Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 

Mario Bellizzi vince il premio "Qiriu i Naimit" in Macedonia


Mario Bellizzi was born in Saint Basile, an ancient village of albanian origin, founded in the
south Italy (Calabria) from fugitive Albanian of the XV century. He is teacher of Mathematics and Computer science in a technical institute for surveyors. He is deeply tied up the countries of Mediterranean and Balkans, in short, he loves East and Africa. He writes
in a strange and magic oral language; a language orally handed down by father in child, without
writing.

He has published: 
"Poetic anthology: St. Basile" (1982);  
"Kristla" (Weed) (1983), then reprinted in the kosovar magazine 'Fjala'; 
"From the ancestral Bukura Morea toward the atopic Beautiful Morea" in II°  International  Congres on the ethnic Minorities and linguistics, (1988) Piana degli Albanesi- Palermo (Italy); 
the historical monograph "St. Basilio Craterete" (1995) Castrovillari;  
he has taken care of "Vallja e Zaravet" (The dance of the fairies) (2000) Castrovillari, winning of the International Prize 'Homage to the culture' to Villa S. Giovanni (Italy);
the book of poetries "Who are we now? " (1997) in Kosova; 
the book of poetries 'Last exit to Bukura Morea' (2003) Castrovillari-Italy; 
he has taken care of "Jan di lula monosaqa" (The eyes and the violas) (2004) Trebisacce- Italy.  
 
Different his poetic contributions have been published: 
in Italy on the magazines 'Katundi Ynė', 'Jeta arbėreshe', 'Mondo Albanese'; 
in Kosova on 'Bota e re', 'Bujku', 'Jeta e re' and 'Sheshi'; 
in Macedonia on the daily paper 'Flaka' and on the magazines 'Lobes' and 'Vlera'; 
in Albania on 'Aleph' and 'Ars'.
 
How author of the contemporary arbėreshe poetry is inserted in the anthologies: 
Rexhep Ismajli "Poezi e sotme arbėreshe" (1990) Prishtina; 
A. N. Berisha "Anthology of the italo-Albanian contemporary poetry" (1999) Cosenza;  
A. N. Berisha "Burim drite e dashurie" (Antologji and poezisė sė pėrshpirtshme shqipe 1618-1998),   (1999) Prishtina; 
Sadik Bejko 'Pėrtej njė apokalipsi' (1999) Tirana; 
Ferit Ramadami 'Pranverė e pėrgjakur' (2001) Tetovė; 
Ahmet Selmani 'Fshehtėsia e lirisė' (2002) Tetovė; 
Ahmet Selmani 'Hapa nėpėr natė' (2003) Tetovė; 
Ali Podrimja "E frishkme dhe e bukur" (Sprovė pėr njė antologji) (2003) Prishtina; 
D. Guagliardi - G. Siciliano - P. Pano 'The difference arbėreshe'
(vol. III 'The Literature, the song, the book') (2003) Cosenza; 
in Lebanon on the anthology of the winning poetries in the demonstration "Prix littéraires Naji Naaman", maison Naaman pour la culture, Beirut (2004).  
 
Its poetries are been translated in Flemish language by Koen Stassijns in "Klaagzang van een vogel. De modern mooiste poėzie uit Kosova en Albaniė" (2001) Amsterdam;  
in Rumanian from Ardian-Christian Kuciuku in "An alfabet to the Albanian poeziei" (2003) Bukuresht; 

in Arab on the middle-oriental magazine "Kikkah" (2004).

He is in phase to press the book of Albanian etnolinguistich "The birds that lost the song."   

YSHTJA  DHE  NDIJIMI

Dilėm pėrpara Naim Frashėri
m'u bjerrėn gjurmat e tua.
Mbi kėtė tokė
mishėrohet ajo jetė apokaliptike
qė Ti nė bagėti e bujqėsi
ėndėrrove.
Sot
unė shikoj dhe jetoj vegimet e shndėrrimeve.
 
Gjėsendi s'humbetė kūrrė, e gjė s'vdes me tė vėrtetė,
Mase ndryshohenė pakė, po janė nė kėtė jetė,
As shtohet, as pakėsohet, as prishetė gjithėsija,
Vdesėn e ngjallenė prapė si gjith' edhe njerėzija,
Kėtu janė gjithė ē' janė, e gjithė ē' gjė  munt tė
jetė,
Ėngjėllitė, perėnditė dhe ajy  Zot' i vėrtetė !
Se njė trup e njė shpirt ėshtė gjithėsija, aq s'ka
anė,
Tė gjallė edhe tė vdekur, gjithė brėnda nė tė janė.

Vdekija midis neve, si zjarr nė kallame,
kėtu s'nderohet mė, motra jonė Vdekija!
S'i vė kufi kėsaj gjella tė  turpėshėme qė mendove?
Unė bashkėjetoj me njerėz
(kurrė tė lindur)
qė s'kanė mė fuqi tė mos tė vdesėn.
Nė njė ankth mė shkelin syrin
mė dhurojėn koka kola dhe raki
tek fast food-i i fundit e kėsaj gjithėsi monotone.
Ringjallen vazhdimisht pa pushim
brenda rrethit tė  lodhur tė pigrekės.
Ti nuk e beson ?
Pra nxjeri maskėn asaj vajzė
e mjera ėshtė  e kalbur dhe qelbet
si manusaqe pa erė
qeshėn brenda njė valle mortore.
Maskat e motit arkaik
tė skalitur dje
nga Pleqėria dhe Vdekija nė fytyrė
kėtu sot i sjellin njėzetėvjeēaret lozonjare.
Maska dhe shtirje
Vdekja fshehet nė gjellė.
Ndihmojėm moi Naim
tė ēaj atė rreth!
Dua tė jetoj vetėm njė herė
me frymėn e ftohėt, yjore
qė rruzullimi  mė dergon nė fytyrė
Dua tė jetoj tue ecur
drejt  njė zhvillim jashtėqendror.
Naim, i pėrvuajturi maratonist!
Me vrapjen tėnde vigane nė kohė
na prure lajme tė vagėlluara, .mbinjerėzorė
kurse dhromi im
mė prori shkatėrrimin i kuptimit,
mė ka rravguar pėrdreqt nė shkretėtirė.
Nė boutique-n e joshjes esotike sė  zhdukjes.
Prishet magjia nė takoj tė kaluarėn.
Mjaft me shndėrrimet !
Jetėsimi im lindet
nga ērrėnjosja dhe nga jo-kthimi, Naim!


L' INCANTO  E  IL  SENSO

Vienimi incontro Naim Frashėri
Oggi vivo e osservo le tue allucinazioni 
il tuo visionario mondo di metamorfosi
Diamo pił dignitą a Sorella Morte!
Non vedi che osceno mondo hai pensato?
Convivo con creature (mai nate)
Che non ce la fanno pił a non morire

Nulla mai si perde, e niente muore per davvero,
forse le cose cambiano un po', ma sono sempre in
questa vita,
né cresce, né decresce, né rovina l'universo,
muore e rinasce di nuovo come ogni altro essere anche
l'uomo.
Qui vi č tutto ciņ che c'č stato e tutto ciņ che puņ
essere,
gli angeli, gli esseri divini e anche lui, il Dio
vero!
Chč un corpo e un'anima č l'universo, che non ha fine,

vivi e morti, tutti dentro di esso vi sono.

E in un incubo mi fanno l'occhiolino,
mi offrono coca cola e rakģ
nell'ultimo fast-food di questo monotono universo.
Rinascono continuamente
nel cerchio stanco del  periodico pigreco.
Leviamo la maschera a quella giovane
non vedi che č decrepita
come un gelsomino senza profumo?
Le maschere che nelle culture arcaiche
la vecchiaia e la morte scolpivano sui volti
qui le hanno a vent'anni, a dodici anni.
Maschere e simulazione
la vita simulata dalla morte.
Aiutami a rompere quel cerchio, Naim!
Voglio vivere una sola volta
con il soffio dell'universo freddo e siderale sul
volto
verso un divenire eccentrico.
Naim, povero maratoneta!
La tua estenuante corsa nel tempo
ci ha portato
un messaggio crepuscolare, sovrumano e inutile.
Il mio viaggio invece mi ha dato
la distruzione del senso
spinto verso il deserto
nella boutique del fascino esotico della sparizione.
L'incantesimo si rompe se incontro il passato
Basta con le metamorfosi
La mia vitalitą nasce
dallo sradicamento e dal non ritorno, Naim!

Settembre 2005, Trebisacce    Mario Bellizzi



TEK HAPETĖ TRĖNDAFILI, ATJE MA KA ĖNDA TĖ JEM    (N. Frashėri)

Sod Leka me kalin nevon tė shkoj nė njė zyrė,
e pastaj tek jetra zyrė, ende do tė kthehet prapė
sepse njeriu-burokratikus-ushtarak tė Ambasatės
thot se dokumenti nuk ka vulėn tė Perandorit.
Po kali do kashtė, modhull dhe elb,
barin tė gjelbur qė bihet andej ndėr fushat, mbi
kodrat
Kali po edhe Leka kanė njė ide fikse
I thon rojes qė me helmetė kartja
rri i ngurt pėrpara diellit:
Tek hapetė trėndafili, atje ma ka ėnda tė jem !
E tha Naimi,
Ai mė ka ēelur kokėn .
si zjarr nė kallamet.
Perandori atėherė mallkon gjithė trėndafilet nė
Senatė,
Senatorėt, kalin dhe barin, bimat, bukurizėt tė majit.
Leka do ... 
Dhelperia e Fuqisė do tė gjėj njė rrugė shpėtimi
bile njė korridor
pėr Lekėn dhe pėr kalin besnik.
Po po . do tė shkojėn ka njė shteg
njė korridor i numėruar.
Nga njera anė dhe nga ana tjetėr
statuja mermeri me cigare nė buzė
dhe kėmba ngryq.
Nė thellėsin e zemėres
do t'i hapijėn njė supermarket
tė mjerit Lekė.
Brinjėt e tyj do tė jenė rafta
kėto ka menduar Fuqia pėr Lekėn.
Sod mo shumė se dje ėshtė njė ide rivolucionarė
tė dėshirosh tė gjėndesh atje ku lulėzon trėndafili.
Me gjithė se sod ėshtė VJESHTI tė vitit 2005
Dhe jemi nė Tetovė
gjėsendi ėshtė i zymtė
cellularėt transmetojėn mbraztin  .nga memeca.
Grat rrin plot edukim
pa folur nė njė pazar
tue qėndisur flutura argjėndi.
Hajde zotra zonja dhe buler
shkomi atje ku lulėzon trėndafili.

Lą dove sboccia la rosa, mi piace essere  (N. Frashėri)

Oggi Alessandro il Macedone andrą in un ufficio,
poi in un altro, poi tornerą indietro
Perché l'uomo-burocratico-militare dell'Ambasciata
gli ha detto che il documento
non ha il timbro dell'Imperatore.
Ma il cavallo vuole la paglia,  la veccia  e l'orzo,
l'erba verde che sta nei campi, sulle colline.
Il cavallo ma anche Alessandro il Macedone
hanno un'idea fissa
dicono al guardiano dall'elmetto di carta
che sta impassibile davanti al sole:
Lą dove sboccia la rosa, mi piace essere!
Lo disse Naim,
Lui mi ha incendiato la mente . come fuoco nelle
stoppie
L'Imperatore bestemmia tutte le rose in Senato,
i Senatori invece il cavallo e l'erba,
le piante e le bellezze di maggio.
Alessandro vuole ..
L'astuzia del potere troverą una via di fuga
anzi un corridoio per Alessandro e il fido cavallo.
Sģ . passeranno in un viottolo
un corridoio numerato
a destra e a sinistra statue di marmo
con gambe incrociate
sigari sulle labbra.
In fondo al cuore
gli apriranno un supermercato
al povero Alessandro.
Le sue costole saranno tanti scaffali.
Questo ha pensato il Potere per lui.
Ma mai come oggi č rivoluzionario
voler essere semplicemente lą dove sboccia la rosa
anche se č l'Ottobre del 2005
e siamo a Tetova e tutto č triste
dei sordomuti comunicano il vuoto con i cellulari.
Donne silenziose educatamente
nel caotico pazar
ricamano farfalle d'argento.
Suvvia, Signori e Signore, gentiluomini
andiamo lą dove sboccia la rosa!

Trebisacce, Ottobre 2005
Guarda come lavora l'Universo

Sole, luna, stelle, terra, cieli danzano nella ridda
il contadino sigaretta in bocca
vende i peperoni arcobaleno nel pazar di Tetova
Un carro senza costellazione trainato da cavalli di
marmo
percorre le stradine con manto di pietre
Il muezzin dirige eserciti di lacrime di pioggia
che scendono rigando gli occhi dei bambini
Le ragazze nelle messi dei colori
usano il rosso ciliegia per dipingere le icone
e il rosso melograno per il sangue dei morti
Gli asili-nido cantano con voce di pioppi
tremolanti tra violette
Guarda come lavora l'universo
Come sudano gli agnelli nei maglioni di lana!
Il telaio di legno č tarlato
e ragni d'oro filano fiabe e sogni
Ma gli incubi stanno togliendo le strade alle case
le vocali all'alfabeto, l'uva al rakģ
i mille volti degli operai si riposano
delle volte il popolo č un agnello mansueto
e cosģ buon lavoro popolo mio ..
chi zappa, chi ara, chi semina, chi sarchia,
chi dissecca, chi miete, chi raccoglie covoni,
chi trebbia, chi innesta, chi pota,
uno costruisce il vomere e l'accetta .
Naim č un anello chiuso questo Lavoro!
Il mio cuore sventola la bandiera della rivolta
su cumuli di macerie,  sopra le navi dei profughi
sulla neve calpestata da migranti scalzi  che non
lasciano orme
una bandiera lacerata
che mille mani ricamano con trame di echi di boschi
ma guarda come lavora l'universo?!!!
La Dea della Legge sta sulle colline di Hollywood
Con capelli dorati e seno d'argento
fronte e gola e viso e braccia e gambe e mani bianche!
E' una prostituta che fa lo shampoo con le lacrime
degli infelici
Ha l'orgasmo quando disegna i confini con il rossetto.
Dai viottoli di comete sciolte come calce bianca
Profeti e contadini e pastori, infelici, greggi di
rose,
Un miliardo di bektashi  capovolgono le ragioni della
Storia
Guarda come lavora il mio universo, Naim Frashėri!

A e sheh si punon Gjithėsija? 

Dielli, hėna, yji, dhe, qiej, kėrcejin nė njė valle
Bujku me cigare nė buzė
Shet speca ngjyra ylberi nė pazarin e Tetovės
Njė qerra pa yjėsitė e t'hėlqur nga kueji mermeri
Shkon nė njė rrugė e kalldrėmte
Muezini drejton ushtri lotėsh shiu
Qė zbresin tue vizuar sytė  e fėmijėve
Vajzat ndėr arat e ngjyrėve
Pėrdorėn tė kuqin qershi pėr tė lyej ikonat
Dhe tė kuqin shegė pėr gjakun e t'vdekurvet.
Kopshtat fėmijėsh kėndojėn me zė plepash
Tė drishėm midis manushaqeve.
A e sheh si punon gjithėsija?
Si dėrsijėn shtjerrat  brenda fanellat tė trasha.
Avlėmendi prej druri ėshtė i kalbėt
Dhe merimanga ari argalisin ėndėrra dhe prralla
Por ankthet janė duke humbur rruget nga shtėpitė
Zanoret nga abetarin,  verėn nga rakija
Mijėra fytyra punėtorosh pushojėn
Dica herė  populli ėshtė  shtjerr manar
E kėshtu,  punambarė populli im ..
njėri mih, jatėri lėron, njėri mbjell, jatėri prashit,

kush tharr, kush kor, kush mbledh duaj, kush shin
kush sharton, kush krasit, njė bėn pluar' e sėpatėn ..
Naim ėshtė njė unazė e mbyllur kjo punė!
Zemra ime valėvit flamurin i kryengritjes
Mbi grumbuji gėrmadhash
Mbi anijet me tė arratisurit
Mbi dėboren e shtypur nga emigrantet zbathur qė s'lėn
gjurma
Njė flamur i shqyerr qė mijė duar qėndisijin me maja
pyjėsh
A e sheh si punon Gjithėsija, Naim?
Perndia e ligjėsisė rri mbi kodrat e Hollywood-it
me leshra tė florinjta e tė ergjėnttė krahrorė
ball'e gush' e faq' e llėrė dhe kėmb' e duar dėborė.
Sot ėshtė njė kurvė qė lanė flokėt me lotėt e tė
varfėrvet
Dhe ka shqetėsim kur vizaton kufijt me tė kuq buzėsh 
Nga shtigje yjish tė losura si gelqera e bardhe
Profetė, bujqė, fshatarė, tė shkreta, tufa
trėndafilash,
njė miliard bektashinj pėrmbysin Arsyjen e historisė
A e sheh si punon Gjithėsija ime, Naim Frashėri ? 


 
NDARJA E ĒMIMIT LETRAR "QIRIU I NAIMIT"   
      
VENDIM
      
    
Mario Belici, i lindur mė 1957 nė Shėn Vasil (Italy), poet shqiptar,  paraardhėsit e tė cilit kishin
emigruar para 500 vjetėsh nė Italinė e Jugut, autor i disa vėllimeve poetike, nėpėrmjet krijimtarisė
artistike tė tij shqipton identitetin personal si parakusht pėr shqiptimin e identitetit kolektiv. Nė tė
gjitha koordinatat e mundshme ku frymon dhe vepron si qenie njerėzore dhe krijuese ai gjithnjė e ka vetveten si imperativ, pėr ta theksuar ose mbitheksuar nė atė rrėmujė globale qė  shfaqet para tij. Tė krijosh vetveten duke qenė i mbyllur, ky ėshtė njė paradoks krenarie qė reflektohet nė poezinė e tij. Nė tė gjitha pėrpjekjet ai ndėrton veten nė  kuptimin arkaik dhe modern, duke e sfiduar kėshtu globalizmin qė shfaqet si fantazmė e frikshme. Kjo dėshmohet edhe me anė tė gjuhės sė tij specifike, e cila vjen nga lashtėsia si pėrplasje me modernen, si kundėrvėnie kohėsh dhe epokash, por edhe si identitet i pastėr. Ky ėshtė synimi i kėtij poeti i cili para lexuesit shfaqet me njė detyrė tė rėndė, pėr tė vėrtetuar se ėshtė pjesė e paprekshme e universit  njerėzor, pėr t'ia dhėnė vetėm njė kuptim ekzistencės sė tij personale dhe  kolektive - se vetėm duke u dalluar mund tė bashkohet, vetėm duke qenė i vetmuar mund tė integrohet, vetėm me veēoritė e tij autentike mund ta pasurojė tėrėsinė, pėrndryshe e varfėron atė. Prandaj, poezia e tij ėshtė thirrje jashtėzakonisht e arsyeshme, krenari e vėrtetė personale.

Tetovė, mė 22 tė vjeshtit 2005 - Maqedoni


Premio letterario "Qiriu i Naimit" edizione 2005 

Motivazione

Mario Bellizzi, nato nel 1957 a San Basile (Italia), poeta albanese, i cui antenati emigrarono 500 anni fa nell'Italia meridionale, č autore di diversi volumi di ,poesia, egli attraverso la sua creativitą artistica esprime l'identitą individuale come pre-condizione per l'espressione dell'identitą collettiva. In tutte le possibili coordinate geografiche dove vive, respira e opera, come essere umano e creativo, egli considera pienamente la sua coscienza come un imperativo, da valorizzare o da mettere in primo piano nel caos globale che si manifesta davanti. Creare una coscienza stando chiusi, isolati, questo č un superbo paradosso che si riflette nella sua poesia. In tutte le battaglie egli costruisce una coscienza con i significati sia dell'arcaicitą che del moderno, sfidando cosģ la globalizzazione che appare come un pauroso fantasma. Ciņ s'intravede anche nello specifico della sua lingua che proviene dall'antichitą ed č usata come opposizione al moderno, a tempi ed epoche, ma anche come espressione di pura identitą. Questo č l'obiettivo del poeta che davanti ai lettori si presenta con un impegno serio, pesante, per confermare che č parte intangibile dell'universo umano, e dare una ragione alla propria esistenza privata ma anche a quella collettiva- poiché solo distinguendosi ci si puņ unire, solo la solitudine puņ integrare, solo l'autentica singolaritą puņ arricchire il tutto, altrimenti ci si impoverisce. Infine, la sua poesia č un urlo fuori dal comune e ragionevole,  un vero orgoglio  personale.    

Tetova, 22 ottobre 2005                     
Macedonia


Prej 20-23 tetor nė Tetovė u mbajt Edicioni IX i Festivalit Ndėrkombėtar tė Poezisė "Ditėt e Naimit" Tetova - sinonim i poezisė


Prej 20-23 tetor nė Tetovė u mbajt Edicioni IX i Festivalit Ndėrkombėtar tė Poezisė "Ditėt e Naimit", ku morrėn pjesė poetė nga dhjetėra vende tė ndryshme tė botės si: Uruguaji, Suedia, Italia, Skocia, Franca, Danimarka, SHBA, Palestina, Turqia, Greqia, Norvegjia, Hungaria, India, Lituania, Japonia, Izraeli, Kroacia, Irlanda, Islanda, Sllovenia, Rumania, Bullgaria, Botcuana, Irlanda, Kroacia, Mali i Zi, Shqipėri, Kosovė, Maqedonia etj

Festivali filloi me vendosjen e luleve nė shtatoren e poetit kombėtar shqiptar Naim Frashėrit para Qendrės Kulturore tė Tetovės nga ana e laureatit tė Edicionit tė nėntė Thomas Tidholm dhe drejtorit tė Festivalit, Shaip Emėrllahu. Mė pas fishekzjarret dhe flakadanėt ēelėn siparin e festivalit. Nė foajenė e Qendrės kulturore u hap ekspozita e artit pamor me piktura tė artistėve shqiptarė nga Maqedonia dhe Shqipėria me titull "Pelikani".Festivalin e hapi drejtori festivalit Shaip Emėrllahu, i cili nė mes tjerash tha se "Festivali Ndėrkombėtar i Poezisė "Ditėt e Naimit" ėshtė njė nga urat, ku komunikojnė letėrsitė, ku poetėt tubohen dhe copėza fisnikrimi shpėrndajnė njėherit. Kėto ura festivali janė tė rrėnjės shpirtėrore dhe kanė qėndrueshmėri. Nė murin e saj siē e shihni murosen pjesėmarrje tė krijuesve tė ardhur nga brendia cepeve tė ndryshme tė botės siē ėshtė i kėtij edicioni Uruguaj - Japoni dhe Islande-Botcuanė.
Kjo na ben tė lumtur, qė raca jonė e poetėve se bashku arrin te ngrejė kulmin e intimitetit tė gjuhės
shpirtėrore.Tė dashur poetė, uroj qė brenda kėtyre ditėve tė festivalit tė merrni emocione qė do t'iu
kujtojnė vazhdimisht Tetovėn e poezisė".Nė pesė orėt letrare tė festivalit u prezentuan poetėt Thomas Tidholm (Suedi), Martha Canfield (Uruguaj), Alessio Brandolini dhe arbėreshi Mario Bellici (Itali), Stewart Conn (Skoci), Cecile Oumhani (Francė), Erik Stinus, Niels Hav dhe Thomas Boberg (Danimarkė), Allicia Stallings (SHBA), Sara Mathai Stinus (Indi), Nathalie Handal (Palestinė), Adnan Ozer dhe Alper Ēeker (Turqi), Elena Psarilidou (Greqi), Gabor Mandi dhe Otila Hana Blerta (Hungari), Ludvikas Jakimaviciaus (Lituani), Tono oka Hide aki (Japoni), Rami Saari (Izrael), Drago Shtambuk dhe Zharko Mileniē (Kroaci), Ren Powell (Norvegji), Elaine Murphy (Irlandė), Birgitta Jonsdottir (Islandė), Peter Semoliē dhe Jana Putrle Srdiē (Slloveni), Anna Boyannova dhe Roman Kissiev (Bullgari), Tiro Sebina (Botcuanė), Silke Blumbach (Gjermani), Visar Zhiti, Halit Shamata, Fatbardh Rustemi, Ylli Xhaferri, Dhimitėr Pojanaku dhe Kujtim Morina (Shqipėri), Ibrahim Kadriu dhe Agim Deva (Kosovė) dhe Remzi Salihu, Lulėzim Haziri, Adem Abdullahu dhe Gordana Mihaillova Boshnakova (Maqedoni).Nė Universitetin e Tetovės, ku ka pėrshėndetur rektori Dr. Nexhbedin Beadini ėshtė bėrė prezentimi i laureatit tė sivjetėm "Naim Frashėri", poeti suedez Thomas Tidholm. Dhjetė poetėt qė janė njėherit edhe profesorė janė prezentuar para studenteve nė Universitetin e Evropės Juglindore nė Tetovė.  Karavani i poetėve ka vizituar pikėn turistike tė Kodrės sė Diellit. Atje ėshtė mbajtur ora letare, ndėrsa sekretari shtetėror i kulturės Kastriot Abdyli ka shtruar pėr poetėt njė koktej. Nė kuadėr tė programit tė festivalit janė promovuar edhe librat me poezi "Edhe lakuriqėt janė zogj tė atdheut tė pakėnduar" tė poetit kroat Drago Shatmbuk dhe "Muri i gjallė" i poetit Ahmet Selmani. Pėr kėto libra kanė folur kritiku Xhelal Zejneli dhe poeti Visar Zhiti. Gjithėnjė nė kuadėr tė programit poetėt kanė vizituar Arabati Baba Teqe dhe objektin e Xhamisė sė Larme nė Tetovė.Nė orėn e madhe letrare "Meridiane poetike" janė ndarė ēmimet letrare tė festivalit dhe janė shpallur Anėtarėt e Nderit. Juria e pėrbėrė nga poeti irlandez Desmond Egan, kritikja Moon Choung Hee nga Koreja Jugore dhe kritiku Ahmet Selmani kan vendosur qė ēmimi letrar Naim Frashėri t'i jepet poetit suedez Thomas Tidholm nga Suedia. Fitues i ēmimit letrar "Menada" ėshtė shpallė poetja palestineze Nathalie Handal, ēmimi letrar "Oeneumi" iu dha poetit Drago  Shtambuk, kurse ēmimi "Qiriu i Naimit" iu nda poetit
arbėresh Mario Bellici. Ndėrkaq, pėrveē laureatit Thomas Tidholm, Anėtarė Nderi tė festivalit u shpallėn edhe poetėt Erik Stinus nga Danimarka (fitues i ēmimit letrar "Menada" mė 2002), Visar Zhiti nga Shqipėria (fitues i ēmimit letrar "Naim Frashėri" mė 2001) dhe poetja Martha Canfield nga Uruguaji. Edhe sivjet festivali botoi antologjinė e poetėve pjesėmarrės tė pėrgatitur nga Ahmet Selmani dhe Shaip Emėrllahu dhe tė pėrkthyer nė gjuhėn shqipe nga poetja Silke Liria Blumbach me titull "Kur tė digjem". Hapja dhe mbyllja e Festivalit drejtėpėrsėdrejti u transmetua nė
TVM-Programi nė gjuhė shqipe. Festivalin e ka mbėshtetur Ministria e Kulturės, Komuna e Zhelinės, Posta e Maqedonisė, hotel "Liraku" dhe ferma "Vezė Sharri". Skenėn mjaft tė qėlluar e ka ideuar piktori Savash Veliu, ndėrsa e ka realizuar firma "EuroGips" nga Uzurmishti.

A. Arsllani

Priru / Torna