullit XX-tė kundėr masakrave masive e pastrimeve etnike sllavo-ruse mbi territorin e ngushtė dardhan tė Kosovės.  Nė burimet antike tė shkruara, dardhanėt njihen si fis i fortė i pėrmendur, luftėtar tė fortė e tė qendrueshėm nė ēfarėdo ekstazash tmerri luftėrash eventuale  - qė pėrballuan tė gjitha rreziqet shkullore e mijėvjeēare prej tė huajve. Njihen mbretėritė dardhane nga Bardhilli, Agroni, Theuta e Genci.  Kėshtu nga shek.III p.e.r. dardhanėt kishin njė shtet tė fortė e tė fuqishėm politik, ushtarak e administratinv nė Ballkanin illirik. Krijuan mbretėrinė me dinastinė e Llongarit dhe si fuqi e madhe politike ballkanike. Nė atė kohė tė Illirisė sė vonė pas shumė mbretėrive para epokės sė re, njė nga qytetet me rėndėsi e qendėr e madhe tregėtare xehtare e Dardhanisė ishte Damastioni, i cili ka krijuar edhe monedha te veta origjinale tė mbretėrisė dardhane, si dhe qytetet tjera kryesore: Skupi, Municipi, Upiana, Justiniana Prima, Naissa, Ulkinioni, Skardi, Skodra.
 
    Skupi-Skardi-Skodra pėrbėjnė tretoponomshin linguistik qė tregon njė tėrėsi territoriale kompakte dardhane, njėsi e pandashme antroponomike, toponomike dhe si onomasiologji unikate e njė populli ashtu sikur edhe ėshtė populli i sotėm shqiptar. Shihet gjeneza e njejtė e kėtyre tre toponomeve nė fjalė, linguistikisht si gjenezė e pėrbashkėt e kėtyre tre emėrtimeve si emra gjeografik, tė cilat pėrbėhen nga rrėnja e njejtė e fjalės me dytingullorin – SK (SC)  sku – ska – sko si njė tėrėsi gjeo-historike dhe gjeo-politike, e cila nuk mund tė ndahet arbitrarisht, ashtu sikundėr nuk mund tė mbetet e ndarė gjeo-politikisht pėr shkaqe politizimesh ballkanike.
   Shkupi ishte kryeqyteti i dytė i Dardhanisė pas rrudhjes gjeo-politike nga invazionet sllavo-bizantine e romake, deri me rrudhjen gjeo-politike tė fundit deri tek Shkodra e Theutės dardhane illire, buzė Adriatikut (Hadriatikut illirian) si qendresa jo e fundit e genit illirian dhe Gencit si mbreti i fundit i Dardhanisė (168 p.e.r) kur ra nėn pushtimin romak.
 
    Tė gjitha fiset illire: dardhanėt, makedhonėt, epirotėt, ardianėt, skordistėt, delmatėt, liburnėt, dakėt, paijonėt, e deri tek fiset e hershme Thaullantėt dhe Henhellejtė (Enkellejtė), me formimin e mbretėrive tė tyre tė veēanta, disa herė historikisht u rrėnuan nga luftėrat ndėrmjet tyre e deri tek luftėrat me pushtuesit e invazionet e huaja – u rrėnuan dhe u ribashkuan disa herė nė histori – popullėzuan Ballkanin dhe Europėn e mė gjėrė, duke krijuar gjuhė e kultura europiane e botėrore.
 
  Onomasiologjia europiane fillon me illirėt, e nuk mund tė spjegohet as vet emėrtimi i saj si shkencė linguistike, pa rrėnjet e Shqipes sė Vjetėr, sepse tė gjitha gjuhėt i.e. e kanė si burim tė pėrbashkėt Illirishten e Lashtė e cila sot  ėshtė gjuhė e gjallė, me bijėn e saj tė drejtpėrdrejtė – Shqipen ballkanike.