Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 
 
Nezir Myrta  /  ETHYMOLOGJIA E FJALĖS – KUNIFORM
 
 
Shkrimi me shkrola nė formė kuni – kuniform (Cuneiform).
 
  Kompozita – Kuniform (Cuneiform), me tė cilėn sipas tė dhėnave shkencore linguistike tė derisotme, nėnkuptojmė gjuhėn e parė tė Antikuitetit, si gjuha kunoforme (Cuneiform Language), shkrimi kuniform (Cuneiform script), - mund tė spjegohet pėrmes shqipes sė vjetėr, apo Illirishtes sė re – qė ethymologjikisht ndahet nė dy pjesė fonomorfologjike – kuni + form = kuniform – me kuptimin,  formė kuni – shkronja nė formė kuni.
   Pjesa e parė si fjalė e parė e kompozitės – kuni – ka kuptimin e njė cope druri, shkopi tė drunit, apo metalik, pikėrisht nė formė lapsi, i mprehur nė maje ndėrsa, pjesa e dytė e kompozitės nė fjalė – form, fo^rm – ėshtė kuptimi i fjalės i.e. – formė-a.
 
  Pėrderisa shqipja ėshtė bija e drejtpėrdrejtė e illirishtes dhe illirishtja si bija e pellgasishtes, nuk e shohim njė kuriozitet botėror (anipse pėr disa vėrtet ėshtė ēudi, duke mos e njohur Fonetikėn dhe Morfologjinė Historike Shqipe) – vet Shqipja ėshtė gjuha e drejtpėrdrejtė illiro-pellgazgjike dhe ka fuqi spjegimi tė jashtėzakonshėm tė gjuhės sė parė tė njeriut.
  Pra, kompozita – kuniform – ėshtė kuptimi direkt sipas konceptit natyror origjinal shqip pa asnjė ndėrhyrje analitike e semantike fono-morfologjike, pėr ta dėshifruar nė bazė tė origjinės sė tingujve, apo rrokjeve, si rrėnje fjalesh – por, shprehje direkte – kuniform – formė kuni – shkrimi nė formė kuni, germat nė trajtė kuni, shkrolat e para nė formė kuni dhe gjuha kuniforme (Cuneiform Language).
 
  Fjala – kuni – nė gjuhėn shqipe ėshtė emėr sendi, emėr konkret, trajta e shquar, numri njajės, shkalla emnore (nominativi), emėr i pėrgjithshėm, qė nė trajta dialektore tė shqipes, theksohet si fjalė: kuni, (kuji, kunji, kunxhi), me theks hundor, tė zanores – *u^- gege-toske dhe nė numrin shumės thohet: kuna, (kuja, kunja, kunxha), si fjalė dialektore.
 
 
  Kuni si formė germe dhe kuni si mjet shkrimi, qė shprehė vetveten emėrtuese historiko-linguistike. – Shėnjat mbetėn Shėnjėtore tė Shėnjta, qė formuan abece tė reja.
 
   Kuni u pėrdor nė fillim si mjet i shkrimit tė germės (shkrolės), e tėvona si vet forma e germės -  ashtu sikurse edhe sot – lapsi, i cili ku^ me kun (kui) shkruan, kuni shkruan kunin e duke shkruar kunin – shkruan shkronjen.
   Nė fėmijėrinė e gjuhės sė njeriut, u shkrua nė pllaka argjilli, nė pllaka bote, tė teruna apo tė pjekura nė diell e zjarr, e deri tek kuni i gurit (epoka e gurit), pėr tė shkruar nė pllaka mė tė forta materiale sesa argjilli – dhe deri tek kuni i hekurtė (epoka e bronzit, e hekurit, dhe e metaleve). Pėrmes gėdhendjes me daltė, apo me pykė metalike (qė e menduan jorealisht, pykėn si prejardhje linguistike e fjalės – kuni) - pėr tė shkruar nė pllaka druri, guri, bronzi, alumini, plumbi, zingu,  nė materiale tė forta, nė pjesė arkitekturale, mbishkrime varresh (epitafe), epigrame nė piramida, sfinga, nė ballina kėshtjellash tė lashta, nė faltore perėndishė, nė shkėmbinj symbolik, nė monumente, nė vegla pune, nė armė, shpata, nė shkopinj mbajtės (krruta pleqėsh pėr mbajtje) – dokmente deri nė kohėn e sotme kėto - qe nga ballinat e shpellave tė gurta e deri tek objektet arkitekturale tė epokave nė zhvillim tė diturisė dhe kulturės tė njeriut.
 
   Epet e lashta – Enuma elish, Gilgameshi, Illiadha, Odhisea, Eneida etj., veprat e authorėve shumė tė hershėm  janė shkrua me shkrim kuniform, nė pllaka guri, shkėmbinj etj., deri me zbulimin e papirusit – dhe me gjetjen e grafiteve e ngjyrnave, pėr tė shkruar nė lėkura tė terura kafshėsh dhe deri me pėrpunimin e letrės, shkrimi nė letėr.
 
   Nė gjuhėn shqipe – fjala – kuni, thohet nėpėrmjet tė shprehjeve tė vjetra: i drunit, kuni i hekrit, kuni i kerrit, kuni i zgjedhės sė kerrit, kuni i derės sė shtėpisė, dhomės, kuni i grabujės, kuni i pllugut etj., si nė vegla pune edhe deri tek kuni ato mė tė voglat, nė armė e mjete tjera.
 
  Nė bazė tė fjalės – kuni, si mjet shkrimi tė gjuhės sė parė, morėn edhe shkrolat (shkronjat), germat e gjuhės, emėrtimin – germat kuniforme, alfabeti kuniform, shkrimi kuniform dhe gjuha kuniforme.
  Tash, se sa ka lidhje Shqipja ballkanike me gjuhėn e parė Kuniform, kur mund ta spjegojė vet emėrtimin nė fjalė, si lidhje ethymologjike direkte me atė gjuhė tė parė tė njeriut – mbetet tė shqyrtohet nė dispozitiv tė studimeve analitiko-sintetike dhe semantike.
 
 
                                     KUNI E PYKA
 
Kuni e Pyka. – Pyka mund tė jetė mjet shkrimi, por jo formė shkronje.
   Sipas studime shkencore tė derisotme, pėr ethymologjinė e emrit – kuniform – kemi prononcimin sikur kjo fjalė po u spjegojka me gjuhėn latine me kėtė spjegim – kyooniform = pykė (ang. Wedge-shaped) pra, nga fjala latine – pykė-a, – lat. Cuneus=pykė dhe nga fjala – form (fo^rm) – me tė cilėn shprehje kuptohet -  germa nė formė pyke. Ky ėshtė njė pėrcaktim shkencor, i vetmi derisot, pėr shkrolėn kuniforme, sipas rezultateve tė Enciklopedisė botėrore,  pėr Kuniformin (Cuneiform skript).
 
   Tash, fjala – pykė latine, nė shqipen ka kuptimin e njė cope druri shpatuke (shaped, ang), tė shkurtė, nė njerėn anė tė mprehur, e mprehtė si teh shpatuk jo formė majeje – e cila me pėrceptimin vizual duket nė profil – pyka e drurit, pyka e hekurit etj. Pyka nevojitet pėr ēamjen e drunjve, landėve tė trasha (duke e filluar ēamjen me sopatė sėpari, e tėvona pėr tu ēarė drejtė, futet pyka nė vend sopate dhe rrahet fort, duke e ēarė drejtė trupin e drunit, landės).
   Pyka dallon nga kuni pėrkah forma e saj si njė copė druni e gdhendur nė formė shpatuke e mprehtė nė maje, qė mund tė komentohet edhe si njė formė dalte, dalta – ndėrsa kuni ėshtė adekuat forma e lapsit, njė copė shkop druni apo metalik, pikėrisht qė i pėrgjigjet shkrimit kuniform, apo shkrolės nė formė kuni, ashtu sikur edhe tregon vet pamja e atyre shkronjave tė lashta kuniforme. Tash, mbetet tė vėrtetohet a ishte ai shkrim pykaform (nė bazė tė emrit pyka), apo kuniform, nė bazė tė emrit – kuni, qė spjegohet pėrmes shqipes.
Historiku Kuniform. –
 
   Sipas enciklopedisė sė sotme, gjuha kuniforme me sistem shkrimi u zhvillua para dekadės sė fundit tė milleniusit IV p.e.r. nė luginat e brigjėt e lumenjve: Tigėr dhe Eufrat, pėrkatėsisht nga Sumerianėt. Karakteret e shkronjave konsistojnė me gėdhėndjen e tyre nė pllaka tė pjekura tė keramikės. Por, duhet tė theksohet a priori, se Historia e shkrimit shtrihet paralel  me hieroglifet e hershme egjyptiane rreth Nillit, me alfabet dhe shkrim gjuhe.
  Shkrimi babillonas dhe asyras pėrdorej nė numėr tė madh 300 – 600 tė pėrgjithėsimit tė symboleve kuniforme, pėr fjalėt dhe syllabėt, qė disa janė vizatuar origjinalisht, si pėrgjegjėse tė sakta tė emėrtimit me kuptim natyror.
  Tingujt e thjeshtė dhe rrokjet e shkurta si diftongje tė shkrimit kuniform, janė pėrdorė edhe jasht Mesopotamisė sė lashtė, tek pellgazėt tjerė, illirėt e dardhanėt, nė Elam, tek Hititėt, Frigėt dhe nė gjuhėt anatoliane, si gjuhė illiro-pellgazgjike, mbase, vet ata popuj: mesopotamezėt, babillonasit, asyrėt, akadianėt, hititėt, frigėt, egjyptianėt, hindianėt, kinezėt etj., ishin popuj pellgazgjik, tė cilėt jetonin rreth pellgjeve tė Nillit, Tigrit, Eufratit, Hindit, Jancengiangut, Hoangohosė, Egjeut etj. Kėshtuqė, shkrimi kuniform u shtrij nė pėrmasa botėrore tė kohės.
  Mendojmė, se pikėrisht ai shkrim kuniform, ishte vet shkrimi dhe gjuha e pellgazėve tė stėrlashtė, qė u pėrhap nė popujt mesdhetarė, hindian, tirrean, egjean e deri nė pellgjet adriatike, kaspike etj.
 
   Shkrimi i shkrolave kuniforme pellgazgjike, u bė model mbėshtetjeje pėr tė gjitha abecetė, nė gjuhėt e mėvonshme indo-europiane dhe se kėto gjuhė i.e. janė formuar nė bazė tė  gjuhės kuniforme tė shkruar – shkronjat e sotme tė alfabeteve i.e. nė formė kuni.
 
  Ėshtė interesant se enciklopedia e sotme nuk e pėrcakton konkretisht, popullin pellgaz, atė paraardhėsin illirian, pėr tu konkretizuar gjuha pellgaze, por na mbeten disi tė ndara kėto dy emėrtime: pellgaz (pellazg) dhe illirė. Poashtu, nuk pėrcaktohet kjartė forma nė besimin e popujve pellgazgjik, ku nga politheizmi i feve pagane, kalohet nė monotheizėm – besimi nė njė zot – besimi nė Hillin e Dritės, si zot i jetės mbi tokė, Krijues i gjallesave, qė ishte besimi hillirian – illiro-pellgazgjik. Sot botėrisht, ka mbetur mythi mbi zotin Dielli, dita e pushimit pėr hirė tė diellit, dita e fundit tė javės – E diella – dita e pushimit nė pjesėn mė tė madhe tė botės. Kjo botė kremton ēdo fundjave ditėn e hillit tė dritės – diellit, ashtu sikurse E Dilla ishte dita e pushimit illirian.
 
Cili ishte populli i parė pellgazgjik, qė zbuloi gjuhėn kuniforme, apo ishte njė gjuhė qė nuk dihet saktėsisht, ku u formua sėpari dhe se cili ėshtė Krijuesi i afabetit kuniform tė gjuhės sė parė edhe cili ishte vet populli i parė i pellgut tė ujit?
 
  Kuniformi pellgazgjik. -
  Mbase, gjuha kuniforme lidhet me popujt pellgazgjik dhe kuniformi ėshtė gjuhė pellgaze - Pellgasishtja, mund tė konkludojmė se ėshtė Rrėnja kryesore e Bimės sė Linguistikės Gjenerale - po marrim disa variante historike, tek pellgazėt e Tigrit, Eufratit, Nillit, Hindit, Jancengiangut, Hoangohosė, Mesdheut, Egjeut, Adriatkut, Kaspikut etj.
  Nė bazė tė tė dhėnave shkencore tė derisotme ėshtė konkluduar se populli i parė i botės ėshtė populli pellgaz, si populli i pellgut tė ujit, por nuk ėshtė precizuar pėrcaktimi i atij populli, ku u lind sėpari, nė cilin pellg uji, a u lind njeriu nė tokė, apo sipas disa hipothezave tė theoricientėve e theorive shkencore tė sotme, a mos erdhi nga ndonjė yll tjetėr nga Gjithėsia. Kjo ėshtė diathezė shkencore lidhur me pėrcaktimin e prejardhjes sė njeriut mbi tokė. Por, nėse bazohemi nė theorinė shkencore, se njeriu u lind nė tokė, si proces evolutiv i evolucionit natyror tė krijimit tė tij, atėbotė, popull pellgaz kishte rreth luginave tė lumenjve tė hershėm tropikal: Nill, Tigėr, Eufrat, Hind, rreth pellgut mediterran, egjean, adriatik, kaspik etj. Se nė cilin pellg u krijuan pellgazėt dhe cili ėshtė pellgu i parė pellgazgjik, sot ekzistojnė disa theori shkencore, duke tėrhejkur mė shumė vėmendje, secila kah vetvetja dhe lashtėsia e vetvetes, tė disa popujve tė antikuitetit. Edhepse ėshtė krijuar njė bazament shkencor botėror gjeneral, se pellgazėt janė ata tė luginave tė Tigrit dhe Eufratit mesopotamez - pėrsėri lindet gjykimi: po cili ėshtė ai populli i parė pellgazgjik? A ėshtė ai rreth Nillit, apo rreth Tigrit dhe Eufratit, Hindit, Jancengianut, Hoangohosė, apo rreth pellgut mediterran dhe egjean. Historia e vjetėr na jep argumente tė ndryshme, tė etapave parahistorike, protohistorike, koha e gurit, bronzit, hekurit etj.
 
 
 
             ALFABETI KUNIFORM ISHTE ALFABETI PELLGAZGJIK
 
  A ishte vėrtet, gjuha kuniforme, si gjuhė pellgazgjike e formuar nė Afrikė – apo erdhi si gjuhė kuniforme e gatshme dhe u shpėrnda, apo ishte – gjuha e shkrimi i atllantėve tė stėrlashtė illirian – abeceja e Atllantishtes – Illirishtes pellgazgjike e pėrhapur nė popujt tjerė pellgazgjik afriko-azio-europian?
   Cila gjuhė mbizotėroi nė botėn e lashtė – Atllantishtja e atllantėve, Pellgasishtja, si SPIKJA SKIPE,  e cila duhet tė ketė qenė si Gjuha e Natyrės pėr Atbotėn e Lashtė.
–         Dhe bota perėndimore duhet tė ketė qenė pėrsėritje nė periudhat historike, si mė e zhvilluar disa herė, qė i ofroi Lindjes - Gjuhėn e Zotit – pas Pėrmbytjes sė Madhe!
–         – Kur ekzistojnė dy fjalė tė lashta – kuni e kina, qė e lidhin botėn linguistike !?
–          A duhet tė jenė Kuniformi - gjuhė e Parė botėrore, Kuni qė formoi Kinėn Linguistike, Kuniformi qė formoi Kinezishten e Lashtė?
–          A duhet tė jetė gjuha kuniforme, Skipja e Parė, gjuha pellgaze – gjuha e llandit tė atit, vandit – vendit tė atit – Atvandit-Atllandit – gjuha atllantike e vendit tė etėrve – Atllantishtja?
     - Pse merret si profet i parė Nuhi (Noa) dhe poaty fillon Feja me Fenikėt (Fenikasit), qė vet ky emėr spjegohet me shqipen Feja=Fenik-e dhe shpikja (lexo:spikja skipe) e alfabetit tė parė, fillon me fenikasit, sipas tė arriturave tė dersotme shkencore!
     -  Fenikasit ishin popull pellgazgjik.
 
  Kuniformi para Pėrmbytjes sė Botės. -
  Mendojmė se Pėrmbytja e Botės ka ndikuar nė ēthurjen e Historisė, apo nė kėputjen e hallkave historike, duke menduar nė njė Botė tė Re, e deri nė ēthurjet historike nga luftėrat, fatkeqėsitė natyrore, shfarosjet masive nga sėmundjet gjenerale etj.
  Mirėpo, Pėrmbytja e Atllantidės, e cila sipas fakteve historike u bė tash e 12 mijė vjet mė parė – u formua Oqeani Atllantik mbi njė botė njerėzore tė atllantėve, mbi gjuhėn, kulturėn dhe historiografinė e Atllantidės dhe u shplua nga uji Toka Europiane (u shplua Europa nga uji dhe u mbulua Allantida). – Ai grup njerėzish nga uji atllantik, qė shpėtuan nga Pėrmbytja e Madhe siē thirret sot, me shpėtimtarin Nuhin – N’ujin – Noa, qė nė shqipen ėshtė antroponomi – Ndu^- Ndue-Ndua – Ndou i Shėnjtė – ai grup njerėzish atllantėsh, erdhi e doli nė brigjet e Afrikės Perėndimore dhe u vendos rreth luginės sė Nillit (Egjypti i sotėm). Pra, shpėtoi njė grup njerėzish nga Atllantida e pėrmbytur n’ujė dhe e vazhdoi e pėrcielli gjuhėn dhe kulturėn e atllantėve tė stėrlashtė, nė Tokėn mė tė Afėrt - sėpari nė Afrikė dhe me pėrhapjet e atllantėve nė Azi dhe Europė, u formuan si popull pellgaz hillirian nė kėtė rrafsh trekontinental.
  Me siguri, ai grupi i njerėzve tė atllantėve me Shpėtimtarin Nuji (Nuhi, Noa) rreth brigjeve tė luginės sė Nillit, gjetėn edhe popuj tjerė pellgazgjik tė kohės – apo edhe mbretėri tė lashta tjera, qė na dokumentojnė tė dhėnat fetare: Profeti Nuji i atllantėve, Profeti – Hibrahim, me bijtė e tij, Issaku (Israeli i sotėm) dhe Ismaili (Egjypti i sotėm), ku para formimit tė Israelit dhe Egjyptit, kishin gjuhėn e kulturėn e lashtė dhe besimin monotheist – Besimi nė zotin Dielli (qė pėr hellenėt ballkanik, e pėr grekėt si hellenik qė e mendojnė vetveten e tyre, ishte periudhė kohore shumė e vonė pėr ta, nė kahasim me atė periudhė tė lashtė, pellgaze dhe atllantike). Mendojmė, se pikėrisht atllantėt e shpėtuar me Nujin, nga Pėrmbytja e Madhe, kur iu ofruan brigjeve tė tokės, nga gėzimi qė gjetėn shpėtim nė njė tokė tė re, rrodhi thirrja e tyre – toka afėr, i afrohemi tokės, Afrimi nė Tokė - Afrimi e emėrtuan vet toponomin kontinental – Afrim -Afria - Afrikė – Afrika me ethymologji shqipe-illire, nga fjala – afrim, si ndajfolje shqipe - afėr – si emėr afri - afria – afrikė – si kuptim i afrimit tė atllantėve me popujt afriko-azio-europian – Afria – Afrika.   
 
Pėrcaktimi i emrit – Nil. – Hidronomi - Nil, Nili qė thirret jeta afriane, nė luginėn rreth brigjeve tė tė cilit, jetuan pellgazėt e parė(?) dhe formuan njė nga alfabetet e para, si gjuhė illiro-pellgazgjike, a spikje skipe thotishte – ky emėr  fonetikisht pėrbėhet nga tre tinguj: N+i+LL = NiLL, qė nė shqipen e vjetėr theksohet, me tingullin e tretė (tė fundit) – LL  ashtu sikurse theksohet edhe nga gjuhėt sllave e latine.
  Kuptimi ethymologjik i emrit – Nill, mendojmė se ėshtė me spjegim shqip, i cili lidhet me fjalėn e lashtė – nill – nyll-nylli, qė nėnkuptohet si emėrtim i nillit, nyllit – lymit tė lumit, me brigje tė nyllavta, me nyll – ku nga alternomi i lashtė pellgazgjik – nill, nilli, me ndryshimin fonetik tė tingullit – i, nė – y, rrodhi emri – nyll – nylli, nė shqipen e vjetėr. Lidhur me kėtė fjalė nė shqipen e vjetėr kemi shumė shprehje tė lashta sikurse janė nė gjuhėn e folur, si shprehje satirike: ēka je nyllavė ashtu (me kuptimin: ēka je mbyllė nė vetvete e po rrin drujshėm) / tek je ba^ krejt nyll (me kuptimin: tek je bėrė pa la, pa pastruar), / tu paska bėrė jaka e kėmishės tėrė nyll (me kuptimin: tu paska bėrė kėmisha pa larė, pa pastruar fare), / e paske qafėn plot nyll (tu ka bėrė qafa pa pastruar), / nyllan – i papastruar fare, / teshat nyll – tė palara, / duart nyll – duart e palara etj.
 
  Kuptimi i fjalės – nyll, ėshtė ai i fjalės sė hershme skipe – nill, qė do tė thotė, lim-lym lumi (lim lumi – llim lumi, limi i lumit, lymi i lumit, me njė theksim tė veēantė hundor tė zanors – i, y dhe nė bazė tė kėsa fjale – nill, nyll, si lumė plot nill-nyll, u pėrcaktua edhe vet emri i lumit – Nill, Nilli – si hidronom.
Kuni e Kina. –
   Kėto dy fjalė tė lashta – kuni e kina, janė sikur tė afėrta fonomorfologjikisht ashtu sikur tė jenė formuar nga njė gjuhė e parė.
 
 
Origjina e tingujve tė fjalės – kun-i. -
   Fjala kuni – e cila nė zbėrthim fonetik, nga rrėnja e saj, na rrjedhė nga tre tinguj – k+u+n=kun – k*-u^- n, ndėrsa nga po kjo rrėnje, na vie filli i vet fjalės nga diftongu – ku^ tingulli – k – dhe zanorja hundore gege-shqipe – u^ - me pėrcaktimin e rrėnjes si rrokje – kun – pėrmes tingullit – n – na jep trajtėn e pashquar tė emrit dhe i ka dy domethėnie shqipe nė alternativė logjike e semantike, nga diftongu – ku^, si domethėnie e kėrkimit, hulumtinmit, gjetjes sė vendit edhe si emėrtim i shqipes sė vjetėr – (njė) ku^, por gjithashtu edhe si formė lidhėze shqipe (ku, qė, i,e,cili-cila), e qė pėrkufizon fjalėn e parė tė kompozites – kuniform – dhe pėrmes sufiksit apo zanores – i – formon trajtėn e shquar tė emrit – kuni.
 
  Rrėnja apo rrokja – kun – nė bazė tė origjinės sė tingujve, pėr tu kuptuar drejtė, vie nga diftongu – ku^ (kuu) me fonetikėn gjenetike, rrjedh nga dy tinguj – k + u – si diftong – ku^ dhe tingulli – n, si pėrcaktues sufiksal fonetik i emrit. Tingulli – k – ka kuptimin e ecjės, kalimit tė kohės, ecurisė kalimtare – qė nė shqipen formoi fjalėn – kalė-kali vertikalisht nė pozitė vertikale (kali me kėmbė), si shprehje semantike lidhur me emrin shqip, ku nė bazė tė ecjes sė njeriut, si proces fizik, nė bazė tė rrjedhės kronologjike tė kohės, kroni i kohės,  rrodhi emėrtimi – kėmbė-a, qė nė illirishte ishte – ko^m(ė) - ko^ma me zanoren – o hundore, qė nė shqipen e sotme dialektore ėshtė – ka^m(b)a, gege dhe kėm(b)a, toske.
   Kjo rrėnje fjale e lashtė gege-shqipe – ko^m(ė), ko^ma – formoi ecurinė e emėrtimit tė njė rrėnje fjale i.e. tė lashtė – com, (kom) nė tė cilėn hetohet kuptimi i ofrimit tė njerėzve duke ecur, nė kuptimin e fjalės eja, ko^m - pėr tu bashkuar nė njė grup dhe pėr tė formuar njė bashkėsi-bashki – komunitet, kur kominiteti komunikon. Lidhur me kėtė fjalė shqipe tė vjetėr – komė (ko^m(ė), me theks tė zgjatur tė zanores – o, si hundore, kemi shprehjet shqipe: erda kom(ė) (me kuptimin: eca kėmbė e jo me mjete udhėtimi), / shkova kom(ė) (shkova kėmbė), / shkova kom(ė) e erdha kom(ė) vojetardhė,(shkuamje-ardhje, vajtje e ardhje), vojtet’ardhė kom(ė), / jam lodhė gjith ditėn n’kom(ė), / mbeti nusja n’kom(ė) – pa u ulė, / ēka po rrin n’kom(ė) e s’po uesh dikund? Etj.
   Kjo fjalė – ko^m(ė), com-comme ( kambė, gege-kėmbė, toske shqipe) ėshtė rrjedhė illirishte nė gjuhėt indo-europiane, prej tė cilės rrodhen shumė fjalė e fjalėformime (kompozita i.e.) commune – (me kuptimin shqip – ko^mė *-une – me ecė (ko^mė) te unė, si ofrim i njerėzve nė bashkėsi, komunė, qe  nga ato tė parat komunitete e deri tek kėto tė sotmet – komunitetet qė komunikojnė. Poashtu nga kjo fjalė shqipe-illire rrodhen fjalėt e fjalėformimet i.e. komunė-a, commune, komunikim, komunikacion, komitet, komunizėm, komparacion, komparativ, kometė-a, kombinim, komplet, kompakt, komintern, komod-itet, kompresor, komandė, komandant, komasacion, komb (emėrtimi shqip pėr kombin-nacionin), poashtu edhe mjet komunikacioni – kombi, komė-a (tė fikėt), komfor, komision, komplikim, kompozitė-a, kompozicion, kompromentim, komotacion, komunar, come=ardhė, ang., por qė nė gjuhėt i.e. mė tepėr pėrdorėt me fillesėn – c/k etj.
 
  Mirėpo, tingulli – k, si tingullformues nė diftongun – ku^- si diftong ka kuptimin e dyfishtė edhe si formė e prejardhjes – ku^ - me kuptimin – prej kuhit, prej nga, ku gjindet, ku^ – e qė formoi rrėnjen – kun – poashtu edhe si diftong formulues tė formulės fonomorfologjike, pėr emėrtimin e fjalės – kuni, si formė e shkronjės sė abecesė sė parė, tė gjuhės sė parė.
 
  Ndėrsa, tingulli i dytė i diftongut – ku^ - zanorja – u^ hundore, ka kuptimin e unit tė njeriut – u^ (u^ jam, si trajtė e shkurtė e pėremrit vetor shqip – unė), por, edhe si lidhje gjenealogjike semantike me kuptimin e fjalės – ujė, uji, sepse jeta rrodhi nga uji, u^ nga uji. Gjallesat e para ishin nga uji, me fekondimin e qelizave tė bimės si gjallesė e parė, e deri tek fekondimi embrional gjenetik, i llojeve tė ujorėve dhe i kafshės, nė fillim nė ujė e tėvona nė tokė e mbi tokė, fluturuesit, e deri tek njeriu, sipas evolucionit gjenetik-gjenealogjik natyror.
 
   Diftongu – ku^ formoi fjalėn – kun – ku^n, pėrmes tingullit – n, si pėrcaktim i trajtės sė pashquar tė fjalės – kuni, tė cilėn e shquan tingulli – i. Kėshtu, rrodhi fono-ethymologjikisht, pjesa e parė e kompozites – kuniform, nga fjala – kuni dhe fjala – form(ė), forma e kunit, germa me formė kuni.
 
  Gjurmimi i fjalės – kuni, pėrmes linguistikės gjenetike, na ēon drejt njė orjentimi fonetik tė tingujve tė diftongut fillues sė difton rrjedhėn gjene-linguistike tė emrit nė fjalė, si proces analitiko-sintetik fonetik, pėrmes shqipes sė vjetėr, duke e zbėrthyer nė rrokje, diftong dhe tinguj – kun – ku^ - k+u^, qė ėshtė vetėm njė formė e thjeshtė ethymologjike shqipe. Pikėrisht, lidhur me fjalėn emėr – kui, kuni (ku^ji), kemi ende shprehjet shqipe tė vjetra, si frazeologji e fjalė tė popullit shqiptar: fol e ngulja kunin (vendos), / mos fol me kuna (me kuptimin: mos fol me thumba, me satirė), / ti hala po folė me kuna, / ngule kunin e lidhe penin, / ura e gurit e don kunin e fortė, / sa gėdhendė kot nė atė dru – mbaro kuna grabuje, / po rrin si nė kuna (me zor), / ia kij shtie kunin derės (je sigurua), / hekja kunin derės e mos ke dert (lirohu, rri i lirė, / Kunja, Kune, Ajkune, Ajkuna e Kotorreve (antroponome shqipe), / kundėr-kundėrshtim, kundra-t (kėpucėt e mbaruara me kuna metali), / kundrejtė teje-meje-nesh-atyreve, / kungulli (fjalė shqipe ku thohet se ishte buka-ushqimi i parė i njeriut), / kungimi, / kunat-i-kunatė-a, / kunorė-a, kunorėzimi-i, / kunishte etj. 
 
  Nė kėto fraza e fjalė shqipe gjindet fjala – kun-i, si trashigimia historiko-linguistike illiro-pellgazgjike, si lidhje direkte me gjuhėn kuniforme.
 
 
Tri Rrėnje Linguistike Gjenerale. -
Mendojmė se tri fjalė formuan kulturėn e parė gjenerale nė botėn njerėzore, pėrmes komunikimit, duke formuar tri rrėnjet e para tė kulturės botėrore: kuni – kina - hindi  tė cilat i prijnė tri kahjeve tė para tė drejtimit tė diturisė sė pėrgjithshme dhe prej tė cilave rrodhen tė gjitha kėto gjuhė e kultura tė sotme, duke u shumėzuar e ndarė nė grupe e nėngrupe gjuhėsh e kulturash tė veēanta, e deri tek gjuhėt e popujve tė formuara nė bazė tė dialekteve tė tyre, si gjuhė lineare tė lindura – lingua, jazik, language, sprache etj.
 
  Pėrcaktimi i emrit -  Kina . – Kjo fjalė e lashtė na duket e afėrt me fjalėn – kuni – (kuni-kina), vetėm me ndryshimin e tingullit apo zanores – u, nė i, qė mendojme se, kjo fjalė – kina, ka tė bėjė me njė formė mė delikate gjatė shkrimit tė shkronjės dhe tė pėrcaktimt fonetik tė tingullit, apo tė shkronjės - si methodė e ndėrlikimit tė pėrgjegjėseve tė shkrimit fonetik kuniform, duke tentuar, tė paraqitet diēka si formė fonetike mė e fortė e mė kuptimplote. Dihet mirėfilli se edhe kjo formė shkrimi tė shkronjave ėshtė vet njė shkrim kuniform, por duke e fuqizuar formėn e kunit nė secilėn shkronjė, duke i krijuar hapsirė fonetike me shumė vet tingullit, pėr t’i mbetur hapėsirė pėrgjegjėseve tė secilit kuni, si pjesė fonetike e njė tingullit dhe duke e zbėrthyer nė sa mė shumė kuptime fonetike vet tingullin, pėr tė iu ofruar sa mė shumė tingullit natyror, pėrmes natyrės sė tingujve, duke shprehur sa mė afėr gjuhėn e natyrės, si sintetiksion fonetik hapsinorė linguistik. Pėr atė edhe vet alfabeti kinez ka 3.600 shkronja, ku duhet njė student tė mėsojė 12 vite me rradhė vetėm pėr njohjen prefekte alfabetike kineze.
  Fjala – kina pėrbėhet nga diftongu – ki^ pėr dallim nga diftongu – ku^, si formė dalluese – kinaform, nga – kuniform, e qė nė realitet, kemi tė bėjmė me njė dallim jovetėm fonetik, nga ndryshimi i zanoreve nė diftongjet – ku^ dhe – ki^, ku tingulli – u^, i kuniformit, ėshtė tingulli – i^, nė kinaform. Mendojmė se, diftongu – ki^, rrodhi pikėrisht pėr dallim duke treguar, shprehur mendimin se kinezėt nuk erdhen nga njė u^-*ujė, por ishin aty ku janė sot gjatė gjithė ekzistencės sė tyre, respektivisht edhe kjo u bė si ndryshim duke treguar njė racė tė veēantė njerėzore. Kjo formė e pėrcaktimit linguistik, si kinaform, nė ralitet nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrceē se pėrcaktimi – kuniform, kur vet shkronjat kineze janė poashtu nė formė – kuni.
  Diftongu – ki^ - poashtu pėrbėhet nga fillesa fonetike – k, qė e spjeguam sipas origjinės sė tingullit mė parė, por dallimi nga tingulli – u^ hundore (kuniform), nė – i^ hundore (kinaform), ka kuptimin e dallimit tė kombit kinez dhe gjuhės kineze, nga ato kuniforme, si rivale linguistike, nė tejkalimin tek origjina e njeriut. Kjo ndoshta mund tė jetė edhe si formė shprehėse e disa pėrsėritjeve tė Historisė Natyrore, ku tregon vet emėrtimi – as- (i pari) nė pėrcaktimin e emrit – Asia-Azia.
  Diftongu – ki^, sipas origjinės sė tingujve, difton ecjėn e njeriut nė kohė, kalimin kronologjik tė njeriut nė kohė si rrjedhė kohe, nė kuptimin e njeriut tė palėvizshėm nga trolli i tij, “i ngjitur pėr toke” – ki^ - nė rrjedhė kohe nė troje autoktone. Ky diftong – ki^, formon emrin – kin – pėrmes tingullit tė njejtė – n, sikur tek – kun – dhe me zanoren sufiksale – a, duke na dhėnė emėrtimin – kina, si pėrcaktim linguistik pėr etnonomin – kinez dhe pėr toponomin – Kina, gjuha kineze, kultura kineze, historiografia kineze etj.
  Kinaformi, nuk ėshtė diēka tjetėr veēse – kuniform si pėrputhje linguistike, pėr te dalė tek gjuha e parė.
 
 
  Pėrcaktimi i emrit – Hindi (Indi). -
  Ndėrsa pėr fjalėn – Hind – qė iu dha  emėrtimit tė lumit sėpari, ėshtė njė spjegim pėrmes shqipes sė vjetėr, se kjo fjalė vjen nga shprehja e ngjyrės sė hinit (gege-shqipe), ku vet natyra hindase ėshtė ngjyrė hini, pamja e natyėr dhe e njerėzve e hirtė edhe ashtu vetiu ėshtė vet boja e njeriut hindian. Ngjyra natyrale e njeriut dhe e tokės ėshtė, si tokė hinore dhe si njerėz hinorė - hindas. Kjo ėshtė njė shprehje fiziologjike e ngjyrės, tenit tė lėkurės sė njeriut, qė e mori nga vet natyra hinore-hindase.
   Fjala – hind, u formua rreth luginės sė lumit Hind, si popull pellgazgjik hindas e hindus, ku nė bazė tė kėsaj u bė edhe vet emėrtimi, si etnonom – hindas-hindian, hindus – dhe vet toponomi – Hindia, pėr gjithė territorin e popullit hindas, qė me shėmangien indo-europiane tė tingullit fillesė – H, mbeti si emėrtim i shkurtuar – Ind (pėr lumin Hind) dhe – India, pėr toponomin – Hindia. Kjo pėrgjegjėse – hind, pėrbėhet nė spjegimin gegė-shqip, nga tre tinguj: h+i+n(d), ku grupi tingullor – nd, paraqet vetėm njė tingull, me theksim tė veēantė karakteristik tingullor, si bashkėdyzim fonetik i dy tingujve – n+d=nd, e qė nuk ėshtė sot nė abecenė shqipe, sikurse e kemi tek fjalėt: ndij, ndjej, parandij, perėndij, mandej, kėndej, ndoshta, ndashtė etj. Por qė nė tė folur shqip, theksohet grupi dytingullor me njė tingull. Kėtu mund tė veēojmė edhe studimin e F. Bopit, kur thotė se sikur, numrori gegė-shqip – nandė, mos ta kishte atė tingull si tokzanore – d, qė pėrbėhet nga pjesėt –nan-dė, do te ishte mė i suksesshėm nė afėrsinė mė reale me numrorin sanskrit – navan, sesa pėrmes greqishtes. Kėtu nuk ėshtė kuptuar se grupi shqip – nd, nė dialektin gegė, ėshtė vetėm njė tingull nė tė folur dhe vet numrori – navan (9) i sanskritishtes, ofrohet me numrorin shqip – nan(d)ė (na^n(d), qė pėrbėhet dialektisht nga vetėm tre tinguj, e jo edhe nga pesė tinguj sikurse shkruhet shqip. Domethėnė, se numrori shqip tretingullor – nan-(d)ė, i ka dy tinguj mė pak sesa ai numrori sanskrit – navan=na^n(d) – nav-an = na^n*(d)ė, nandė.
  Vet lidhjet e shqipes me sanskritishten janė tė njė natyre linguistike, me afėrsi fonomorfologjike dhe fono-historike diftonguale. Mu kjo afėrsi linguistike e gjuhėve hindase dhe europiane, pruni pėrcaktimin e grupit tė gjuhėve indo-europiane, si gjuhė me njė burim tė pėrbashkėt, nė Linguistikėn Gjenerale.
  Pra, pėrcaktimi i emrit – Hind-i (Ind-i), vie nga shprehja fonetike qė tregon tokė hinore, ku ai  diftongu – al – i hershėm linguistik (al=hi^), kėtu na paraqitet poashtu si njė bardhėsi hinore, e pėrhirtė nė kuptimin gjenealogjik tė pėrshtatjes sė njeriut ambientit ekzistues.
  Njė hidronom – hind (ind) pruni pėrcaktimin e etnonomit – hindian-hindas-hindus (si tre popuj me tė njejtėn origjinė), poashtu toponomin Hindia (India), respektivisht edhe hidronomin – Oqeani Hindian (Indian), e deri edhe nė pėrmasa gjeo-linguistike e gjenetike tė pėrhapjes hindiane nė  botė, deri nė Amerikė, Hindiana (Indiana), indianėt e Amerikės...
  Mendojmė se, vet ky emėrtim ėshtė njė hi hillir gjatė pėrhapjeve tė kulturės hillire (illire), duke na reflektuar njė bardhėsi tė veēantė, njė dritėsim, por, qė kėtu kemi tė bėjmė me njė kuptim tė bardhėsisė hinore.
 
 
 
   Po - Atllantishtja?
 
 
 
  Kuni ėshtė forma e pėrgjithshme e germės indo-europiane, qė erdhi nga pellgazėt parahistorik para Pėrmbytjes sė Madhe, atėbotė, kur me siguri edhe u formua nga pellgazėt e pellgjeve tė Atllantidės, ashtu sikurse u formuan nga pellgazėt e pellgjeve tė: Nillit, Tigrit, Eufratit, Hindit, Jancengiangut Mesdheut, Egjeut, Adriatikut. – Atėbotė kur Atllantida ishte Toka e Atllantėve, mesiguri, se ka pasė pellgje lumenjsh e detrash nė atė, nė atėbotėn e formimit tė gjuhės e kulturės atllantike dhe sjellėsi i asaj guhe e kulture parapėrmbytėse, ėshtė Nuji (Nuhi, Noa), qė tėvona pas shpėtimit tė atij grupi atllantėsh, rreth Nillit, pėrhapėn (apo edhe ishte e pėrhapur edhe mė parė!) gjuha kuniforme, e cila sot ka mbetur si njė Myth Atėbote...! Mesiguri, qė ka ekzistuar onomasiologjia atllantike, antroponomia e toponomastika atllantike, me toponome, hidronome e bionome nė pėrgjithėsi, qė pėr neve sot janė tė panjohura, si njė botė e panjohur pėr sot..!
 
  Ndėrsa, fjala – kina, mendojmė se u formua pikėrisht nga ajo gjuhė e hershme (mbase, bota ka pėrjetuar disa pėrmbytje, e shkėputje hallkash diturie dhe historike e parahistorike disa herė, qė pėr neve sot ėshtė ndoshta njė apokalipsė e tė menduarit tė sotėm...), kur fjala – kina, difton linguistikisht, gjithashtu njė formė kuniforme tė shkrimit, si paraqitje vizuale e kunjave, nė alfabetin kinez, shkronjat nė formėn e kunit, por me njė formė mė tė ndėrlikuar shėnjėzore fonetike. Poashtu, sikurse janė sot ato shėnjėza kuniforme dhe nė gjuhėt kineze e japoneze nė pėrgjithėsi, si njė grup gjuhėsh nga familja e madhe e Linguistikės Gjenerale. 
 
   Hieroglifet e lashta pėr neve sot, janė njė formė hijesimi tė shkronjave komplete fonomorfologjike, si formė pjesėzore e figurave, me tė cilat u formuan emėrtimet e hershme, qė si themelues i hieroglifeve merret Thoti skipe, tash e 12 mijė vjet mė parė, ashtuqė edhe lidhet me kohėn pas Pėrmbytjes sė Madhe tė Atllantidės. Pėr atė edhe vet figura mythologjike e Thotit ėshtė me krye shqipje e trup njeriu, si zog, si hieroglifi i parė nė abecenė hieroglifike.
 
 
    Parahistoria dhe Protohistoria linguistike. -
  Parahistoria nė Mesopotami vazhdon, pas periudhės paleolitit, mezezoikut e kinezoiku deri tek neolitiku, (duke kapėrcyer dhjetra-mijėra e miliona vjet, si shifra parahistorike sikur na duken sot tė imagjinuara, por me spjegime shkencore) me vijim historik – neolitikun (kohėn e gurit me tri etapat e saj), me perudhėn 9.000 vjet p.e.r., si Parahistoria - tėvona, formimin e komuniteteve tė katundeve (6000 – 3000 p.e.r.). Ndarja e etapave historike: 1. Koha e Artė – qyteti Kish (2900-2700 p.e.r.), 2. Koha Heroike – qyteti Uruk (2.700-2.500 p.e.r.), 3. qytetet: Ur e Lagash (2.500-2.350 p.e.r.). Kėtu mendojmė se sipas emėrtimeve tė lashta, do tė ishte njė rrjedhė kronologjike racionale fonomorfologjike: Ur – Uruk – Urgur (N.M.). Mendojmė se pikėrisht nga fjala – Ur, u formua Urshprehja gjermane – Ursprache, si symbolizim i lashtėsisė sė gjuhės. Tėvona kemi Mbretėrinė e Sargonit tė Arkadit (2350-2200 p.e.r.), Rilindja neosumeriane (2100-2000 p.e.r.), - dinastia Ur III-tė dhe Babillonia e lashtė (2000-1600 p.e.r.). Kėto shifra enciklopedike, megjithatė na japin shumė tė dhėna pas atyre shifrave imagjinare para-protohistorike, pėr pėrhapjen edhe tė gjuhės dhe shkrimit kuniform, deri tek etapa e kundėr-kuniformit – antikuiteti. (Enciklopedia prezente).
 
   Se ku dhe kush e krijoi i pari shkrimin me hieroglife, dihet se atė e krijoi Thoti skipe, kurse pėr shkrimin kuniform ėshtė ende e panjohur, por sipas shkollarėve tė linguistikės thohet se – shkrimi i parė filloi kah viti 6.000 p.e.r.
   Filli i shkrimit tė gjuhės sė parė nisi tek disa popuj pellgazgjik nė tė njejtėn kohė, nė forma tė ndryshme, por ende nuk dihet se cili ishte ai populli i parė, qė nisi shkrimin e parė, si gjuha e shkruar, kuptohet nga gjuha e parė e folur, si gjuhė hyjnore mė kuptimplote, apo, si amė e gjuhėve tjera tė reja...!
        
   Tė gjitha format e emėrtimeve tė mundshme linguistike pėr gjuhėt e para e deri tek njė gjuhė e parė e njeriut, e cila sipas mendimit tonė, ka ekzistuar si gjuhė e veēantė dhe prej saj janė formuar gjuhė tjera tė reja, qė pėrcaktojnė Linguistikėn Gjenerale – sikurse mund tė jenė: Atllantishtja e Thotishtja, apo vet Thotishtja si formuese e Atllantishtes, si gjuhė illiro-pellgazgjike, e pėrsėritur disa herė gjatė ndryshimeve historiografike botėrore, qė nga formacionet e para shoqėrore-historike – kėto janė forma linguistike si ēėshtje tė hapura tė gjithmonshme!
 
 
  Pėrcaktimi i emrit – antikitet-i (Antiquity). – Sot i kemi dy fjalė – antikė dhe antikitet, ku fjala - antikė-a – nėnkupton lashtėsinė, ndėrsa fjala  antikitet, nėnkupton botėn e lashtėsisė si tėrėsi gjeo-historike. Po, tė marrim nė spjegim fonomorfologjik tė pėrcaktimit tė emrit, sipas shqipes sė vjetėr, fjala – antikitet-i, lidhet me gjuhėn kuniform.
    Fjala i.e. – antikė-antika mendojmė se, ka kuptimin jo tė vjetėrsisė, apo tė lashtėsisė, sa ka kuptimin e diēkaje qė ėshtė kundėr diēkaje tjetėr, kur dihet sė nė indieuropianishtet, fjala – anti = kundėr. Pėrta pėrcaktuar kėtė fjalė emėrtuese – antikė, duhet tė lidhemi me vet emėrtimin tėrėsor tė pėrgjithshėm si pėrgjegjėse e  lashtėsisė sė botės, qė ėshtė fjala – antikitet (nė sllavishtet) dhe – antiquity (nė gjuhėt latine).
   Emri – antikuity nga gjuhėt latine, sipas spjegimit shqip-illiro-pellgazgjik, mund tė dėshifrohet fonomorfologjikisht, sėpari nė dy fjalė – anti+qui+ty i cili emėr, sipas kuptimit shqip tė vjetėr, fjala e parė – anti = kundėr, kurse, fjala e dytė si rrėnje e kompozitės – kui (qui), ėshtė emėrtimi i fjalės – kui, kun-i, qė lidhet me gjuhėn kuniforme:
 
Anti – prefikse, si fjalė e parme me domethėnie i.e. – kundėr
Kui – rrėnja e fjalės – kun-i, pikėrisht shqipe e vjetėr – kui (kuji),
Tet – sufiksale pėr pėrcaktimin gramatikor nga sllavishtja e vjetėr
Ty – sufiksale pėr pėrcaktimin gramatikor nga latinishtja e vjetėr
 
Antikitet (sll.) dhe Antiquity (lat.)
 
  Tash, si do tė thirrej nė shqip kjo fjalė? Ėshtė konstatuar se shqipja ka elemente nė dy grupet e gjuhėve – satem e kentuum. Elementi i shqipes konkretisht nė kėtė fjalė tė pėrbėrė a kompozitė – antikitet-antiquity, ėshtė nxierrja e rrėnjes sė dytė tė kompozitės – qui = kui qė ėshtė fjalė e lashtė shqipe – kui (kuji, kuni)  e cila na difton fjalėn pėr kunin nė kuniform dhe vet kompozita i.e. nė fjalė, duhet nė shqipe tė thohet – antikuitet, antikuiti pėr ta plotėsuar natyrshėm vet natyrėn e shqipes. Pėrndryshe, fjala shqipe – antikitet-i, nuk ėshtė gjė tjetėr, veēse njė pėrshtatje linguistike e sllavishtes, nga e cila nuk mund ta kuptojmė drejtė vet kompozitėn dhe tė hapim udhė pėr ethymologjinė e saj.
   Fjala – antikė-a, nuk mendojmė se e ka kuptimin e lashtėsisė, vjetėrsisė sė botės, si pėrgjegjėse historiko-linguistike, sa e ka kuptimin e kundėrshtimit tė njė periudhe tė hershme kuniforme.
  Poashtu, definimi linguistik pėr emėrtimin – antikuiti-antikuiteti, vetiu na bjen spjegimin e pėrcaktimit tė kompozitės, me kuptimin jo tė lashtėsisė, si botė e lashtė – sa na jep kuptimin e njė kundėrshtimi tė gjuhės dhe diturisė kuniforme. Pra – antikuitet, ėshtė fjala e formuar qėllimshėm, duke hapur shtigje tjera nė formimin e gjuhėve tė reja, tė cilat me rritjen demografike tė popujve, u formuan formacione tjera kulturash tė reja tė kohės, duke ekzistuar pėrballė njė bote tė lashtė, me pretendim tė ndryshimit tė botės kulturore. Antikuitet -  do tė thotė – kundėr kuniformit, me rastin e zgjėrimit tė diturisė europiane, apo indoeuropiane, nė formimin a lindjen e gjuhėve tė reja – lin-gua. Ku edhe kjo falė – gua, ėshtė njė formė e shkurtė pėr fjalėn – gjuha=guha=gua lin+gua, qė nėnkupton, lindjen e gjuhės sė re, lineare nganjė apo disa gjuhė tė lashta si komponim modalitetesh linguistike fonomorfologjike, nė njė formė kombinimi tė vlerave mė tė forta linguistike.
 
  
                            
                            SHKRIMI I SHKROLĖS
 
 
   Periudha kohore prej gjuhės sė folur, deri tek gjuha e shkruar, ishte filli i njohjes sė vėrtetė tė njeriut me njeriun dhe me natyrėn. Pėrpekjet e tij pėr ta emėrtuar natyrėn, trupat e objektet dhe gjithēka qė ka nė natyrė – mu ajo njohje vizuale dhe audio-vizuale e trupave, objkteve, fenomeneve natyrore, lėvizjeve e veprimevet pėrmes lėvizjes dhe zėrave tėgjallsdave nė natyrė, krejt kėto e shtyen njeriun tė detyrohet pėr njė komunikim tė ri, duke filluar shkrimin e shkronjės sė parė, pėrpilimin e alfabetit dhe vet shkrimin e gjuhės.
 
  Skrimi i parė i gjuhės sė njeriut filloi nė forma e methoda tė ndryshme evidente, momenale, funksionale, spėari duke e pėrmbledhur gjithė kuptimin fiziologjik, psiko-fizik tė gjallesės apo tėrė veprimin e fenomenit natyror – nė formė zogu, formė njeriu, formė gjymėtyre tė gjallesės etj., kėshtu duke ardhur gradualisht deri tek shkrola e vėrtetė, e cila kishte pėr tė qenė vet shprehja mė e pėrafėrt e tingullt, si shprehje pėrgjegjėse e tij.
 
  Sa pati vėshtirėsi njeriu ta gjejė e formoi emėrtimin me gojė, si gjuhė e folur para shkrimit – edhe mė shumė pati vėshirėsi, ta formojė pėrgjegjėsen e tingullit pėrmes shkronjės. Shkrimi  shkronjės ishte mundim i shumėfistė pėr tė ardhur deri tek abeceja e parė, e cila pėrcakton me tėgjithė ata tinguj tė shkruar, tė cilėt bėjnė pjesė nė shprehjen orale-gojore, qė gjuha si organ anatomik i njeriut (si shqisė jovetėm e shijimit, por edhe e shijimit theksor tė tingujve), pėr ta realizuar gjuhėn e shkruar si pėrgjegjėse gjenerale orale.
 
 
Natyra e tingullit e tingulli i natyrės. -
  Pėr shkrimin e shkrolės, njeriu u mundua gjatė, derisa me vetėdijen e tij arrijti, ta bėje atė shenjen e parė mbi tokė e tėvona mbi pllakė. Pėr ta gjetur methodėn e shkrimit tė shkrolės, njeriu provoi gjithēka tė mundshme rreth vetes, pėrmes hijes sė objektit nė dritė, hijes sė gjymėtyrės, duke pėrdorur shkopin, kunin, duke i dhėnė germės formėn me kuna – me shkopin e shkrimit tė shkrolės, sipas natyrės sė tingullit nė theksim e nė tė shprehur.
    
   Secila shkronjė e abecesė e ka historikun e vet linguistik, me njė fonetikė tė veēantė historike tė tingullit dhe secila e ka spjegimin e vet fonetik, nė bazė tė tingullit tė natyrės dhe natyrės sė tingullit.
 
  Rezyme:
  Theorikėt dhe theoritė e derisotme, mendojmė se mė shumė shkuan nė komplikime tė panevojshme historiko-inguistike, nė bazė tė kontradiktave tė tyre nacionale.  Thohet se as pėr sė afėrmi nuk iu kushtua kujdes gjurmimeve tė fillit tė gjuhės sė parė, sa iu kushtuan divergjencave tė theorikėve - individuale e grupive si shkolla linguistike e shkollarė tė pamvarur (kur arritėn tė formojnė individualitetet e tyre) – duke mos mundur tė shpėrthejnė epokat historike pėrmes studimeve (apo edhe duke parė se njė gjuhė sado e madhe – mund tė jetė vetėm njė e folme e shkurtė e njė tjetre kolosale, qė mendohet e harruar dhe e zhdukur, si gjuhė e vdekur). Gjuha e njė populli tė madh nuk e spjegon tėrėsinė linguistike, tė njė gjuhe tė madhe tė lashtė. Tash, a cicėrron zogu, apo bubullon bubullima, megjithatė nuk duket e nuk ėshtė njėsoj, por, mė shumė e duam cicėrrimė e zogut sesa bubullimen, kur jemi tė ngopur nė stomak, e ku jemi tė uritur, bubullima qė bie shiun, na gėzon mė shumė sesa cicėrrima e zogut, sepse bėhet buka. Bi – ba – bu – tri diftongje qė diftojnė – bima ban bukėn, kurse, tingulli bėn gjuhėn.
 
  Ta shkatėrrosh njė gjuhė tė lashtė, me pėrvehtsime, pėrsėri rrėnjet e asaj gjuhe I ke nė shprehje, qė assesi nuk mund t’i zhdukėsh, sepse ato rrėnje tė lashta I ke brėnda gjuhės sate (e kjo ishte dhe ėshtė dukuri e shpeshtė e pushtuesve), sepse asgjė e gjallė nuk rritet pa rrėnjet e saja, e qė  do tė thotė ndoshta ta shterrėsh njė burim tė tėrė gjuhėsh. Ndėrsa, ta ndėrtoshė e ruajsh njė kulturė qė u lind nė njė gjuhė tė lashtė me fuqi shprehėse dhe ta modernizoshė, do tė thotė, se mbanė gjallė genin e gjuhės sė natyrės. Mendojmė se, kurrė nuk shuhen gjuhėt edhpse shuhen popujt, sepse geni gjuhėsor, reflektohet kudo nėpėr gjenerata epokale.

 

Priru /Torna