Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 

Nezir Myrta  / ILLIRISTIKA DHE SLLAVISTIKA     

 

NDIKIMI I ILLIRISHTES NĖ SLLAVISHTET

  Gjuhėt sllave tė cilat njihen si gjuhė greke, tė formuara me alfabet grek, pėrvehtėsuan njė sfond tė madh tė thesarit linguistik illirik. Gjuha illiro-pellgazgjike, fuqimisht mund tė merret si burimi i pėrbashkėt i gjuhėve indo-europiane, e cila sipas linguistėve tė kohės sonė shtrihet me ndikim formulues tė gjuhėve nė gjithė rrafshin linguistik indo-europian nė pėrgjithėsi.

  Gjuhėt sllave merren si gjuhė thrakase origjinalisht, tė pėrhapura tok me dyndjet e thrrakasėve nė pjesėn euro-lindore dhe azio-perėndimore. Vet Thrrakishtja si e folme illiro-pellgazgjike, u formua si gjuhė e lashtė nė vete, duke kapėrcyer kufinjt ballkanik, deri tek gjuhėt e sotme kelte, qė Keltishtja e lashtė dokumenton lidhjet e saj me Illirishten dhe me Shqipen.

  Nė formimin  e gjuhėve sllave nuk pati shumė vėshtirėsi, pasi ato huazuan pjesėn mė tė madhe tė alfabetit grek tė lashtė dhe tė gjitha formulimet linguistike, fonetike e morfologjike, leksikore e semantike, mbėshteten nė gjuhėn thrrakase, tė gjenezės linguistike illiro-pellgazgjike.

  Pėrkundėr, ndryshimeve sufiksale e prefiksale gramatikore nė gjuhėt sllave tė sotme, shihen kjartė rrėnjet e lashta tė sė njejtės gjuhe para-indo-europiane pellgazgjike, qė sado tė mundohen tė largohen si gjuhė me mėvehtėsi tė veēantė linguistike, duhet pranuar burimin e pėrbashkėt i.e.

  Gjuha greke e lashtė i mori tė gatshme komplet formulimet linguistike nga  thrrakishtja, nga vet fisi illirian i hershėm thrrakas dhe sot duket, sikur nuk e pranojnė vet sllavėt, pėr gjuhėt e tyre,  si pasardhėsit e thrrakasėve, si theori e gjuhė greke, duke menduar vetėm nė formen alfabetike. Kėtė shtytje sllave e bėri mbizotėrimi sllav nė pėrmasa tė mėdha tė rritjes demografike, duke pasur parasyshė, se grekėt mbetėn si popull i vogėl dhe i pafuqishėm historikisht ta pėrballojė vlimin demografik sllav.

   Gjuhėt u ndikuan nga njeratjetra, por ndikim tė madh substancial ka gjuha me histori mė tė lashtė. Gjuhėt e formuara sllave mund tė pėrkufizohen si gjuhė thrrakase, kuptohet, paragreke dhe popujt nė koegzistencė gjeo-biologjike dhe gjeo-historike gjatė dyndjeve apo pushtimeve, shpėrnguljeve, arratisjeve tė tyre duke kėrkuar shpėtim, duke parė ballafaqimin me gjuhė e kultura tė absorbuara nga tjerėt vendas, formuan gjuhė tė reja, me kusht qė tė asgjėsohet gjithēka josllave, tė zhduken nė ēdo mėnyrė a formė edhe egėrsie – doket e zakonet dhe kultura historiografike illiro-pellgazgjike nė Ballkan dhe Europė Lindore. Ku ra vala sllave, pėrvloi gjithēka illire edhe onomasiologjike!

   Kėshtu ngjau me pushtimet sllave nė Ballkan nga shek.VI e.r. duke u ndeshur direkt me gjuhėn e kulturėn dardhane illire. Sllavėt nuk e kishin shumė tė vėshtirė pushtimin mbi Ballkanin, mbase, pas pushtimeve shumėshekullore romake mbi ballkanasit illirian, vėrshuan duke tjetėrsuar e zhdukur gjithēka tė gjallė aty ku munden edhe Onomasiologjinė ballkanike derisot.

Ethymologjia e emrit sllav – narod (popull). -

  Ndikimi i illirishtes nė gjuhėt sllave fillon qe nga fjalėt kryesore tė tyre, tė cilat janė formulime si togfjalėsha nė tė shumtėn e rasteve -  duke u nisur nga nocioni – popull, qė mund tė spjegohet pėrmes shqipes sė vjetėr.

   Fjala sllave pėr emėrtimin e popullit – narod, ėshtė njė kompozitė e pėrbėrė prej dy rrėnjeve tė lashta illire – na + rod = narod. Sipas kėtij zbėrthimi morfologjik na dalin dy fjalė krejtėsisht shqipe, ku pjesa e parė e kompozitės – na – ėshtė pėremri vetor i shqipes – na - veta e parė, numri shumės (na, ju, ata-ato), si formė emėrtimi pėr vetveten sllave. Kurse pjesa e dytė e kompozitės – narod, - rod, ėshtė krejtėsisht fjalė illire – rod, rodi, soji i njeriut. Nė kėtė rast gjatė formimit tė emėrtimit – narod, kuptohet shprehja e re – na rod, na jemi rod, na rodi, soji i njeriut, si popull, na jemi rodi. Fjala e hershme shqipe-illire – rod, rodi, e cila mund tė spjegohet edhe fonetikisht, nga pjesėt e saj, diftongu – ro+d, ku diftogu – ro, difton rrojtje, qė rron, si zbutje fonetike e tingullit – rr, nė - r – ashtu sikurse gjindet edhe nė diftongun fillesė tė fjalės emėr – rom – roman – romak, ku theksohet tingulli i dyfisht nė tė folur shqip - rr (rrom, rromėt, rroman, rromak-e). Diftongu – ro – si kuptimi i rrojtjes, gjallimit, ekzistencės (rro), me formimin e emėrtimit me fillesėn – t, rrodhi fjala – t+ro=tro, qė ka kuptimin e trollit, troll-i, troje-t, ku vet fjala shqipe – troll-i, spjegohet pėrmes shqipes me shprehjen – T*RO*LL – tė rrojė illiri – troll, ku pėrmes ndryshimit tė fundesės tingullore – p – rrodhi fjala e hershme illire – trop, si kuptim i fjalės trup, ku me fjalėn – trop, u bė lidhja prefiksale me – an dhe rrodhi emėrtimi – an+trop, qė e kemi formimin e fjalės greke tė hershme – antrop (antropo-s) = njeri, me kuptimin e shprehjes – njeri i trollit, trop nė troll, trup nė truall, njeriu qė nuk jeton mė nėpėr shpella e natyrė tė hapėt, por jeton nė troll (truall), njeriu i trollit. Ashtu sikurse tingulli – p, krijoi fillesėn tingullore tė emrit shqip – popull (pop, people etj.)

  Fjala sllave – narod, si fjala kryesore pėr emėrtimin e popullit, rrodhi nga skipja illire, e cila formoi shumė fjalė e kompozita tjera sllave sikurse janė: naroda, narodi (shumėsi), narodnost=popullėsia, narodnosti = popullėsitė, rodbina=vendlindja, roditi=me lindė, lindet, rodio (se)= u lind, rodila (je)= e lindi (ama), rodili=u linden (shumėsi), rodilka, rodni kraj = vendi i lindjes, rodjendan=ditėlindja, rodi se = do tė lindi, narodni=popullor (emėrtim mashkullor, akuzativi-thirrorja), narodna=popullore (femnore), narodne = tė popullit, narodog = i,e,tė popullit (gjenetivi) etj. sipas rasave tė emrit, ku gjindet gjithashtu edhe  nė shumė fjalėformime  tjera sllavishte.

Nga fjala – rod, rodi (soji) si fjalė e lashtė shqipe-illire, me ndryshimin e tingullit – o=a, rrodhi fjala sllave – rad (puna), si formė e respektimit tė rodit, sojit, njeriu rod punon, rodi punon dhe i parodi nuk punon, rodi i njeriut shihet nė punė, puna e tregon rodin e njeriut, sojin (rad, radi, raditi, radnik).

  Antroponomia sllave nė pjesėn mė tė madhe kryesore na del me ethymologji shqipe-illire: Aleks-a-ndri = i pari, qė foli / Ilija=illi, lidhet me hillin / Bog = Zot, emėrtim i Fuqisė Mbinatyrore, si emėr dhe mbiemėr i lashtė illirian, Boga, Bogajt, si mbiemėr i lashtė shqiptar, tė cilėn fjalė e ka ndriēuar edhe albanologu M. Shufllai dhe mu pėr shkak tė ndriēimit tė Albanologjisė, u vra mizorisht nė Zagreb (1929).

  Antroponome dhe toponome tė shqiptarėve tė sllavizuar dhe trevave shqiptare tė pushtuara dhunshėm, tregojnė spjegim shqip (qė vazhdon sllavizimi derisot), sikurse malaziasėt (Montenegro), tė cilėt janė me origjinė shqiptare, ku onomastika e asaj treve illire ėshtė me ethymologji shqipe-illire Limi (lum), Nikēi (Nikshiqi), Berana (Ivangradi), Ulkini (Ulqini), Zenta (Zeta), qė kjo fjalė shqipe ka kuptimin e konfliktit, zėntės, kur zėhen njerėzit nė konflikt, zėhen nė fjalė dhe armė (zihen), lumė luftėrash, lumė zėntash, Podguri (Podgorica), si toponome etj. Ashtu sikurse janė sllavizuar trevat illire, Dakia (Rumania), ku fjala shqipe-illire – dakė, daka, ėshtė kuptimi i deles (delme-delmja, delja), nė kuptimin e blegėtorisė. Kėtu mund tė theksojmė disa kuptime pėr fjalėn emėr kafshe – delja: dakė, daka ėshtė kuptimi malor i hershėm pėr delen (delmes), kurse fjala emėr – delme, (delmja, gege-shqipe), ėshtė kuptimi fushor pėr delen – delma (delme, delmja) – ku edhe rrodhi etnonomi blegtoral i fisit illirian – delmat, ashtu sikurse edhe rrodhi toponomi delmat – Delmatia dhe Dalmatia – me ndryshimin e natyrshėm tė zanores – e=a dhe ashtu e kemi sot toponomin nga kėto variante fonetike zanorale – Dalmaci-a, dalmatėt, kuptimi pėr banorėt e Dalmacisė (Delmatisė), Delmatia, ishte emėrtimi i hershėm, por me sllavizimin e delmatėve, u sllavizua edhe vet emri, me fundesėne ndryshuar illire nė sllave – t = c.

   Gjatė mbretėrisė sė Agronit, Dardhania pėrfshinte edhe Kroacinė e sotme, ku njihet vendqendrimi i tij si mbret dhe vet emėrtimi i selisė sė Agronit, nė Zagrebin e sotėm, i cili quhej – Agram-i, qe gjatė mbretėimit tė tij, u zhvillua bujqėsia teknikale dhe nga vet emri – Agron, rrodhi emėrtimi i fushės sė bujqėsisė sė zhvilluar – agronomia (agronom-i, agrnomet, agronomėt).

    Kemi edhe fjalėn tjetėr – vllah-vlleh, prej tė cilės rrodhi etnonomi – vllah-vlleh (vllah, gege dhe vlleh, toske-shqipe, nga ku rrodhi toponomi - Vllahia, vllahėt – vllah, qė nga fjala shqipe – vllau, vllai, e moren edhe emrin e tyre - vllah (vlleh, vllehėt). Mė nė veriperėndim ballkanik, nga emėrtimi i hershėm i Istėrve (Histria), Istria-Istra, ishin fisi illirian – Liburn, Liburnėt, si detarė dhe toponomi - Liburnia (Sllovenia), ku sot ekzston njė pjesė e mirė e onomasiologjisė liburne-illire, nė toponomastikė dhe antroponomi sikurse hidronomi – Bistrica illire (Ilirska Bistrica), toponomi – Liburnia, -Emona (Lublana), kryeqyteti i Liburnisė, nga koha e mbretėreshės liburne-illire – Emona. Gjithashtu, shihet vendosja e pjesėshme e paeonėve illirian, qė shtriheshin rreth kufirit me thrrakasėt, e tėvona shihet vendosja e tyre nė veri tė Donaut me toponomin – Paeonia -  Panonia – Paeonia (paeonėt, panonėt) – Vojvodina etj.

   Emri Nemanja (S. Nemanja), si antroponom, ishte princi i shtetit tė parė sėrb – Rashka, spjegohet pėrmes shqipes sė vjetėr, qė lidhet me fjalėn gege – nema, nama, i nemuni, ashtu sikurse edhe vet toponomi – Rashka, qė lidhet me emrin – rus, Rusia – rus ka, ka rus-rash, rash ka – Rashka, ku emėrtimi lidhet me dedikimin qė iu bė nga gjuhėt romane – ang. Rush (rash)=rus – pra, shteti i rusėve tė ardhur nė Ballkan gjatė pushtimeve sllave. Emri – rashkė,nė shqipen e vjetėr ėshtė thirrė – raje, raja, shkije raje, nga Raja (Rusia), ku edhe vet sėrbėt sot e quajnė njeritjetrin – raja.

   Emėrtimi Obrenoviq, si antroponom (dinastia serbe e obrenoviqėve), spjegohet me shqipen, qė del nga rrėnja – obren, obrin, Obrij, Obria, (ku gjindet si toponom edhe nė Kosovė – Obria) – lidhet me fjalėn shqipe – breg, brij bregu, vend i ngritur tokėsor, brij toke, qė ka lidhje edhe me fjalėn – brij, afėr, i pėrafėrt, (aty brij, pėrbrij, pėrbrijsh) – tokė e brejtur e mbetur kodrinore – breg – bren dhe nė kėtė rast tregon pėrmes tingullit – o, si fillesė emėrtimi – obren (obrij – Llesh, Millesh Obrija – Millesh Obreni).

   Nėse iu heqim fjalėve sllave sufiksat: viq, vica (serb), ovski (maq.), ov-o-a (bullg.), tė cilat pėrbėjnė natyrėn e kėtyre gjuhėve tė reja sllave, tė gjitha rrėnjet e fjalėve, mund tė spjegohen pėrmes shqipes sė vjetėr, gjatė zbėrthimit fono-morfologjik, nė rrėnje, rrokje, diftongje e tinguj. Ethymologjia e rrėnjes sė fjalės luan rolin kryesor, nė origjinalitetin e vet linguistik, nga e cila rrodhi, apo edhe u pėrvehtėsua, u tjetėrsua gjatė ndryshimit tė theksimit tė zanoreve etj.

Analogjia e kuptimit tė fjalės, me fjalėt e gjuhėve tjera mė tė lashta, bie nė konkluzion tė kjartė, se cila iu ka ofruar mė shumė natyrės, vizionit e vetive tė objektit, formės, ngjyrės, shijes, veprimit, ndikimit, artikullimit zanor etj., se a plotėson, a e pėrmbushė kuptimisht, rrėnja e fjalės vet emėrtimin.

   Fjala shqipe – gur, guri, formoi fjalėn sllave – gore, me kuptimin, gur i lart, sll.gore=mal, lartė, lartėsi,ashtu sukur doli, fjala sllave – planina=bjeshka, nga fjala shqipe-illire – pllaja, mal i lartė me pllaja, poashtu sikur rodhi edhe fjala pėr ngjyrėn blu, kaltėr – plav-a, lartėsi e kaltėr, nė bazė tė lartėsisė sė bjeshkėve tė larta sikur duken nga afėr si nė qiell. Nga kjo fjalė shqipe – pllajė, pllaja, vend me pllaja, bjeshkė me pllaja, u formua toponomi – Plava nė Malci (Mal tė Zi).  Ashtu sikurse edhe toponomi tjetėr malcor, i afėrt gjeografikisht, Gucia, qė rrodhi nga fjala shqipe – nguci-a, Ngucia, nga fjala ngucama, ngucje, vend ngucjesh, vend konfliktesh shqiptaro-malazeze e sllave. Pėr kėto dy toponome, mendojmė se janė tė qėndrueshme shkencėrisht, anipse derisot nuk kishte mendime tė tilla pėr emrat gjeogrtafik – Plava dhe Gucia.

  Fjala shqipe – dru, formoi fjalėn sllave – drv, drva (dru=drv), ashtu sikurse nga fjala – duh, duhama (gege-shqipe), doli fjala sllave – duh= duhamė, shpirt, me theksimin e tingullit – h=sh, rrodhi fjala – dusha=shpirti, spirit. Kjo fjalė formoi edhe antroponome: Dusha, Dushan, dushman, duhovit, sll.= duhamor, shpirtėror.

  Fjala shqipe-illire – rogė, roga, roga e malit (kur prehen drunjtė nė njė pjesė mali), roga e livadhit (bari i premė, kositur nė livadh, pjesė tė livadhit tė kositura atykėtu, roga me bar tė premė), qethja e flokėve tė njeriut, kur nuk prehen mirė flokėt thohet shprehja shqipe – ėshtė qethė roga-roga, e ka lanė rogė, roga-roga, apo edhe kemi shprehjet kur bijnė flokėt vetiu pjesė-pjesė, roga-roga, rogat e kresė (kokės) kur bien flokėt pjesėrisht, thohet roga-roga. Poashtu. - Gjithashtu ėshtė shprehja shqipe e vjetėr – nė rogė tė livadhit (me kuptimin, me dalė pėr lėndinė, haptazi dhe me u ulė rrafsh nė Pleqni, gjykim, gjyq), kur duhet tė zgjidhet ndonjė problem, a konflikt. Kjo fjalė – rogė, formoi fjalėn sllave – rog=brini, rogovi=brinat (brinat e kafshės), nga kuptimi i rogės sė malit, ku kafshėt kullosin nė roga me bar, nė roga mali, qė nga kjo fjalė rog-roga – rrodhi toponomi Rogovė (afėr Gjakovės, Kosovė), nga rrėnja shqipe – rog, e sufiksi thrrak – ov-a, qė iu dha gjatė pushtimeve.

   Fjala shqipe – pod-i, si fjalė e lashtė illire-pellgaze, si fjalė e ndryshuar nė shqipen e shkruar – dysheme-ja, formoi fjalėn sllave – pod – si dysheme dhe si parafjalė – nėn, qė formoi edhe fjalėn – podgore, podguri, podi i gurit, i gurtė, Podgorica, si toponom; poashtu, me kuptimin – nėn, si parafjalė, rodhi nė sllavishte, me kuptimin tjetėr tė diskutueshėm, nga fjala - pod podzemlja=nėntoka, qė ėshtė edhe si emėr edhe si parafjalė  etj.

   Fjala shqipe-illire – armė, arma (armata, ushtria), formoi fjalėn sllave – armija=armata. Kjo fjalė armė, formoi nė shqipen fjalėt: armik-u-q-ėt,

armiqėsi-a-tė; gjithashtu formoi edhe disa fjalėformime i.e. arm=i varfėr etj.

 

Ethymologjia e fjalės sllave – sigurno (sigurisht, shqip)

  Fjalėn shqipe – gur-i, si emėr i veēantė karakteristik prej ēdo gjuhe i.e., interesant, e kemi nė shprehjen shqipe – si guri (i,e,tė fortė-a-t), i fortė si guri si dhe nga vet kjo shprehje origjinale, rrodhi fjalėformimi – siguri-a, si emėr, sigurim-i, siguresė-a-t; si folje – sugurua, siguruar; si mbiemėr – i,e,tė sigurtė-a, sigurisht – e, qė formoi emėrtimin e njejtė edhe me kuptim tė njejtė, vetėm me disa ndryshime sufiksale, e prefiksale – fjalėn sllave – sigurno (sigurnost-i-ma, osigurnost-i-ma, osigurava-nje). Dhe jo vetėm nė gjuhėt sllave, por nė shumė gjuhė tjera i.e. si pėrshėmbull:

 

Shqip. Siguri-a (sigurimi, sigurime, sigurimet, sigurisht; i,e,tė sigurtė-a etj.)

Sllav. Sigurno-st  (osigurnosti, osiguranja, osiguranje, osiguravanje)

Latin. Securitas

Ital. Siguro

Ang. Security

Freng. Securitee

Etj...

Kjo fjalė e pėrbėrė shqipe – siguri-a dhe i.e., qė nė sllavishte ėshtė po e njejta komplet – sigurno (sigurisht, shqip), pėrbėhet nga dy pjesė morfologjike si kompozitė – si + gur (no), ku pjesa e parė – si -  dhe pjesa e dytė, emri – gur, ėshtė vet emri shqip – gur-i (gur, gurėt, gurishte, gurore, gurinė-a-t). Ndėrsa, nė gramatikėn shqipe, fjala – gur, ėshtė: emėr sendi, gjinia mashkullore, emėr konkret, rasa emnore (nominativi), trajta e pashquar, emėr i pėrgjithshėm. – Sipas mbiemrit nė gjuhėt sllave - sigurno, komplet merret komozita rrėnje – sigur – dhe i shtohet sufiksi – no – sigurno (sll. sigurno=sigurisht, shqip), ose, i shtohet fillesa, zanorja – o – dhe del – o+sigurava (folje), osiguranje (emėr), sigurno (mbiemėr). Ndėrsa, nė gjuhėt tjera indo-europane tė lartėpėrmendura, e kemi, vetėm me ndryshimin e tingullit tė dytė – i=e, dhe ndryshimin e tingullit tė tretė – g=k(c), qė del rrėnja kompozitale – securit (as-y-e-)... dhe ndryshimit tingullor, altertonit – g=k(c) – pėrveēse, nė italishte qė e kemi – siguro, vetėm me sufiksin – o, me pėrbėrje tė njejtė morfologjike shqipe – si – (trajtė e shkurtė krahasuese pėremrore e pakufishme, shqipe) dhe rrėnjes kompozitore, apo, emrit – gur-i, si fjalė PIE illiro-pellgazgjike. Kurse, pėr fjalėn – gur-i, dihet se vetėm shqipja e ka origjinal, kurse nė sllavishtet ėshtė – kamen (gur-i, shqip).

   Pėr fjalėn shqipe – gur-i, kemi shumė shprehje shqipe, lidhur me krahasimin e mendimit, fjalės sė folur a tė shkruar, sikurse janė: ishe kanė i fortė si guri / si guri i fortė / tek asht ba buka e fortė si guri (bajate) / koka (qėnka) arrė e fortė si guri, me t’i thye dhambėt / njeriu ėshtė si guri, edhe mė i fortė se guri etj.

  Fjala shqipe – gur-i, tek emri gramatikor – sigur-i-a dhe tek mbiemri shqip – sigurisht, me siguri - ka kuptimin e mendimit tė fortė, tė qėndrueshėm, fjalės reale, mendimit besnik, fjala pa lak (hile), fjala besnike, mendimi i drejtė, vendim i sigurtė, njeriu i siguruar me fjalėn e dhėnė, premtim i paluajtshėm, vėndosmėria e njeriut, apo e shoqėrisė, shtetit, regjimit, pushtetit, pėr ta bėrė njė formė tė mbrojtjes sė njeriut, jetės, mallit, pasurisė, pronės, administratės pronėsoro-juridike, shėndetit; vėndosmėria e pushtetit pėr mbrojtjen sociale e politike tė popullit (sigurimi) etj.   

  Siguria, sigurimi ėshtė kuptimi i ruajtjes sė subjektit e objektit, vendimit tė premė ligjor, mbrojtja e marrėdhėnieve ndėrnjerėzore, mbrojtja e marrėdhėnieve ndėrshtetėrore e ndėrkontinentale (Kėshilli i Sigurimit Botėror) etj., qė, nuk mund tė thehet vendimi nė fjalė.

  Kėto janė dy fjalėt shqipe – si + gur, qė formuan fjalėn sllave – sigurno (osiguranje), me kuptimin shqip, fjala si guri i ngulur, fjala e paluajtshme, e pathyeshme, e qėndrueshme, fjala a mendimi besnik i njeriut. Pėr kėtė kemi disa shprehje tjera shqipe: fole fjalėn si guri i ngulun nė tokė / ngule fjalėn n’tru si guri i ngulun / ngule fjalėn si gurin / fjala besnike si guri / mos e gjuaj fjalėn si guri rrumbullak, por si guri rrasė (rrasa e gurit) me t’nxanė vend n’kuvend / mos e qit fjalėn si guri rrumbullak, e me u rrokotelė nėpėr odė burrash,( po qite fjalėn rrasė guri, qė tė nxėnė vend), / po folė fjalė si gur i luajtun (vendit), / njeriu ėshtė si guri (i fortė) etj. Dhe po kėtė kuptim shqip tė shprehjes – si guri, e kanė edhe kompozitat i.e. nė fjalė.

 

  Disa fjalė tė sotme nė rusishten mund tė synkronizohen me burim ethymologjik illiro-pellgazgjik sikurse fjalėt: spina = shpinda, sina = syni, syri, spela = shpella etj., tė cilat janė shumė tė afėrta me shqipen, si dhe njė mori fjalėsh e fjalėformimesh tjera rusishte, me burim ethymologjik nga thrrakishtja illire. Mund tė konkludojmė pas disa theorive tė theoricientėve, historianėve e linguistėve, tė cilėt e paraqiten diskutabile ēėshtjen e llirėve dhe thrrakasėve, se cilėt ishin pėrpara mė tė hershėm. Dikush i quan illirėt para thrrakasėve e disa tjerė linguistė sllav, i marri thrrakasėt, se paskan ekzistuar para illirėve. Kjo theori e dytė nuk ka asnjė mbėshtetje shkencore, qė thrrakasit janė para illrėve, mbase, illirėt lidhen me Hillionin e stėrlashtė, me Babillonin e shumė toponome tjera tė botės sė lashtėsisė dhe kunkludimi mė i drejtė ėshtė se, illirėt janė shumė mė tė hershėm, kurse thrrakasit, janė njė fis illirian ndėr mė tė hershmit. Pėr kėtė na dėshmojnė lidhjet illiro-thrrake (e jo thrrako-illire), si lidhje si nė pikėpamje linguistike, mbase, vet thrakishtja ėshtė njė gjuhė illire-pellgazgjike. Gjithashtu, na dokumentojnė lidhjet fisnore, tė dokeve e zakoneve, lidhjet kulturore, artistike e shpirtėrore, qė ishin nga njė trung illiro-pellgazgjik, derisa, shpėrthyen llavat e religjioneve, tė besimeve e deri tek vendosja e orthdoksizmit euro-lindor, i cili formoi njė ndasi tė dukshme illiro-thrrake dhe njė largim shumėdimenzional tė kulturės sė lashtė tė tyre tė pėrbashkėt, tė cilėn me qėllim disa historian sllav, mundohen ta veēojnė e ndajnė, si gjuhė e kulturė nė vete dhe tė formojnė ndasi e veēanėti etnike, kulturore, duke e mbajtur fisin thrrakas, si krejtėsisht tė ndarė nga illirėt.

Ethymologjia e emrit – Sėrbia. – Emri sėrb, rrjedhė nga fjala greke – serv, qė do tė thotė, servor, shėrbėtor, mbase, tingulli – b, nė greqishte ėshtė – v, ashtu sikurse tek emri  - arban=arvan, arvanit (arbanit). Kurse, nė bazė tė njė theorie tjetėr, ashtu sikurse ėshtė edhe nė vet fillin e formimit tė etnonomit – sėrb (ku shihet, duket e pavlefshme zanorja –ė), nė mes    rrėnjes  origjinale tė sotme sllave – srp=drapėr, na del, si emėrtim nė bazė tė njė vegle pune pėr korrje, vegėl korrėse, harkore metalike dhėmbėzore – drapėri = srp.  Historikisht ardhja e sllavėve (lexo: skitėve, rusve, mbase, atėbotė nuk kishte as etnonom sllav e lėre mė etnonom – srp), kuptohet se i vetmi etnonom i lashtė pėr sllavėt ardhės nė Ballkan, ishte etnonomi – skit (skitėt). kjo ardhje skite ishte nė dy faza kohore strategjike, duke prekur mė parė pulėsin dardhan, mbase, Dardhania, ishte njė nga mbretėritė mė tė forta illire tė kohės dhe skitėt, nuk kishin kurrfarė fuqie tė vinin me qėllime pushtuese. Kėshtu, ardhja e parė sllave ndodhi si formė ekonomike e tregėtare e baskėpunimit (gjoja) reciprok dadhan-sllav (skit) dhe ajo ardhje u bė pikėrisht, gjatė zbritjes sė “ftohtė” tė rusėve nga Karpatet nė Ballkan. Ata skit (rusė), erdhėn aty kah filli i shek.V e.r. dhe ishin korrėtarė me meditje nė arat dardhane, punėtorė, korrėtarė arash, korrėtarė tė lashtash.

   Kjo fjalė – srp, na del edhe nė fillim tek rusėt nė symbolin e tyre – drapėri e ēekani. Drapėri (srp, sll.), si njė mjet korrės, sharrė harkore, tė cilin e kanė edhe sot si symbol kombėtar rus. Atėherė, fjala sėrbe – srp, pasi thohet nė origjinal – srpski jezik=gjuha srpe (sėrbe), nė kuptimin ethymologjik na del, si gjuhė drapėri, gjuha e drapėrit dhe vet etnonomi – srp, del – drapėr, draponj, poashtu edhe toponomi – Sėrbia, na del – Srpia=Draponia (sipas fjalės origjinale skite, apo srpe – srp) dhe emėrtimi pėr gjuhėn sėrbe, na del – srpski=srpisht (sėrbisht), draponisht, gjuha drapone, sipas kuptimit gjeneral tė ēdo gjuhe i.e.

   Fjalės – srp, iu ka shtuar vetėm sufiksi – ski, srp+ski=srpski dhe ka dalė emėrtimi pėr gjuhėn – srpisht (drapnisht), kur merrėt ethymologjia nga rrėnja dhe kuptimi i saj  srp=drapėr. Kėtu mund tė theksojmė se pikėrisht kjo prapashtesė a sufiks srp – ski, pikėrisht kjo – ski, duket se ėshtė vet rrėnja e emrit – ski, qė ishte herėt ai emri – skit, skitėt, me tė cilin fjalėformim mund tė vėrtetojmė, shprehjen – drapėr-i skit (srp+ski=srpski), ku formohet edhe shkencėrisht  si koncept linguistik dhe na del shprehja shqipe – skit drapėr, drapėn skit dhe nė shumės tė emrit - draponj skit, skitėt me draponj, deri tek shprehja – skitėt korrės, skitėt korrėtarė.

    Kurse, koncepti i tė folurit srp (serv) = govor, (mbase kėto dy theori janė tė diskutueshme, sikur dalin dy burime ethymologjike pėrnjėherė dhe nuk mund tė qendrojnė tė dyjat, por duhet zgjedhur vetėm njera theori absolute shkencore), nga rrėnja – srp (drapėr), apo nga rrėnja – serv (shėrbim, servis, shėrbėtor) - nga fjala skipe-illire – gojė, goja, nė kėtė rast morfologjik0-historik, diftongu – go, nė bashkrenditje me sufiksin – vor, formoi vet fjalėn sllave – go = govor (tė folurit), ndėrsa ėshtė interesant, se pikėrisht nga kjo rrėnje fjale – gov, me sufiksin – na, u formua edhe fjala tjetėr... Kurse, koncepti pėr gjuhėn si organ anatomik, mbeti po ai i trashiguar nga rusishtja – jazyk, jezik=gjuha e gojės.

   Merret, fjala shqipe-illire – bukė, buka e grurit, misrit, ushqimi kryesor europian - nga rrėnja e saj – buk(ė) dhe sufiksit thrakas – va, doli fjala sllave pėr germėn, shkronjėn – buk+va = bukva (sepse vonė ėshtė gjetė emėrtimi sllavisht pėr germėn – sllova) dhe nga kjo rrodhi emėrtimi bukvar=abetare, ashtu sikundėr kjo fjalė – buk, formoi fjalėt i.e. gjermanike – buch (buh) gjerm.=libri, book (buk) ang.=libri. Poashtu, nga kjo rrėnje illire – buk(ė), doli edhe fjala me kuptimin ‘e drejtpėrdrejtė’ – bukval, bukval(no) sll., dhe fjala e pėrbėrė bukfalisht (drejtpėrdrejtė), e cila mund tė shikohet edhe nga emėrtimi i veprės sė Virgjillit – Bukoliket, pėr tė kuptar se sa e lashtė ėshtė kjo rrėnje skipe-illire – buk, e cila ka historikun e saj PIE, nė pellgasishten.

  Sipas, domethėnies ethymologjike, tė fjalės – srp, qė ėshtė drapėr, atėherė duhet tė dali edhe vet toponomi – Srpija (Drapnia), kurse, pėr fuqizim tė tė shprehurit e mendojnė disa, se u ndryshua tokzanorja – p=b, e rrodhi – toponomi – Srbija dhe etnonomi - sėrb.

  Nė tė dy rastet ethymologjike, qoftė nga fjala greke – serv=shėrbim, apo edhe nga vet fjala – srp=drapėr, pėrsėri na del kuptimi i pėrafėrt substancial linguistik, qė lidhet me shėrbimin, punėn, qoftė edhe me drapėr, qė na lidhė me po tė njejtin spjegim real – serv srp = shėrbim me drapėr, punė me drapėr, pėr korrjen e tė lashtave nė ara tė bukės, si emėrtim qė lidhet me njė punė tė njeriut. Tash, a ėshtė vėrtet, kuptimi i korrjes sė tė lashtave, fryteve tė elbit, theknes, tėrrshanės, grunit, misrit – si fryte tė pjekura, apo ėshtė symbolika invazionale e korrjes sė popujve gjatė pushtimeve; kryesore lidhet me njė zanat, profesion tė korrjes. Mbase, edhe nė symbolin kombėtar rus, ėshtė drapėri e ēekani tė kryqėzuara nė fushė tė kuqe, ku symbolizohen dy profesione tė njeriut: frakataria dhe korrja (industria dhe bujqėsia),si forma ekzistenciale tė njeriut sllav, rus.

   Ato dy zbritje tė rusėve nė Ballkan: zbritjen e ftohtė, kur erdhen si punėtorė nė arat dardhane, nė fillim si ardhės skit, tek paonėt (Panoni) dhe gjatė kalimit kėndej Donaut (Danubit) dhe zbritjen e zjarrtė, i shohim historikisht, kur skitėt (rusėt) erdhen me zjarr, me luftėra pushtuese nė Ballkan gjatė  (513 e.r.) filli i shek, VI e.r.

  Sipas, historianit, H. Frommer-it, “filluan sulmet e para sllave nė Jug tė Donaut (Danubit), nė vitin 527 e.r. sllavėt u shtyen edhe mė nė thellėsi tė Thrrakisė, nė vitet 547-548 e.r. sllavėt shkatėrruan Dalmacinė (Delmatinė illire, shen, auth.), (mbase Gotėve iu desht tė tėrhiqnin trupat e tyre me e mbrojtė Italinė) dhe arrijten nė kėtė mėnyrė deri nė Dyrrahium (Dyrrah-Durrės, Shqipėri). Nė vitin 551 e.r. sllavėt thyen  njė ushtri bizantine nė Adrianopol dhe rethuan Naissusin (Nishin dardan, shen.auth.) Nishin e sotėm...Nė vitin 559 e.r. sllavėtarrijten deri nė Konstantinopol dhe Selanik” (Thesalonik) – “Autoktonia e shqiptarėve”, “Illirėt”,fq.167.

  Tash, kėtu kemi tė bėjmė me njė etnonom tė pasqaruar – sllav, nė vitin 513 e.r., se me ēfarė etnonomi erdhen nė Ballkan,  se a ishte vėrtet, emri i tillė, apo ku dhe kah u muar ky emėrtim – sllav, qė nė gjuhėt romane – slave, ėshtė kuptimi i tė varfėrve, skllavėve. Sikur, po ndahen etnonomet – sllav dhe thrrakas, kur dihet historikisht, se thrrakasit e lashtė janė sllavėt e sotėm, si pasardhėsit e tyre.

  Kėshtu sllavėt gjatė pushtimeve, pėrvehtėsuan shkatėrrimet rromake mbi dardhanėt, dakėt, vllahėt, delmatėt dhe illirėt nė pėrgjithėsi, duke zhbijė ēdo gjė illire ballkanike, pėrvehtėsuan toponomet e antroponomet – gjithė onomasiologjinė ballkanike, pėrvehtėsuan illirishten nė formimin e gjuhėve tė reja tė tyre, si invazion korrės e shkatėrrues mbi historiografinė illire.

  Rrėmuja pushtuese sllave nė Ballkan, si etnonom ardhės – rus (rash) erdhen e formuan principatėn Rashka, nė zemėr tė Dardhanisė illire, kur mė 730 ishte nė fuqi principata shqiptare e Dukagjinit, me tė cilėn lidhen edhe miqėsi, marrėdhėnie ekonomike e tregėtare, me pricin Nik Bardhin, si edhe bashkėveprime luftarake nė mbrojtje nga pushtuesit tjerė tė largėt tė mėvonshėm, e deri mė ndamjen e dy blloqeve fetare krishtiane nė shek.XI, perandoria orthodokse sllave e lindjes me qendėr Konstantinopolin dhe ajo perėndimore, e qendėr – Romėn.

   Fiset illire ballkanike iu shtruan sundimeve tė egra e barbare si robėri tė dyfishta e tė shumėfishta tė mėvonshme: romake, greke, bizantine, bullgare, sėrbo-malazeze etj.

   Sėrbėt u formuan si komb - etnonom – srp (serv), me njohjen e tyre nga Mbretėria e Lindjes (Osterreich, Austria), para as dy shekujsh nė Vjenė, kėshtuqė, emri serbi, ėshtė emėr i vonshėm, pas ndėrrimit nga etnonomi – rash (rus) tė Rashkės, nė – srp (serv-serb). Gjuha serbe, si gjuhė sllave, u pėrcaktua shumė vonė nė shkencėn gjuhėsore nė Sllavistikė, kurse sipas studimeve tė tyre linguistike, poashtu edhe nga linguistė tjerė joserb, derisot nė shkencėn serbe, nuk ėshtė prcaktuar shkencėrisht vet emėrtimi – srp (serv-sėrb), nė fushė tė linguistikės ballkanike, nė Ballkanistikė, as nė linguistikėn i.e.

 

 

Etnonomi – sllav. – Emėrtim i papėrcaktuar shkencėrisht i mbetur derisot.

  Etnonomi sllav, sipas njė theorie linguistike tė pėrshtatur mė shuė sesa reale vie nga periudha mė e vonshme historike, prej kuptimit tė fjalės – germa, shkronja – si formė e ngritjes sė kulturės, si symbolizim diturie, e qė pikėrisht lidhet me emrin dhe poashtu etnonomin dhe toponomin - sloven (slloven), slova=germa, slloven, Sllovenia, nga fisi illirian i sllavizuar - Liburnėt e Emonės illire (Lublanės), si kryeqytet i sotėm. Renditja linguistike e emėrtimeve – sllova – slloven – Sllovenia, ėshtė tipike qė karakterizon vetėm kėtė popull dhe se prej tij morėn emėrtimin pėr germėn edhe sllavėt tjerė. Pra, nga fjala pėr emėrtimin e germės, qė nė sllavishtet ėshtė – slova (sllova), me ndryshimin e zanores – o=a, rrodhi emri – slav, por qė edhe kjo theori, nuk ėshtė pėrcaktuar nga theorikėt e linguistikės i.e., mbase, emri sllav, lidhet vet emrin – slav (slave-sklave), me kuptimin e falės – i varfėr, skllav, si emėrtim i hershėm, qe nga periudha skllavo-pronare. Ndėrsa, fjala – slava, sot merret edhe si kuptim i emėrtimit lavdia – (slava=lavdi), me rastin e varrimit tė njeriut sllav.

  Kėshtuqė, nė bazė tė emėrtimit me kuptimin e germės – slova, ky emėrtim i takon mė sė shumėti etnonomit – sloven, slova=sloven, si tė vetmin emėrtim tė tyre tė sllavizuar me ethymologji reale – populli slloven, gjuha sllovene, kultura sllovene, historiografia sllovene dhe toponomi Slovenia. Mu pėr kėtė shkak historik,mbase gjuha pėrcakton kombin, nė ish-jugosllavinė (1945-1991) kur u shkėput Sllovenia dhe u lėkunden historikisht dhe u shkatėrruan themelet ish-jugosllave, deri nė kėtė kohė mbretėroi hymni kombėtar slloven – ‘Hej, slloveni!’

  Pėrkundėr tė gjitha atyre pėrvehtėsimeve, asimilimeve tė fiseve dardhane illire: liburnėve, delmatėve, dakėve, vllahėve, paeonėve, skordistėve, arianitėve, adrianėve etj. pati pėrveē, asimilimeve kombėtare illiriane edhe ndryshimeve tė dhunshme pushtuese fono-morfologjike e falsifikime historiografike nė Ballkanin illirik, nga pushtimet e egra sllave me zhbimje kulture autoktonie tė vendasve, spastrime etnike deri edhe mbi shqiptarėt - mund tė konkludojmė se ėshtė me spjegim real shqip, me ethymologji illiro-pellgazgjike, e gjithė Onomasiologjia ballkanike!

 

 Priru /Torna