Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 
Nezir Myrta  /  ETHYMOLOGJIA E EMRIT – EPIR - EPIRI - EPIROT
 
 
                                       FJALA – PIRI -  ME ORIGJINĖ PIE
 
 
Emri – EPIR, me tė cilin kuptojmė fiset e lashta illire – Epiri, epirot, epirotėt, (fiset mė kryesore qė ishin – thesprotėt, kaonėt e mollosėt) - ethymologjinė e vet e ka nė rrėnjėn e fjalės – pyrr – dhe sufiksi illir – us - PYRRUS si fjalė skipe-illire e cila lidhet me fjalėn shkencore, botanomin – pyrrus,   ėshtė vet emri – dardha (Pyrrus, dru frytor I gjinisė sė dardhės I familjės sė trėndafilorėve Rosaceae). Epirotėt janė Dardhanėt e lashtė, si fise tė Illirisė Jugore, Epirotėt janė Dardhanėt e Jugut.
 
   Emri – EPIR nė tė cilin ėshtė alterfoni, tjetėrzoni apo tingulli tjetėr, pėr ndryshim nga tingulli I mesit tė rrėnjes, si rrokje gramatikore – pyrr=pirr=pir (y=I), tė cilin e kemi deri tek shqiptimi I emrit – Pirro qė lidhet me Dardhanishten e Lashtė historikisht para milleniusit tė gjashtė (milleniusi VI p.e.r) – ky emėr - epir e formoi kompozitėn – epyrrus nga nyja e parme – E, e cila ka kuptimin – nga, prej, e pyrrusit – E Pirros, nga Pirro me origjinė etnogjenetike antroponomike nga E Dardhanit, me origjinė tė lashtė dardhane.
 
  Edhepse ndoshta dikujt I duken si tė ndryshme kėto dy antroponome – epirotėt e dardhanėt si emėrtime dhe ndoshta dikush mendon ndonjė ndasi, Epirotėt e Dradhanėt e Illirisė, janė vėllazėr tė njė gjuhe, gjaku e historiografie illire, tė vetmit qė ruajtėn etnogjenezen illire, si I vetmi popull pasardhės I drejtpėrdrejtė illirian ballkanik, qė sot pėrbėjnė antroponomėt gjenerale – gega e toska dhe toponomet – Gegėnia e Toskėria.
 
   Nė tė gjitha kėndvėshtrimet analitike-sintetike tė ethymologjisė sė emrit – Epir na dalin disa forma shprehėse semantike, me tė cilat mund tė gjurmojmė edhe mė thellė nė pikėpamje historike fonologjike e morfologjike, duke ndriēuar edhe mė shumė  fjalėn rrėnjė – pyrr – pirr – pir – se ėshtė me kuptim shumė tė hershėm dardhan – piri, me piri, qė ka kuptimin e sojit, rodit tė njeriut, I cili e ka njė apo disa veti dhe karaktere – me piri, si formė e ruajtjės sė trashigimisė.
 
 
   Kemi sot shprehjet shqipe: ai e ka me piri…piri I mire, piri I keq, e ka me piri mbretėrinė, e ka me piri bujarinė, e ka me piri besėn, e ka me piri dhunėtinė,  e ka me piri vendosmėrinė, e ka me piri mėnēurinė, etj. Apo edhe nė rastėt e kundėrta, pėr vetit e karakteret, veset e liga  tė njeriut I kemi shprehjet shqipe – rrėnė me piri, e ka rrėnėn (gėnjeshtrėn) me piri nė gjak, besėpremė me piri,  dorėshtėrnguar (koprrac) me piri, tradhėti me piri, ligėsi me piri,  piri I mbrapshtė, piri I dreqit etj.  Do tė thotė se fjala shqipe – piri, ėshtė fjalė qė I takon origjinės sė njeriut  - pėrcjellja  e tė mirave poashtu edhe e tė ligave tė njeriut - me piri…
 
     Origjinalisht, kur njeriu e ka diēka tė thellė nė vete, nė universin e tij personal tė tij, e ka njė veti a karakter, tė mire ose tė keq, tė trashėguar brezpasbrezi, qe prej nga origjina e tij etnogjenetike, e ka me piri qysh nga geni I tij. Kjo fjalė – piri shpreh diēka rrėnjėsore trashigimore, qė e ruan me fanatizėm diēka tė vyrtytshme, tė mire – apo edhe tė ligė.
 
 
    Poashtu kemi shprehjet shqipe tė sotme: dikush e ka me piri dashurinė – e dikush e ka me piri urrejtjėn, e ka me piri bėmirėsinė – poashtu dikush e ka me piri hajninė, ai/ajo I ka me piri pėrgojimet, thashėthemėt, - dikush e ka me piri heshtjen, e ka me piri mjeshtėrinė, nuk e ka me piri, se nuk din me ngulė njė gozhdė nė mur…E dikush e ka me piri guximin, heroizmin me piri, atdhedashurinė me piri, sinqeritetin me piri, besnkėrinė me piri, e  oratotinė me piri, gojtarinė, dikush e ka humorin me piri, satirėn me piri …e dikush e ka me piri frigėn, tutcan me piri, lajkatar me piri, gjakpirės me piri, dembel me piri, lahper me piri, injorant me piri, sahanlėpirės me piri, vegėl e huaja me piri, hegjemonist me piri, krimiel me piri,   etj. Fjala – piri – qėndron mbi traditėn etnogjenetike tė njeriut, atje nga – piri I tij – njeriu qė rrėfehet me piri para rrethit tė vet, para popullit tė vet edhe para botės.
 
  Fjala – piri – ėshtė trashigimia nga geni I njeriut, qė e pėrciell rodpasrodi dhe nuk mundet tė mos e shfaqi kudo qė gjėndet, sepse ai piri lėvrinė nė mendjen e shpirtin e tij Kėto ishin vetėm disa kėndvėshtrime psikologjike, sociologjike, filozofike, apo thjeshtė kėndvėshtrime gjenealogjike tė personalitetit tė njeriut, si anė pozitive dhe negative.
  
   Mendoj, se fjala – piri e hershme skipe-illire, formoi edhe vet emrin shkencor botanomin pėr bimėn – pėmėn – dardha – pyrrus, si dhe njė numėr tė madh kompozitash PIE (paraindo-europiane), tė cilėn fjalė – piri, e kemi nė formė: antroponomesh, toponomesh, hidronomesh, emėrtime metalesh, emra gjeografik, fjalė nė gjuhėt i.e. dhe PIE.
 
   Fjala – piri – formoi emėrtime fisesh illire sikurse janė: pirust, pirusti, pirustėt, -pirat, pirati, piratėt, -  piroman, piromani, piromanėt, si xehe nė mineralogji – piriti (FeS2), pirotina, kalkopiriti etj. Poashtu fjala shqipe – piri formoi emėrtimet e ndryshme nė disa gjuhė  i.e. sikur e kemi nė anglishte – Empire mbretėri me piri, tėvona emėrtimin pėr pėmėn dardha pikėrisht – pear (pi:r) ang. – ashtu sikurse qė e krijoi vet nė shqipen fjalėn – folje – pi, pirė, emėrtimet shqipe – pyrg, pyrgu, pyrgje-t ndėrtime me piri. Poashtu fjala skipe-illire - piri formoi  fjalėt greke e latine e turke – piri  I formoi sikurse janė: pyros=zjarr, greq.pireks, pirheliometri, pirdin, piridinike-piridinare, I,e piridinos, (fjalė illire nė greke) -  pyr-a-ae – pyram-is-idis, - Pyram-us, - Pyrg-I qytet I lashtė nė Etruria, - Pyronea – us, - Pyren-e-es, - Pyren-eus-ei, - Pyrethr-um –I, - Pyriphlegeth-on –ontos, - pyrop-us (Bronz), - Pyrrha-se, Pyrrh-a-ae, Pyrrhi-as-adis, Pyrrh-us, Pyrrh-o,  (antroponome).
 
   Poashtu fjala skipe-illire nga Tokarishtja, piri, formoi edhe fjalėn turke me tė njejtin emėr, qė reflektohet si huazim nė shqipen sot dhe ėshtė krejt fjalė PIE illire e lashtė.
  Fjala – piri – pir – formoi emrin gjeografik – Pirineje-t, emėrtuar nga – Piratėt, fiset illire tė hershme: piratėt e baskėt – bashkėt (ata qė rrijnė bashkė) emėrtuan siujdhesėn nė fjalė – Pirineje. Poashtu kemi formimet e kompozitave tjera  - pir-Piramidė, piramida, - si formė ndėrtimi me piri etnogjenetik, piramidon (ilaē), piranometri  (instrument), piragirit (mineral), pirateri-a , pirazol, (aminopiri, antipiri), piridosin, pirimidin, pirofobi-a, piromani-a, pirofilit-I, piroforik, pirogaloz, pirogen, piroga, pirografi-a, piroksena, piroksilin, pirolatria, piroliza, pirolyzit, pirop, piroplazmoza, piroteknika, pirueti, Pirot-I (afėr Nishit)  etj, Tė gjitha kėto kompozita antike i.e. janė me ethymologji skipe-illire-pellgase, tė huazuara nė Greqishten  dhe nė gjuhėt tjera i.e. ku tė gjitha kėto emėrtime paraqesin llojin e pirit, qoftė si antroponome, toponome, emėrtime metalesh barnash (ilaēesh), sėmundjesh nė mjekėsi, aparatesh, instrumentesh shkencore etj.
 
   Fjala – pir – pyrr-us=dardhė PIE formoi emrin gjeografik, toponomin EPIRI, si vend me piri, njerėz me piri, mbretėri me piri, nga shprehja – tokė e pirit, vend I pirit, gjithashtu u formuan edhe fjalėformimet tjera tė dalura nga kjo rrėnjė – epir, epirot, epiroti, Epirotėt, gjuha epirote e njohur nė lashtėsi edhe nga F.Bardhi nė letėrsinė e vjetėr shqipe (Fjalori latino-epirotik), kėto, emėrtime si: antroponom, toponom e botanom, nga Botanika illire, me origjinė qė tej kohės sė lashtė tė Dardhanusit e Theucerit,
  Poashtu edhe vet emri I mbretit epirot – Pirro, si antroponom, nga rrėnja – pyrr – Aquilla Pyrrus (Shqipja Pirro), Pyrro- Pyrrus, Pirroja, Pirrua, (297-272 p.e.s.), vie me ethymologji dardhane, si piri dardhan I Illirisė Jugore.
 
      Studimet e derisotme linguistike pėr emrin – Epir- Epiri nuk besoj tė kenė ndriēuar me vėrtetėsi ethymologjike prejardhjen e toponomit as tė antroponomit nė fjalė. Sipas disa shenimeve linguistike thuhet se “emėrtimi – Epir pėr krahinėn dhe njė nga shtetet e Ilirisė sė Jugut, qė shtrihej nga malet e Vėtėtimės (Akrokeraunet antike), dhe rrjedhja e mesme e Vjosės, nė veri deri nė gjirin e Ambrakisė nė Jug, dhe nga malet e Pindit nė Lindje e deri nė brigjet e detit Jon nė Perėndim. – Emėrtimi Epir, pėr kėtė krahinė (nė greqisht, do tė thotė – stere, tokė), ka qenė pėrdorur nė fillim nga autorėt grek, si njė emėr I pėrgjithshėm, qė pėrcaktonte pozitėn kontinentale tė saj pėrballė Greqisė ishullore.
Vetėm nga fundi I shek.VI p.e.r. ai u shėndrrua nė njė emėr tė pėrveēėm gjeografik, ndėrsa, nė gjysmėn e dytė tė shek.IV p.e.r. ai mori edhe kuptim tė pėrcaktuar politik”.
  
    Kėtu kemi vetėm domethėnien nė greqishte (stere, tokė) tė vet emrit – Epir – ndėrsa nė shqipen ēuditėrisht na mungon, qė sipas Linguistikės Gjenetike, emri  - Epir ldhet me rrėnjėn – pir- pirr -  pyrr - (pyrr-us=dardhė) si fjalė paraido-europiane (PIE) – p>:I – r ® - khs.< p :y* > rr= pyrr < pir*I – PIR-I – PI:R (Ė) - PIRI.
 Kjo fjalė - epir  nuk ka aspak kuptim linguistik me fjalėn greke – “stere, tokė”, qė vetėm ėshtė njė kuptim gjeografik pėr grekėt dhe qė sipas pėrpjekjeve pėr greqizimin ballkanik, edhe kjo na qenka spjegim grek, veēsa pėr ta njohur politikisht – Epirin.
 
   Fjala – Epir, nė zbėrthimin e saj fono-morfologjik, nė rrokje, diftongje e tinguj, na del nga pėrbėrja e njė nyeje tė parme – e – dhe njė emri shumė tė lashtė PIE – pi:r(ė)-piir- pi:ri – piri - qė ėshtė geni trashigues si antroponom, zoonom, botanom dhe etnonom.
  
E – nyje e parme e emrit nė fjalė nga  E Pirit
 
PIR – emėr i lashtė PIE – piiri, geni trashigues, pėrciellja  etnogjenetike e genit
 
   Nė kėtė mėnyre, methodė ethymologjike, mendoj se mund tė bėhet vet pėrcaktimi shkencor linguistik i emrit – EPIR – E + PIR = EPIR-I – pėr ta pėrcaktuar etnonomin – EPIROT – qė rredhė me domethėnie paragreke e paraturke, respektivisht – piiri – si fjalė shqipe-illire-pellgase PIE.
 
  Piri – piiri – si fjalė me ethymologji tė ndryshme sipas linguistėve tė derisotėm, nuk do tė thoja se qėndron si emėr i pėrcaktuar, ashtu sikur thonė si – G. Masachio i cili na jep pėr emėr – Pyloria: Epiroch’in lingua albanese se dice Pyloria. - Gjithashtu edhe Dh. Shuteriqi, Fjalė nga leksiku i shqipes fq.353, respektivisht, kur merret si ethymologji karakteristike e me interes tė veēantė, se kjo fjalė – pir(ė), mund tė krahasohet me fjalėn – pyll – piir=pyll, duke e krahasuar i dyti tė parin – se fjala piri po u krahasojka me fjalėn – pylli duke aluduar nė fjalėn e lashtė – pyrr=pyll.  Kėtu nuk kemi aspak tė bėjmė me tė njejtėn fjalė, jovetėm qė nuk ka asnjė mundėsi fono-historike, tė shėndrrimit tė tingullit tė dyfishtė – RR LL – por qė kuptimi shqip-illir na ēon drejtė tek emri origjinal PIE – pir(ė), piir – piri – e nė etnonomin nė fjalė kuptohet – tokė me piri, Tokė e Pirit – Epiri.
 
   Ėshtė interesant se linguistėt nuk mund tė tejkalojnė sundimet greko-romake tė kohėrave, pėr tė dalė nė fushė linguistike gjenerale, tė kėtij emri – epir – nga rrėnja – pir-pyr - kur dihet se edhe emėrtimet e disa toponomeve dhe antroponomeve nė Linguistikėn Gjenerale, pra nė gjuhėt boėrore tė Antikutetit, janė formuar kompozitat, si ato interkontinentale – piramidė, piramida, ku fjala piri gjėndet me prejardhje qė nga Thoti Skipe.
 
     Nuk do tė ishte me interes linguistik vetėm pėr antikėn ballkanike, qė kjo fjalė tė mos jetė kaq universale me karakter botėror. Shih, na siellė ethymologjia nga piramdat arabe e shumė kompozita tjera arabike e aramike, deri tek ato kompozita jo vetėm nė gjuhėt arabe tė sotme, por edhe nė gjuhėt aziatike dhe indo-europiane.
     Nga piramidat arabe e deri tek Pirinejet e mė gjerė nė gjuhėt i.e. ėshtė njė rrafsh interkontinental linguistik, prej formimit tė antroponomeve, toponomeve dhe etnonomit – Epir – qė inkurajon njė vėmendje mė tė madhe sesa na duket nė studim linguistik, duke e analizuar nga disa kėndvėshtrime ethymologjinė nė fjalė.
 
   Mund tė karakterizojmė thirrjen nė emėrtimin – Epir – Epirotica-Epirotcum nga authorėt antikė grek e latin, tė cilėt e morėn nė dispozicion linguistik, tė quhėt kėshtu – gjuha epirote nė vend tė gjuha shqipe, apo gjuha illire ku e kemi edhe tė authorėt e vjetėr shqiptarė – ky nomim antik u bė pėr shkak se epirotėt ishin nė lidhje ekonomike edhe kulturore mė afėr me ta dhe edhe gjatė pushtimeve greko-romake me njė periudhė kohore mbi njė millenium – pushtuesit bėnė pėrpos copėtimeve territoriale tė tokave illire edhe copėtime kulturore e shkencore, duke e quajtur shqipen illire si gjuhė barbare. Kjo inisiativė politiko-strategjike, nuk u bė pa njė qėllim kryesor, pėr strategjinė e robėrimit dhe asimilimit tė tė gjitha fiseve illire nė ato romake (e sllave mė vonė), me mbetje tė tė vetmit pasardhės illirian – popullit shqiptar – por, qėllimi ishte tė zhduket Illiria pėrmes fiseve si mbretėri tė saja – dhe tė sundojnė mbi “gjuhėn barbare” qė qėllimisht e quanin pushtuesit – me parollėn e lashtė – pėrēaj e sundo (divita et impera). Po kėsaj parolle antike tė shfarosjės illire si botėformuesja kulturore e shkencore, iu nėnshtrua edhe hartografia shqiptare, duke e marrė tė ndarė Mbretėrinė illire, nga ajo dardhane, makedhone – kur dihet se, mbretėri illire ishin tė gjitha mbretėrit e Illirisė para asimilimit tė tyre, qe para romanizimit e sllavizimit tė tyre – si ajo e Dardhanisė, Makedhonisė, Delmatisė, Liburnisė, Dakisė, Ardiejve, Adrianėve, Arianitėve, Paeonėve etj. Tė gjitha kėto mbretėri ishin nė hartografinė illire si – Perandoria illire e kohės, qė sot quhet koha parahistorike.
    Pėr atė sot copėtimi i tokave shqiptare nė mėnyrė strategjike, dhunėshėm e ka politizuar edhe historinė e shkencėn i.e. duke polarizuar me ekzistencėn illire, nė dėm tė interesave shqiptare, nė mėnyrė qė tė na dukėn tė huaj nė mes veti kėta pasardhėsit illirian, kur shqiptarėt ballkanik janė popull parahistorik...!

 Priru /Torna