Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 
 
Nezir Myrta  /  SHPJEGIME  SHQIPE ONOMASIOLOGJIKE
 
 
Shqipja E Vjetėr, fuqimisht ka mundėsi shpjegimi tė emėrtimeve antroponomike dhe toponomastike
indo-europiane e gjenerale, pamvarėsisht, se dikush mund tė thotė, se shqipja ėshtė njė gjuhė e
re e shkruar me abece tė formuar as njė shekull mė parė (1908).
 
  – Gjuha e folur shqipe, qė sot flitet, si gjuhė e vjetėr, e cila nuk ka mundė tė pėrfshihet nė gjuhėn e shkruar,
nė rrafshin fonetik, ashtu si theksohen shumė tinguj nėpėr dialektet e saja, gegėnishte e toskėrishte, e aqė
mė bukur nė tė folmen arbėrishte, respektivisht edhe nė nėndialekte - nė mėnyrė mjaftė origjinale, reflekton
njė histori linguistike edhe parahistorike, duke u lidhur me gjuhėn e parė tė njeriut, si gjuhė nė pėrmasa aqė
tė ndėrlikuara fonomorfologjike, si gjuhė e folur e ruajtur nė popullin shqiptar - ku rrėnjet shqipe kanė
fuqi shpjegimi edhe tė fjalėve e kompozitave kryesore tė Linguistikės Gjenerale.
  Gjuha shqipe e folur, si gjuhė illiro-pellgazgjike, ėshtė pėrciellė aqė e paprekshme dhe origjinale me
burimet e saja rrėnjėsore, pėrmes tingullit, apo diftongut, ka fuqi tė shprehet njė fjalė e vetme, ku origjinaliteti
i saj tregon sikur  flet vet krijuesi me gjuhėn e natyrės, qė ende nuk arrijtė tė bėhet njė gjuhė e shkruar, me
tė gjitha ato vlera, qė mundė tė shpjegohet antikuiteti linguistik gjeneral. Kjo detyrė mbi detyra, pėr ndriēimin
e shqipes sė vjetėr tė folur,  i mbetet nė radhė tė parė shqiptarit tė sotėm!
 
Ethymologjia e emrit – agronom. – Kompozita i.e. – aronom-i-a, si shprehje e shumėfishtė
gjuhėsore gjenerale, mund tė shpjegohet pėrmes shqipes sė vjetėr, e cila sipas studimeve tė derisotme,
vie nga fjala greke, agros = arė, fushė. Po, ēfarė do tė thotė nė tė vėrtetė, fjala – agro dhe ku e
ka ethymologjinė e saj?
 
 Historiku linguistik, i fjalės – agronom, mund tė pėrcaktohet mbrėnda periudhės kohore tė njerit prej
prijėsve dardhano-illirian - Agronit.
Fjala – agro si rrėnja e parme e kompozitės – agronom, si fillesa e shumė kompozitave tjera i.e.,
lidhet thjeshtė me emrin e mbretit dardhan-illirian – Agroni, i biri i Pleuratit, mbretėroi Dardhaninė rreth
iteve (250 – 231 p.e.r.), i cili selinė mbretėrore tė tij e emėrtoi poashtu nė bazė tė emrit tė vet –
Agram (Zagrebi i sotėm, kryeqyteti i Kroacisė); cka do tė thotė se Kroacia e sotme ishte mbretėri
dardhane-illire, me fise tė saja deri tek delmatėt e Delmatisė (Dalmacia e sotme).
   Nga emri – Agron, qė e zhvilloi nė nivel tė kohės sė tij, punimin e arės, si tokė buke, u formua
emėrtimi – Nomi i Agronit – agronom-i, (agro+nom), si emri i tij. Mirėpo, grekėt, nga rrėnja – agro
illiro-pelgazgjike, formuan emėrtimin – agram, nga fjala shumė e hershme pellgazgjike – agrak, qė
ka kuptimin e karakterit tė njeriut tė trashė – trutrashė, duke injoruar emrin Agram (Zagrebi) –
Agrami i Agronit, nė aspektin historiko-linguistik, vetėm qė dardhanėt delmatė, nuk pranuan
orthodoksizmin grek, me rastin e formimit tė katolicizmit, thjeshtė pėr ēėshtje fetare!
   Kėshtuqė, fjala e pėrbėrė – agronom, nuk ka mundėsi tė jetė fjalė greke, kur shihet edhe vet pozita gjeografike fushore kroae e sotme - po pėrkundrazi, grekėt ishin ata qė formuan me sufiksin – os, fjalėn pėr kuptimin – arė, fushė = agros dhe emėrtimin e fjalės – agram = pa shkronjė, pa germė...
 Pra, emri – agronom (agro+nom), ėshtė nomi i Agronit (emri i Agronit), si fillesa e shumė kompozitave tjera
 i.e. sikurse janė: agronom-i-e-ėt-et, agrobiolog-u-e-ėt-et, agrobiologji-a, agrobiologjik-e, agrobotanikė-a
, agrobotanist-i-e-ėt-et, agroekologji-a, agrofizikė-a, agrofond, agrogjeologji-a, agrokimi-a, agrokimik
, agrokimist, agroklimatologji-a, agrokompleks, agrolog, agrologji-a, agologjik-e, agromekanikė-a,
 agromekanik-u, agrometeorologji-a, agrominimum-i, agropedologji-a, agrosferė-a, agroteknikė-a,
 agrumor-e, agrume-t, agrumikulturė-a (alternomi i tingullit – o, nė – u) etj. 
 
   Ndėrsa mund tė theksojmė, se pikėrisht nga kjo fjalė – agro, si shpehje e natyrės psikike tė njeriut punėtor, me reagimet kundėr shtypjes dhe shfrytėzimit tė kohės, me ndyshimin e tingullit fundor – o, nė – e, si shprehje e revoltės eksploatuese tė punėtorit, rrodhi emėrtimi – agresiv-e, agresivitet, agresor-ie-ėt-et. Kurse, kjo fjalė – agro, formoi edhe disa kompozita tjera i.e., sikurse janė: agrar-i-e-ėt, agrarizėm, agrafe (arė e vogėl), agrafi-a, agramatizėm, agregat, agregim, agrement, agresinė-a, agresion etj.
 
   Emėrtimi pėr fjalėn greke – grama = germa , rrodhi nga fjala – garama e garamondėve pellgazgjikė, pra, nga – garama = grama, me shėmangien e zanores sė parė tė fjalės, kurse nė shqipen mbeti nga fjala – garama = germa, shkrola – shkronja!
 
Ethymologjia e fjalės – teatėr. – Fjala e lashtė – theatėr-(teatėr), sipas ethymologjisė sė derisotme,po vijka ga fjala greke e vjetėr (gr. Theatron; lat. Theatrum) nė terminologjinė indo-europiane nuk ėshtė term i pėrcaktuar shkencėrisht, as ne greqishten e vjetėr, as nė atė latine, - por, kjo kompozitė a fjalėformim, vjen nga illirishtja pellgazgjike me kėtė shjegim nga shqipja: the+ atė + r = theatėr, si zbėrthim morfologjik i cili pėrbėhet nga dy fjalė shqipe, ku fshehet shprehja shqipe – (ti) the atė, atė e the, si e thėnė pėr atė, pėr atė qė thua – (thot), the atė publikisht – the atė nė theatėr, (ti) theatron(si folje, me theatrua), bėn theatėr nė binė, skenė theatrale.  Kjo kompozitė i.e. e sotme – theatėr-i, ethymologjinė e vėrtetė linguistike, e ka nė shqipen e vjetėr, pellgasishten, ( qė ėshtė njėsoj tė thuash: pellgasishtja-illirishtja-shqipja, qė ėshtė njė trung linguistik, nga rrėnja pellgaze-kuniforme), qė duke u zbėrthzer nė rrokje, diftongje e tinguj, na rrjedhė kėshtu:
 
The – ėshtė folje shqipe, nga folja me thanė (gege), pėr tė thėnė (toske), nė dy dialektet e shqipes – the (ti) atė, the (me theks tė gjatė tė zanores – e) – veta e dytė e njajėsit, nė gramatikėn e shqipes (thee – ti), nga zgjedhimi i foljes nėpėr veta – thash (unė), the (ti), tha (ai, ajo) – tham (na), that (ju), than (ata, ato).
 
Atė  - ėshtė pėremėr diftor i shqipes (dėftori), atė – kėtė, nga shprehja shqipe – the ATĖ bukur, bukur e the atė pjesė tė tė folurit, e the atė theatrisht, e the atė theatrore-theatrale!
 
R – ėshtė sfiksi apo prapashtesa – r, nga kompozita (theatė)r, nė trajtėn e pashquar tė emrit – theatėr = the+atė+r.
 
 
  Diftongu fillesė – the, si nistori i shqipes illire, nė kėtė kompozitė – theatėr (theatri), ėshtė nga folja
mė e lashtė shqipe – nga thotishtja (Thoti – Hermesi i trefishtė), ku ky diftong – the – formoi shumė
kompozita i.e. e gjenerale (theo, theologji, themė, theori, theoremė, thezė, diathezė, hipothezė etj.) dhe
kėtu ka kuptimin e shprehjes shqipe: the atė bukur, the atė fuqishėm, the atė madhėrishėm, the atė me
njė thėnie tė pashoqe, the atė theatrisht, respektivisht nė kuptimin e njė tė thėnne (thėnme), tė njė ngjarje,
a ndodhie tė jashtėzakonshme, si njė imitim theatral pėrmes pėrmes aktorėve, qė imitojnė personat
e ngjarjes, me kuptim tė pėrgjithėsuar kombėtar apo botėror. The atė cka tha authori nė dramė, tragjedi
apo komedi (sepse grekėt kur erdhėn nė Ballkan,gjetėn krejt theatrin pellgazgjik tė gatshėm, nė lulėzimin
mė tė madh tė theatrit klasik dhe e pėrvehtėsuan me vetėdije gjithė atė thesar arti dramatik e kulture
illire-pellgazgjike). Do tė thotė se – the atė cka tha e shkroi authori (the atė nė theatėr), e ringjalle, i jape jetė,
e publikove (sepse jeta e dramės ėshtė theatri).
 
  Diftongu shqip – the – qė difton nė veten e dytė tė vetorit tė shqipes ( ti the – the atė), formoi nga kjo folje
e lashtė (thanė-thėnė)
Shumė kompozita nė shqipen sikurse janė: thėnie, thėnja, parathėnia, pasthėnia, thėnjet, - i,e,tė
thėna, thashethėna-t, theoria, thema, theorema, theza, diatheza, hipotheza, theatri, theatrot, theatror,
theatral-e, theatralitet-i, theatrolog-u-e-et-ėt, theatrologji-a,  theopatia, thekna (bimė ushqyese,
bukė e hershme), Theranda (Prizreni) etj.
   Ndėrsa, folja shqipe – the, nė kuptimin theologjik (theologu), si kompozitė, formoi e rrodhi shpehjet shqipe
tė hershme, tė cilat rrodhėn nga drejtimi i njeriut me fytyrė kah natyra, kah krijuesi i saj, me shpirt, me zemėr
e mendje, duke e ndier shpirtėrisht, cka duket tė ketė thėnė Ajo fuqi natyrore e mbinatyrore, pėr botėn
e njeriun, duke iu ofruar sikur e interpreton (imiton), atė thėnie si Atėthėnia  madhore, thėnie tė natyrės
para njeriut: the atė tė bėhet dhe u bė / the tė krijohet dhe u krijua / the atė tė jetojė dhe jetoi / the atė
tė vdesė dhe vdiq / the atė tė lindet dhe u lind / the atė tė lindet dhe lindet e do tė lindet  etj. Ky ishte
njė paragjykim a parandjenjė e njeriut, pėr atė (krijuesin) qė tha – thotė e do tė thotė, pėr njeriun, jetėn,
botėn, universin, lindjen, dashurinė e vdekjen, qe nga filli i fillimit tė filleve tė botės sonė, tha Ai, Thoti (Zoti),
me kuptimin – Zoni i Thotit, zoni i atij qė tha i pari (Zėri i Thotit - Zoti). Diftongu shqip – the, nė vetėn e dytė
tė njajėsit, tė vetorit, ky vetor shqip – the, difton diēka tė re mė rėndėsi jetike pėr njeriun, ky ėshtė filli i filleve
tė thėnies artistike, nė mėnyrė diftore a diftuese – (Ti The) nisi dhe u kijua gjithēka mbi botė e
tejbote, universale, si fjala e thėnė – theoria poetike, artistike, letrare, politike, fetare (theoria theologjike)
, theoria shkencore, historike, linguistike, dramatike, theoria theatrale, filozofike, psikologjike, pedagogjike,
 theoria idealiste, materialiste, theoria e forcės, e veprimit, e punės, theoria e hulumtimit shkencor etj.
 
                      Theoria e theatrit
 
    Theoria e theatrit (apo teoria e teatrit, pėr gjuhėt qė nuk e kanė theksimin e tingullit tė dyfishtė – th),
shtė njera prej theorive mė tė hershme, si theori e imitimit tė natyrės pėrmes njeriut, duke krijuar
personat theatralė dhe duke i luajtur nė skenė theatrore, nė interretimin e roleve tė ndryshme, sipas shkrimit
tė veprės dramatike nga authori. Vet fjala – theoria – pėrbėhet prej pjesėve tė saja, kur zbėrthehet nė rrokje
, diftongje e tinguj, ku secila prejtyre ka njė kuptim tė veēantė, si fjalė apo si thėnie – the+o+ri+a = theoria, qė
 kur shpjegohet pėrmes shqipes, dalin kėto kuptime:
 
THE – folja shqipe nė vetėn e dytė tė vetorit (the ti)
O   -  ėshtė vetėm lidhėza qė lidhė dy fjalėt e kompozitės
RI – mbiemėr shqip – i ri, si emėr, risi, the diēka tė re, the risi
     A  - ėshtė vetėm sufiksi i komozitės – theoria, trajta e shquar.
 
   Mbase, vet kuptimi theorik i njė theorie ėshtė baza pėr tė vepruar, krijuar para se tė fillojė procesi i punės
 veprimit, si ēėshtje theorike, se ēka duhej tė thoshte dikush si rregullė pune a veprimi, pėr diēka qė do tė
 shtrohet nė veprim konkret natyror apo njerėzor.
    Tash, shtrohet pyetja, se kush ėshtė ai pėrpiluesi i njė theorie? Ėshtė ai authori i saj, e authori ėshtė krijues
 i asaj theorie, apo vepre letrare, artistike a shkencore – a u t h o r (qė nė mungesė tė dytingullorit – th, disa
 gjuhė e thonė – autor). Fjala – author, ėshtė kuptimi i krijuesit tė veprės, si shkalla mė e lartė e krijimit dhe
 imitimi apo zbatimi praktik i saj. Authori ėshtė authoritativ, qė duhet tė zbatohet theoria e tij letrare, artistike
, politike e tij. Ndėrsa, aktori ėshtė imitimi besnik i authorit, jeta e veprės sė authorit, qė i jep jetė, frymė, shpirt
 para publikut dhe e bėn akt veprimi, akt pune si aktor. Nė politikė – authority, organi suprem qė jep ligje,
 urdhėra para publikut dhe populli i zbaton ato urdhėra authotitative tė pushtetmbajtėsit.
  Fjala – author, e cila pėrbėhet nga pjesėt e saja – a+u+tho+r = author, nė vetvete ka, apo fshehen nė tė, dy
 fjalė kryesore shqipe tė vjetra – tingulli – u^ (si theksim hundor i tingullit – u), qė ėshtė vet fjala e vjetėr shqipe
 – pėremri vetor – unė, si ego e atij qė thotė diēka fort tė rėndėsishme, si shprehje e unit tė njeriut authoritativ
 – dhe fjala e dytė – tho (u^+tho) qė ėshtė vet folja shqipe e lashtė – tho^m (u^ *tho^m), qė e kemi sot nė
 shqipen moderne – unė them. Nė shqipen e vjetėr pėremri vetor – unė, ėshtė vetėm me njė tingull hundor –
 u^, tė cilin e kemi nė shprehjet e lasha shqipe: u^ jam zot shpie kėtu / u^ thash ashtu / u^ thom (unė them), /
 u^ tho^m me bo^ kshtu! / U^ t’kam tho^n(ė) / U^ t’kom msu’ me folė! / U^ t’kom msu’ me shkru’ / U^ t’i
 dhash’  m’simet e para / etj.
  Nė skematikė linguistike do tė dukej e zbėrthyer nė pjesėt e saja kėshtu fjala – author:
 
 
A – prefiks aprioritar, qė forcon pėremrin vetor – u^ (unė)
 
U – pėremri vetor i shqipes sė vjetėr – unė (u- hundore)
 
THO – folja shqipe e vjetėr – thom-ė (tho^m) veta e parė njajės
 
R   -   ėshtė sufiksi i fjalės autho+r, qė pėrcakton emrin    
  
  
  Fjala – author-i (autor-i), fuqimisht e ka ethymologjinė shqipe, nga e cila rrodhėn shumė kompozita indo-europiane, sikurse janė: authori, authorėt, authoritet-i-e-et, authoriativ, authority (ang.), authoritar-e-et-ėt, authodidakt, autho (auto, mjet komunikacioni), autarki-a (vetkėnaqėsia), autentik-e, autenticitet, autobiografi-a, autobiografik, autgraf, autografik-e, autoblindė-a, autobot-i, autobus, autodafee-ja, autodrom, autogami-a, autogarazhė-a, autogol-i, autogjen, autohemotherapi, autointoksikim-i-e-et, autokarro-ja, autokinema-ja, autoklavė-a, autokolonė-a, autokombajn-i, autokontrollė-a-i, autokraci-a, autokrat-i-e-et-ėt, autokratik-e,  autokritikė-a, autokritik-e, autokton-i-a,  autoktone, autolizė-a,  automat-i, automatik-u-e-ėt, automatiksi, automatikės, automatikisht, automatizėm-mi, automatizoj, automobil, automobilist, automekanik-u, autonom-e, autonomi-a, autonomist-i-e-et-ėt, autoofiēinė-a, autopark-ing, autopilot, autoplastikė-a, autoportret-i-e-et, autoqefal, autorecension, autoreferat, autorepart-i-e-et, autorizim, autorizoj, autoserotherapi-a, autostradė-a, autosygjestion-i-e-et, autovinē-i-e-at, autotransfuzion-i-e-et, autotransport-i-e-et, autovaksinė-a, autoqefale etj... Kėshtu rrodhi fjala greke – autos=vetė, nė tė cilėn fshehen dy fjalėt si rrėnjė tė vjetra shqipe, nė fjalėn – autho-auto, si kuptim i shprehjes sė lashtė illiro-pellgazgjike – unė thom (u^ thom) – vet unė (u^ bėj vet) vetbėj – vetbėrje, vetveprim, me origjinė nga vetori shqip i vjetėr – u^, si rrėnja kryesore e kompozitės – auto-r, author.
 
  Diftongu – the, nė formėn vetfolėse, - tho^m, nė formimin e kompozitave tė lartpėrmendura i.e., dhe gjenerale, nga nisma e tė folurit, the-tho^m, mori cilsitė e veprimit nga ai foljor nė atė veprues, si formė vetvepruese e njeriut dhe e mjetėve tė punės sė tij, prej formave tė ndryshme, nė pjesėmarrje nėtė gjitha shkencat e sotme.
 
  Vet fjala – diftong, si pėrbėrje dytingullore linguistike, ėshtė njė ethymologji shqipe, diftongu difton, ai/ajo qė difton diēka, diftim, dėftesė (diftesė-a), e qė sot ėshtė nė tė gjitha gjuhėt i.e.
 
  Ethymologjia e fjalės – intelekt. – Emėrtimi i fjalės – intelekt-i, si kuptim i pėrsosjes sė tė menduarit tė njeriut, si proces i ngritjes sė vetėdijes kulturore, artistike, letrare e shkencore tė njeriut, qė e dallon  njeriun nga vet masa e popullit tė tij – mund tė shpjegohet pėrmes shqipes sė vjetėr. Fjala – intelekt, nė vetvete pėrmban fjalėn shqipe – tel, teli, e qė nė kuptimin figurativ ėshtė fija e hollė metalike – teli, tela, telat, qė vetėm shqipja e ka kėtė fjalė origjinale e cila krijoi shumė kompozita tjera indo-europiane e botėrore, nė Linguistikėn Gjenerale.
   Fjala – intelekt, pėrbėhet prej rrėnjeve tė saja, (h)in+tel+e+kt = intelekt, ku rrėnja e fshehur – (h)in, ėshtė kuptimi i brėndėsisė sė diēkafes, qė hyn nė diēka, qė ėshtė nė diēka, ajo qė ekziston nė diēka, e nė rastin konkret, ėshtė ajo masa mendimi i  ngritur i njeriut, si tė menduarit e hollė tė njeriut, tė tėhollarit e mendimit pėrmes logjikės dhe si proces psikologjik shkalla e lartė,tė pėrceptuarit dhe tė njohjės sė njohurive tė thella, thelbėsore, esenciale, - si kult i kulturės sė njeriut nė kuptimin filozofik dhe si mendje e hollė, si njeri mendjehollė, i menēur, mendjetel, nė kuptimin shqip linguistik.
   Fjala – tel, nga shqipja e cila formoi shumė kompozita tjera i.e., nė fjalėn – intelekt, ėshtė kuptimi i njeriut tė hollė nga mendja, si kulm i diturisė, me tė cilėn fjalė emėrtojmė procesin gjenial, krijues tė njeriut, poashtu edhe nė kuptimin mė tė gjėrė, njeriu qė ka njė mendje tė ngritur mbi disa tjerė, apo njė klasė njerėzish, qė janė ajka e mėnēurisė, diturisė sė kombit tė vet, apo edhe tė kombeve tjera e tė mbarė njerėzimit – intelektual, njohje intelektuale, intelektualėt, intelektualiteti, inteligjencia.
    Sipas zbėrthimit tė fjalės – intelekt, nė shpjegimin e shqipes, na rrjedhė shprehja shqipe – in+tel, dy rrėnjet esenciale tė kompozitės, me kuptimin – hin+tel, in+tel, nė tel, si logjikė e hollė brėnda tė mendarit tė njeriut, ku na rrjedhė forma – hintel-intel, si pjesė e brėnshme e tė mendarit, qė formoi fjalėn – inter=brėnda, nė disa gjuhė i.e., ėshtė kuptimi i foljes shqipe – me hii (illirisht), me hy (gege-shqipe) dhe – pėr tė hyrė (toske-shqipe).  Me shėmangien e nistores – h, mbeti fillesa – in (hin), si shėmangie i.e., edhe rrėnja e dytė – tel, (nga kuptimi i telit, tė tėholluarit tė mendimit, si ngritje e procesit tė hulumtimit tė njohurive e shkathtėsive, tė menduarit e lartė tė njeriut, apo tė menduarit e thellė, mendje qė shpon telin. Nė njė kuptim tė shqipes kemi shprehjet: ai ėshtė mendjehollė, e shpon telin me menēurinė e tij/saj, ėshtė mendjetel, ai/ajo ėshtė i/e hollė mendjetel, ai ia ēelė birėn telit me mendjehollėsi etj.
   Kompozita – intelekt, nė dėshifrimin skematik fonomorfologjik, si shpejgim shqip, na duket kėshtu:
 
IN   -hin, folje shqipe, in=nė, prej foljes me hi (illire), hy, pėr tė hyrė
 
TEL –  fije e hollė metalike, si kuptim i tė menduarit tė hollė
 
E     - lidhėz linguistike, mund tė jetė dhe – i, (inteligjenci-a)
 
KT   -  grup tokzanoresh si shpjegim i lidhjes sė qėndrueshme
 
   Kuptimi i fjalės shqipe – tel-i, ėshtė ndėrlidhshmėria e shkallės sė lartė tė tė menduarit (psikologjikisht), si pėrēues i shprehjes sė njohurive tė thella, dijes sė hollė, pėrēueshmėria e fijeve nervore tė tė menduarit – t e l e – telepatia dhe pikėrisht, nga fjala shqipe – tel, u formua emėrtimi pėr kompozitat – telefoni, telegrafi, televizor, teleprinter etj.
  Nga fjala – intelekt, rrodhen shumė kompozita tjera i.e. skurse janė edhe shqipe: intelekti, intelektual, intelektualja, intelektualet, intelektualėt, intelektualizmi, inteligjenca, inteligjencia, intelegjent-e, inteligjentėt etj.
  Ky ėshtė njė shpjegim shqip pėr fjalėn – intelekt, si aftėsi, zotėsi mendore pėr tė gjykuar dhe arsyetuar, ėshtė forca e aftėsisė sė njeriut, fuqia e logjikės sė hollė, si shkallė e lartė qė ka arrijtur njeriu nė zhvillimin e tij mendor – por, jo nė kuptimin intelektualist, qė ėshtė intelektualizmi, qė vuan nga egoizmi, pėr ta mbajtur vetveten si pozė intelektuale e kohės...
  Prandaj, fjala latine – intellectus, intelectum, duke e fuqizuar nė tigullin – ll, tell, formoi edhe fjalėn anglishte – tell (to tell)=me tregua dhe kjo fjalė si kompozitė latine – intelectus, ėshtė vetėm njė dallim sufiksal me – us, um.
 
Fjala shqipe – tel, sipėr kuptimin e fijės metalike, fije e hollė, poashtu edhe si rrėnja e shumė kompozitave indo-europiane, vetėm nė shqipen njihet (folet e shkruhet) dhe ėshtė rrėnja origjinale pėr kompozitat i.e. e gjenerale sikur janė: telargji-a, telefon-i, telegrafi, telegrafik-e, telautograf-i-a, telautogram, telazė-a,(dhe si parashtesė – tel, nuk ėshtė greke – gr, telu, tele=largėsi, larg, por pikėrsht fjalė origjinale shqipe-illiro-pellgazgjike), ku formoi njė mori kompozitash – teledirekt, teledirigjim-i, teledramė-a, telefaks-i, teleferik-u, telefonik-e, telefonim-i, teefonist-i-ja-et-ėt, telekamerė-a, telekardiofon-i, telekardiograf-i-a, telekardiogram, telekino, telekomandim-i-e-et, telekomandoj, telekomunikacion-i, teleks-i-e-et, telematizėm, telematizmi, telemekanika,telemekanik-u, telemetri, telendisė (turq. e rregulluar hollė), telendisje, telencefal-i, telepati-a, telepatike, telencefalon, telerentgenografi-a, telespektator-e-ė, teletipe (teletajp, ang. teleshkrues), telofazė-a, telstar etj., ku nė tė gjitha kėto ėshtė rrėnja kryesore shqipe – tel.
 

Priru /Torna