Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 

Tregim:

ĖNDĖRRA KURORĖ DASHURIE

 Nė 5-Vjetorin e Betejės Legjendare tė Koshares, tė shkuljes sė gurėve tė pėrgjakur tė kufirit pėrmes tokave shqiptare dhe tė rėnies heroike tė komandatėve Agim Ramadani e Sali Ēeku dhe tė dėshmorėve tė tjerė, nė elterin e Atdheut

Engjėll   KOLIQI

Lecco, pranverė 2004

        Mbi vithet e kalit tė bardhė, ngjitur pėr shpine tė Betimit, ėndėrra e kishte tretur. Prapa la malin me mijėra kėngė e cicėrima, kurse para i doli deti i hapur. Assesi tė kuptonte se ishte nė ėndėrr. Pas njė puthjeje tė gjatė nė gushė, nga ana e Betimit, ėndėrra – me ėmbėlsinė e dashurisė ia nxorri edhe kėngėn:

“E lumja unė e lum e lum

hej-hej e hej-hej-hej

E kam Betimin porsi pėllumb

Hej-hej e hej-hej-hej”

    Liri moj, oj Liri!   Habitshėm e thėrriste nėna e trembur, por kot – ajo kėndonte me zė tė lartė. I ati nuk ishte nė shtėpi. Doktor Iliri, nė front, po mjekonte luftėtarėt e plagosur dhe tė lodhur.

   - Liri moj?! Ē’ke kėshtu bija e nėnės?! E trembur nga mospėrgjigjėja e sė bijės, Nėnė Teuta, me shqetėsim e ledhaton dhe e puth Lirinė.

Duke u shtrirė e duke i fėrkuar sytė, Liria, pėrgjumshėm, e pyet nėnėn:

   - Oh Mami! Ku iku Betimi?!

   - Pėr  ēfarė  betimi  e ke fjalėn  bija e nėnės?!  ė ēka, apo pėr ēka je betuar?!

   - Betimi, nėnė – shpirti im! Ėshtė Betimi – shpirti im, jeta ime, ardhmėria ime!

   - Domethėnė?...

   - Po Mami. Unė me Betimin jemi bashkė shumė kohė – mbi njė vit. Jemi betuar pėr njė jetė tė pėrbashkėt, nė paqe e nė liri!

   - Bashkė mbi njė vit?! Po pse moj bija e nėnės, nuk na ke treguar

nė fillim?!

   - Oh Mami, duhet tė bisedojmė gjatė, qė tė mund t’i shpjegoj tė gjitha. Po Babi?!

   - Babi ėshtė atje, nė front.

   - E di qė ėshtė atje, po athua nė cilin front ėshtė?

   - Ėshtė te Katana, moj bija e nėnės.

   - Nė Koshare, me luftėtarėt e Agim Ramadanit a?!

   - Po moj Liri, atje ėshtė, nė Koshare.

   - Ahh! Athua e njeh Babi Betimin?!

   - Betimin?! Po Betimi nė Koshare ėshtė a?

   - Po Mami. Ai qė nė moshėn e adoleshencės ka punuar pėr tė sotmen, pėr ia sjellė Kosovės lirinė. Edhe, duke bashkėpunuar nė kėto veprimtari, jemi njohur dhe...

   - Dhe ēka?

   - Dhe jemi dashuruar, kemi vendosur e jemi besatuar!

   - Jeni besatuar?!

   - Po Mami! Jemi besatuar qė tė japim gjithēka pėr lirinė e Kosovės, e nėse ėshtė nevoja, edhe jetėn.

   - Po si kėshtu moj bijė, pa ditur gjė ne?!

   - Eh moj nėnė, po a nuk tė mjafton fakti qė unė jam e bija e Ilir Dardanit dhe e Teutės?!!!

   - Po bija e nėnės, po, por...

   - Por ēka?

   - Sė paku tė na kishe vėnė nė dijeni, me kohė.

   - Po koha nuk priste moj Mami, ikte me shpejtėsi tė madhe dhe duhej qenė gjithnjė nė nivel tė detyrave, pa humbur as tė vetmin sekond. Shpresoj Babi do e njohė mirė Betimin, dhe...

   - Dhe ēka?!

   - Dhe, po deshti Zoti tė kthehen gjallė nga fronti, kurora e parė nė ditėn e lirisė, do tė jetė e jona!

   - Kurora e parė?!

   - Po Mami! Betimi dhe Babi, mė sa i njoh unė, nuk dalin tė gjallė nga fronti, pa pėrjetuar ditėn e lirisė sė Kosovės.

   - Dhe...

   - Dhe, qė nė ditėn e parė tė Lirisė sė Kosovės, Betimi e Liria do

shpallin martesėn, me kurorėn e bekuar tė dashurisė!!!

        Pa trokitur nė derė, me tė shpejtė hyn Besniku:

   - Doktor Iliri, shpejto tė lutem!

   - Po ē’ka ndodhur Besnik i dashur?!

   - Asgjė e tmerrshme, por Gjergji e Betimi kanė nevojė pėr ndihmėn tėnde.

   - Janė plagosur a?!

   - Po doktor. Gjergjin e kapi plumbi i armikut nė shpatull, kurse Betimin – nė kofshė.

   - Tė vrarė, shpresojmė nė Zotin, jo?!!!

   - Ka shumė tė vrarė Doktor, por tė gjithė nga radhėt e armikut, pėrfshirė edhe tė largėt.

   - Tė largėt?...

   - Po Doktor, nė radhėt e armikut po luftojnė mercenarė nga shumė vende. Nė mesin e tė vrarėve e zbuluam edhe njė kapiten rus.

   - Uouuu!     Tė mos vonojmė, sepse ēunat e lirisė mund tė kenė humbur shumė gjak!

Shkojmė.

Doktor Iliri merr me shpejtėsi mjetet, medikamentet dhe dy shishe me gjak, pėr luftėtarėt e plagosur. Dalin shpejt dhe qė tė dy, me Besnikun, nisen si vetėtima, me xhipin e Brigadės 138 tė UĒK-sė.

Nėnė Teuta kishte marrė nė pėrqafim tė bijėn Lirinė, dhe po ia ledhatonte flokėt, si dikur kur ajo ishte katėr-pesė vjeēe.

   - Mami, po ndjehjem shumė e merakosur – i tha me njė dozė frike Liria.

   - Qetėsohu bija e nėnės, tė merakosur jemi tė gjithė, por duhet menduar vetėm mirė e bardh.

   - Po Mami, mirė e bardh po mendoj, por sikur kam frikė nga ajo ėndėrr e bukur.

   - Si tė kesh frikė nga ėndėrra e bukur moj bijė?!

   - Po a nuk thoshte Lokja se ėndėrra e bukur tė del zhgėndėrr e tmerrshme?!

   - Po lėre Loken tė pushojė atje ku ėshtė, nė jetėn e amshuar!

   - Po e lė o Mami, po e lė, por gjithė ato bukuri natyrore, ato male tė bukura, edhe deti plot vezullima nga ato rreze tė arta tė diellit mbi te!...

   - Hė, pastaj?!...

   - Pastaj.... ohhh, ajo e ėmbla puthje!

   - Po ē’hyn tani kėtu puthja moj bijė?!

   - Hyn Mami hyn, se nė ėndėrrėn e bukur ishte edhe puthja e thellė dhe shumė e ėmbėl. Pra, ėmbėlsisė sė puthjes nė ėndėrr ia kam frikėn tani, sepse siē thoshte Lokja...  E ndėpreu, sepse nė radio filloi edicioni i radhės i lajmeve dhe bashkė me t’ėmėn i cucėrruan veshėt dhe i zgurdulluan sytė kah radioaparati, pa folur asnjė fjalė. Lajmi i parė ishte nga zhvillimet luftarake nė Koshare, mė sa vijon: “Dėgjues tė nderuar, para pak minutash biseduam, pėrmes telefonit, me gazetarin tonė nė Koshare dhe me zėdhėnėsin e Brigadės 138 tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė cilėt njoftojnė pėr suksese shumė tė mėdha dhe tė frytshme tė kėsaj brigade, nė luftė me forcat e tėrbuara tė pushtuesit serbian. Komandant Katana, pra Agim Ramadani, me bashkėluftėtarėt e Tij, sot, ėndėrrėn shekullore tė tė gjithė shqiptarėve e kanė realizuar, duke e thyer kufirin pėrmes tokave shqiptare. Trimat i kanė shkulur dhe i kanė paluar pėr nė muze gurėt e pėrgjakur tė atij kufiri, dhe kanė marrė kazermėn dhe karakolin e ushtrisė serbiane nė Koshare. Gjatė luftimeve tė ashprajanė vrarė dhjetėra ushtarė tė armikut, pėrfshirė edhe mercenarė, nė mesin tė cilėve edhe njė kapiten rus. Janė shkatėrruar shumė tanke dhe makineri luftarake tė forcave pushtuese. Janė zėnė rob shumė ushtarė armiqė, tė cilėve iu ėshtė marrė njė sasi e madhe armatimi. Nga pala jonė janė vetėm dy tė plagosur – Gjergji e Betimi, por qė tė dy janė jashtė rrezikut. Doktor Iliri, mjek i Brigadės 138, ka deklaruar se tė dy trimat janė nė gjendje tė mirė shėndetėsore, dhe se me tė shėruar varrėt e plagėve, brėnda pak ditėsh do t’u bashkėngjiten shokėve bashkėluftėtarė nė front...”

 

   - E sheh Mami! A nuk mė tregoi ėndėrra?!

   - Asgjė e keqe, Liria e nėnės! Betimi dhe Gjergji – u tha nė radio – janė nė gjendje tė mirė shėndetėsore.

   - Megjithatė, ėndėrra doli – Betimi qenka plagosur. Por jam shumė e lumtur! Me kėtė rast mėsuam, se Babi qenka shėndosh e mire, dhe i fortė nė krye tė detyrės! Athua do tė ketė kuptuar Babi, se sot e ka mjekuar dhe e ka shpėtuar dhėndėrin e tij?!

   - Nėse ia ka thėnė Betimi e ka kuptuar, pėndryshe…?

   - Shpresoj t’ia ketė thėnė o Mami, dhe duhet t’ia ketė thėnė, sepse Dita e Lirisė po  afrohet dhe ne duhet ta shpallim martesėn, me kurorėzimin e parė nė liri.

         Trimat e plagosur i kishin lidhur, me ēka kishin mundur, plagėt – me ndihmėn e bashkėluftėtarėve. Tashmė nuk u rridhte gjak, por dukeshin paksa tė zbehur. Futen brėnda Doktor Iliri e Besniku.

   - Vdekje armikut pushtues! Me zė tė lartė e tė vendosur thotė doktori.

   - Liri popullit! Unanimisht ia kthejnė: Gjergji, Betimi, si dhe Agroni, Vjollca e Fatbardha, qė kujdeseshin pėr tė plagosurit – tashmė tė vendosur nė ambulancėn e kazermės, tė rrėmbyer nga forcat armike pushtuese.

        Shpejt futet nė akcion Doktor Iliri, i cili pasi ua pastron mirė plagėt, ua lyen me barėra pėrkatėse, ua jep edhe nga njė injekcion kundėr helmimit tė gjakut dhe kundėr infektimit. Me shumė delikatesė mjekut i ndihmojnė Vjollca e Fatbardha.Trimat nuk pranuan tė marrin gjak, me arsyetimin se nuk kanė derdhur shumė dhe gjaku tė ruhet pėr raste eventuale mė tė rėnda.

   - Doktor!

   - Urdhėro Betim, nuk je mire a?!

   - Jam shumė mire Doktor, por…

   - Urdhėro Betim Trimi!

   - Dua tė tė them diēka o Doktor Iliri, por nuk di a ka kuptim tė mos dėgjojnė tė gjithė, apo?!...

   - Fol Betim, se fshehtėsi ushtarake, qė tė mos dėgjojnė shokėt bashkėluftėtarė, nuk besoj tė jetė – e inkurajoi Doktor Iliri.

   - Shkrepja Betim, shkrepja! I tha duke qeshur Fatbardha.

   - Jo-jo, kurrėfarė fshehtėsie, vetėm se kam diēka qė nuk mund ta mbaj mė brėnda.

   - Qoftė njė diēka fatlume o Betim! Po thuaje – ē’po pret mė?! – ndėrhyri Agroni.

   - Atėherė po e them. Doktor, unė dhe Liria...

   - Ē’keni bėrė Ti dhe Liria o Betim Trimi?

   - Unė dhe Liria – bija juaj Doktor, mbi njė vit jemi bashkė dhe...

   - Dhe ēka o trim?!

   - Dhe, nėse kemi edhe pėlqimin tuaj, kemi vendosur qė martesėn ta bėjmė nė ditėn e parė tė lirisė sė Kosovės, me njė kurorėzim madhėshtor dhe festiv, nė mesin e shokėve tė frontit dhe tė shumė bashkėveprimtarėve, me tė cilėt kemi punuar shumė vite, pėr Ditėn e Madhe tė Lirisė, qė tash po e shoh shumė afėr! Doktor Iliri merr nė pėrqafim Betimin dhe duke e shtrėnguar nė gjoksin e vet, i thotė:

   - Ju qofshi gjithmonė me fat e me bekim tė Zotit o Betim! Pastaj, duke qeshur: Vetėm si ta kuptoj faktin qė doni ta bėni martesėn me kurorėzim, pa e bėrė fejesėn?!

         Tė gjithė qeshin dhe u lidhen nė pėrqafim Betimit e Doktor Ilirit. Dėgjohen urime, me fjalėt mė tė bukura qė pėrdoren nė kėso rastesh. Pasi uruan, secili zuri vendin e vet. Doktor Iliri, me krenari, i fton:

   - Mė dėgjoni njė herė o ju trima e trimėresha! Ndjej njė krenari tė papėrshkrueshme, qė njėri nga trimat e Brigadės 138 tė UĒK-sė, ėshtė dhėndėr i imi. Jam shumė krenar qė mėsova se edhe bija ime – Liria, me kohė, qenka kyqur nė akcionet pėr Lirinė e Kosovės! Prandaj, pėrhapeni ftesėn time te tė gjithė luftėtarėt dhe ju  pres sonte tė gjithėve, nė klubin e kazermės, qė sapo e muarėm, tė kremtojmė fejesėn e Betimit dhe tė Lirisė. Liria, qė do tė mungojė fizikisht, shpirtėrisht do tė jetė me ne dhe do tė ndjehet shumė e lumtur. Ndėrkaq, martesėn dhe kurorėzimin zyrtar tė kėsaj dashurie, do e kremtojmė, siē tha Betimi, nė Ditėn e Parė tė Lirisė sė Kosovės! Duartrokitje frenetike dhe euforike, nga tė gjithė tė pranishmit. Duke u mbajtur pėr krah tė Vjollcės, Betimi ngritet, dhe me njė zė burri e tė vendosur thotė:

   - Heu Ti qofsh gjithmonė faqebardhė o Babi Ilir! Sėrish duartrokitje frenetike dhe qeshje e zėshme, nga tė pranishmit. I ndėrpret Betimi:

   - Ju lutem, mos u qeshni me tallje! Nėse Liria e thėrret Baba t’im at, atėherė edhe unė e thėrras Baba Doktorin tone tė dashur! Duartrokitje tė sėrishme, pėrqafime dhe urime.

         Liria, duke folur nė telefon me Betimin:

   - Urime shpirt, urime! M’u kthefsh sa mė parė nė vijėn e frontit! Tė pres, me shpejtėsi, tė ma sjellėsh Lirinė e Kosovės, bashkė me Kurorėn e Dashurisė...!

   - Uaaaaa!... Domethėnė e njohe mirė dhe mbarė Babin tim!...

   - Mė fal shpirt! Po unė Ty, loqkė dhe xhan tė kam! Ke shumė tė drejtė. Tashmė Doktor Iliri nuk ėshtė baba vetėm i imi, por edhe i yti!... Befas futet nė dhomė Teuta, e cila kur kupton se e bija po fliste me Betimin, don tė kthehet, por Liria e ndalon, duke e mbajtur pėr krahu, dhe vazhdon bisedėn:

   - Okej shpirt! Unė gjithmonė e kam ditur se Ty dhe Babin u kam tė artė! U uroj dėfrim tė kėndshėm sonte, dhe suksese tė reja nė vijėn e frontit!...

   - Shumė-shumė tė falemnderit shpirt! Tė pėrqafon fort edhe Mami!...

   - Tung-tung!

        E ėma, tė cilės i qeshej fytyra, me ngazėllim pyet:

   - Pėr ēfarė dėfrimi na ishte fjala moj zemra e mamit?!

   - Ohhh Mami e dashur! Kemi lajme tė gėzueshme!

   - Po mė thuaj shpejt, moj zemėr!

   - Sė pari – plaga e Betimit nuk ėshtė e rėndė. I ka shkuar plumbi shkitas, nė kofshė. Babi ia ka pastruar dhe ia ka lidhur varrėn dhe gjithēka ėshtė nė rregull.

   - Tjetėr?!

   - Pastaj, qė sot – pas fitores sė madhe mbi hordhitė barbare tė armikut, luftėtarėt tanė janė futur brėnda nė kazermė, ku i kanė kushtet shumė tė mira.

   - Ohhh, ju lumtė o trima! Ndėrhyri e ėma.

   - Pastaj, Mami e dashur – Betimi, sot, ia paska treguar tė gjitha Babit.

   - Po Babi?!

   - Babi e ka marrė nė pėrqafim, si birin e vet dhe e ka uruar me gjithėzemėr!

   - Ohhh, bija e mamit – eja kėtu njėherė! E puth nė ballė Lirinė dhe i thotė: Besoj, sot je shumė e kėnaqur dhe e lumtur, bija ime!

   - Ohhh, Mami – shumė-shumė, pa kufi!...

 

            Gjithēka ishte pėrgatitur pėr sė mbari, nė klubin e kazermės sė parė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Tė gjithė kishin zėnė vendet e tyre, ndėrsa mė tė rinjtė afronin gjithēka nevojitej pėr kremten e dyfishtė: marrjen e kazermės nga armiku dhe fejesėn e Betimit me Lirinė. I pari flet Doktor Iliri:

   - Komandantė dhe bashkėluftėtarė tė nderuar! Sė pari pranoni urimet e mia, qė mė dalin nga zemra, pėr thyerjen e kėtij kufiri tė gjakosur dhe pėr marrjen e kazermės sė parė, nga armiku gjakatar! Duartrokitje frenetike. Prapė vazhdon doktori:

   - Mė lejoni, qė para se t’ua jap fjalėn komandantėve tanė tė nderuar, ta shpall fejesėn e ushtar Betimit me bijėn time Lirinė, tė cilėt kanė vendosur qė tė na gėzojnė, duke realizuar ėndėrrėn e tyre tė kahmotshme tė dashurisė, me lidhjen e kurorės sė martesės, nė Ditėn e Parė tė Lirisė sė Kosovės! Sėrish shpėrthejnė duartrokitje frenetike, me ovacionet: “Betim – Liri!” Tė gjithė iu hidhen nė pėrqafim Betimit dhe Doktor Ilirit. Vazhdojnė duartrokitjet, me brohori: “Fitore – liri – pavarėsi, jemi njė Kosovė-Shqipėri! Betim-Liri, Kosovė-Shqipėri”.

         Pastaj fjalėn e merr Komandanti Sali Ēeku:

   - Vdekje armikut e liri popullit! Bashkėluftėtarė tė dashur, ėshtė vėshtirė tė gjenden fjalėt, pėr tė shprehur gėzimin e madh dhe krenarinė tonė, nė kėtė ditė historike, kur thyem gurėt e gjakosur tė kufirit tė vendosur arbitrarisht, pėrmes tokave tona. (ndėrpritet nga duartrokitjet). Ja qė edhe kjo fejesė dhe vendimi  i ēiftit tė ri pėr kurorėzim nė Ditėn e Lirisė sė Kosovės, na japin forca tė reja dhe vullnet tė fortė, qė t’i ngjeshim radhėt dhe sa mė parė t’ia imponojmė kapitullimin armikut e ta dėbojmė njėherė e pėrgjithmonė nga tokat tona. (Prapė ndėrpritet nga duartrokitjet). Pra, nuk po e zgjas shumė nė kėtė solemnitet gėzimi, qė ia lė radhėn edhe Katanės, e pastaj dėfrimit tonė tė merituar, veē dua t’i uroj dhe t’i ftoj Betimin me Lirinė, qė tė jenė tė gatshėm dhe tė mos befasohen, sepse Dita e Lirisė sė Kosovės, pra edhe Dita e Kurorėzimit tė Dashurisės sė Tyre, ėshtė shumė afėr. Prandaj, i ftoj qė kėtė ta bėjnė nė kryeqytetin e Shqipėrisė Etnike – nė Prizrenin tonė legjendar. (Duartrokitje e pėrqafime Betimit, Ilirit, por edhe Salihut).

Mandej fjalėn e merr Komandanti Agim Ramadani, i cili, gjithashtu shpesh ndėrpritet me duartrokitje:

   - Motra e vėllezėr, bashkėluftėtarė tė dashur, kishte tė drejtė Salihu, kur tha se nė kėtė ditė gėzimi ėshtė vėshtirė tė gjenden fjalėt, por ato edhe kur nuk fliten – shihen nė freskinė dhe nė qeshjen e hareshme tė fytyrave tona, dhe dėgjohen nė tingujt e kėngėve tona e nė duartrokitjet tona. Kjo ditė ka ndėrruar historinė ballkanike. (Duartrokitje frenetike). Kjo ditė e bekuar e ka praruar me rreze ari historinė tonė kombėtare (duartrokitje). Nė kėtė Ditė tė Bekuar nga Zoti, historia jonė u kthye kah e mbara. Duke i shkaktuar armikut humbje shumė tė rėnda nė njerėz dhe nė teknikėn luftarake, e pa humbur asnjė ushtar, Ushtria Ēlirimtare e Kosovės mori kazermėn e parė! (prapė duartrokitje frenetike). Prandaj, gėzimi ynė ėshtė i pakufijshėm, sepse qė nė ditėn e parė, nė klubin e kazermės sonė, po kremtojmė njė fejesė shumė domethėnėse! (duartrokitje). Uroj qė sa mė parė ta kremtojmė bashkė edhe martesėn e Betimit e Lirisė, siē tha Salihu, nė Prizrenin tonė legjendar! (duartrokitje). Uroj qė kremtet tona tė jenė tė shpeshta kudo: nė Prizren, nė Shkodėr, nė Tivar, nė Shkup, nė Vlorė, nė Prishtinė, nė Tiranė, nė Krujė, nė Durrės, nė Ulqin, nė Preshevė, nė Elbasan, nė Tetovė, nė Gjirokastėr, nė Gostivar, nė Korēė, nė Dibėr, nė Kumanovė, nė Mitrovicė, nė Kaēanik, nė Gjilan, nė Lezhė, nė Gjakovė, nė Pejė, nė Pogradec, nė Ferizaj, nė Janinė dhe nė mbarė trojet tona! (duartrokitje frenetike, pėrqafime, urime...) U ftoj pra tė gjithėve, i merrni gotat dhe t’i cakėrrojmė me Betimin e me Doktor Ilirin, dhe plotėhareshėm ta ngrehim dollinė e fejesės! (duartrokitje frenetike).

        Afrimi, Alma, Arbėresha, Besimi, Fadili, Hakiu, Musa, Rrustemi, Sabahatja e Xhevdeti ua mbushin gotat tė gjithėve. Ngrehin dollinė dhe pijnė nėn zhurmėn e zakonshme tė urimeve gaztore dhe me gėzim tė papėrshkrueshėm, qė rrallė shihet nė kremte tė kėtilla.

     Derisa Liria po bėnte kafetė, qė tė pinin nga njė me t’ėmėn, Teuta kishte afruar radiotransistorin te veshi dhe po dėgjonte lajmet e mbrėmjes:

   - Ju flet Tirana. Bashkatdhetarė dashur, mirėmbrėma e mirėqofshi, kudo qė jeni. Edhe kėtė edicion lajmesh po e fillojmė me zhvillimet luftarake nė Kosovė. Njė ditė e madhe nė historinė tonė kombėtare, ėshtė shėnuar sot nė Koshare, qė tashmė mund tė quhet edhe legjendė. Luftėtarėt e Brigadės 138 tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, atje kanė dėrmuar trupat e armikut, duke u shkaktuar humbjet mė tė rėnda, ē’prej se ka filluar lufta, dhe – pasi i kanė shpartalluar tėrėsisht brigadat e tyre, kanė shkulur gurtė e pėrgjakur nga vija kufitare pėrmes tokave tona, dhe kanė marrė kazermėn pranė pikės kufitare nė Koshare, me tė gjithė karakollat e asaj zone. Tashmė ushtarėt tanė janė vendosur nė kazermė. Nė klubin e kazermės sė parė, qė  sot mori Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, para pak ēastesh – siē njofton i dėrguari ynė atje – ka filluar njė solemnitet gėzimi, ku po kremtojnė tė gjithė komandantėt e zonės, bashkė me ushtarėt dhe me personelin sanitar. Le ta ndjekim gazetarin tonė: “Po Shpresa, sapo kanė pėrfunduar fjalėn e tyre solemne komandantėt Sali Ēeku e Agim Ramadani, dhe ėshtė ngrehur njė dolli e trefishtė: pėr fshirjen e kufirit tė pėrgjakshėm pėrmes tokave tona, pėr marren e kazermės sė parė forcave tė armikut dhe pėr fejesėn e luftėtar Betimit me Lirinė – tė bijėn e Doktor Ilirit, mjek i kėsaj brigade. Gėzim i papėrshkrueshėm nė mesin e luftėtarėve, qė tashmė janė tė bindur nė fitoren pėrfundimtare, sepse tė vendosur nė kazermė i kanė kushtet shumė mė tė mira...”

        Teuta lėshon radion dhe me lotė gėzimi, i drejtohet sė bijės:

   - Eja Liria e mamit! Eja tė tė puth nė ballė dhe nė tė dy faqet!

   - Po ē’na paska ngjarė o Mami?!

   - Po ngjajnė tė gjitha tė mirat, o bija ime! Ushtarėt e Brigadės 138 paskan marrė kazermėn nė Koshare dhe janė vendosur brėnda. Sonte nė klubin e kazermės, Babi po kremton fejesėn tuaj, me tė gjithė komandantėt e zonės dhe me shumė ushtarė. Ohhh, sa gėzim! (pėrqafime e puthje tė gjata).

   - Po kush i tha tė gjitha kėto o Mami?!

   - Tash, moj Liri, dėgjova nga lajmet e Radio Tiranės. Gjithēka e konfermuar nga gazetari i dėrguar nė frontin e luftės. Gazetari u lajmėrua nga Kosharja dhe tha: “U ngrit dolli edhe pėr fejesėn e Betimit me Lirinė, tė bijėn e Doktor Ilirit.” Ohhh, sa gėzim! (prapė pėrqafime e puthje).

   - Eja Mami, i pijmė kafetė! Sapo ulen dhe fillojnė i pijnė kafetė, dėgjohen ushtima tė forta tė aviacionit luftarak dhe detonime, me krisma tė mėdha.  

   - Mos ke frikė, bija e mamit! Janė aleatėt tanė, qė nga qielli po e dėrmojnė makinerinė luftarake dhe objektet strategjike e logjistike tė forcave pushtuese serbiane.

   - E di Mami, e di. Ushtria jonė po i shpartallon nė frontet luftarake nė tokė, aeroplanėt e NATO-s po i bombardojnė nga qielli... ata tashmė janė para kapitullimit!

   - Dhe ėndėrra e dashurisė do tė tė realizohet sė shpejti, o Liria e mamit! Pa mė thuaj, ku do e bėni dasmėn, o bija ime?!

   - Ku tė vendosin Betimi e Babi, me bashkėluftėtarėt, o Mami! Mua ma merr mendja se do e bėjmė nė Prizren, sepse Prizreni ynė legjendar llogaritet kryeqytet i Shqipėrisė Etnike! (Pėrqafime e puthje reciproke).

 

        Ėshtė vėrtetė vėshtirė tė pėrshkruhet gėzimi i madh i kėsaj mbrėmjeje, nė klubin e kazermės sė Koshares, qė tashmė ėshtė kazerma e parė e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Megjithatė, nuk ėshtė vėshtirė tė kuptohet ky gėzim, sepse lexohet qartas nė fytyrat e luftėtarėve tė Lirisė, qė sa mė bukur luftojnė, aq mė bukur kremtojnė. Me gėzimin gjithnjė nė rritje, vazhdon ahengu. Agimi, Salihu, Arbėresha, Sabahatja, Afrimi, Rrustemi, Alma, Vjollca, Antoni, Isufi, Fatmiri, Neziri, Hyseni, Fatbardha e Xhemajli ia marrin kėngės «Besa-Besė», pėr iu bashkuar, fuqishėm, tė gjithė tė pranishmit. Doktor Iliri kap pėrdore dhėndėrin Betimin dhe ngriten e fillojnė edhe vallėzimin. «Besa-Besė» tashmė ėshtė valle e kėnduar, nė klubin e UĒK-sė, qė ushton nga gėzimi e hareja. Besniku, Gjergji, Arbėresha, Agroni, Alma, Agimi, Isufi, Besimi... qė tė gjithė nė valle... vallėzojnė zemrat e gėzuara tė luftėtarėve! Ushton kėnga e trimėrisė! Gjithēka duket, pėrnjėherėsh – kremtim e kushtrim!

        Gjithēka ishte pėrgatitur me shpejtėsi, por edhe me pėrpikėri. Mendja rrinte edhe te armiku dhe, qė tė mos ndodhte ndoj befasi e keqe, terreni jashtė gjithnjė ishte i vėzhguar. Rojet ndėrroheshin vazhdimisht. Disa kremtonin, disa vėzhgonin. Ndėrrimet ishin tė shpeshta, nė mėnyrė qė tė mund tė kremtonin tė gjithė.

 

         Tashmė nuk dėgjoheshin as ushtima aeroplanėsh, as krisma e shpėrthime bombash, sepse aeroplanėt e forcave aleate tė NATO-s kishin pėrmbushur misionin e sotėm, kurse forcat e armikut kishin humbur, ishin fshehur nėpėr biruca, kudo qė i kishin gjetur, madje edhe nėpėr bodrume tė shtėpive tė braktisura tė shqiptarėve. Nuk dėgjohen as lehje tė qenve. Qetėsinė e natės e prishin vetėm cicėrimat e zogjve, qė pas rrėmujės sė gjatė dhe pas dimrit tė pėrgjakshėm, paralajmėrojnė njė pranverė plot lule, plot jetė, plot liri, plot dashuri...!!!

        Siē kishin qenė tė lidhura nė pėrqafim, nėnė e bijė, i kishte zėnė gjumi dhe, pa i zgjidhur duart, ishin shtrirė nė minder. Pas njė kohe tė gjatė, nėn ethet e frikės dhe pas lodhjes sė madhe, pasi gėzimi sot kishte mbushur zemrat e tyre, Teuta e Liria po flenin me fytyra tė qeshura. Vėrtetė, pėrngjanin nė dy engjėj tė bukur, qė pushojnė mbas pėrmbushjes sė njė detyre fisnikėrie tė marrė nga Zoti.

 

        Ahengu nė klub vazhdon. Askush nuk ndjen lodhjen. Madje as Gjergji e Betimi, qė sot ishin plagosur. Si me shaka, i ngacmon Arbėresha:

   - Ore ju, jeni plagosur vėrtetė, apo jeni tallur me ne?!...

        Pėrgjigjet Gjergji: - Jemi plagosur, por nuk kemi kohė tė merremi shumė me plagėt, Arbėreshė e dashur! Doktor Iliri ka bėrė punėn e vet dhe tash plagėt janė mirė, brėnda fashave. Ato le tė shėrohen ngadalė, kurse ne do vazhdojmė me detyrat tona luftarake, derisa ta realizojmė ėndėrrėn tonė tė kahmotshme.

   - U lumtė o trima (ndėrhyn Arbėresha).

        Alma i hidhet nė qafė Betimit dhe plot shend e verė uron:

   - I lumi Ti o vėlla Betim! Ti po realizon ėndėrr tė dyfishtė: tė lirisė dhe tė kurorėzimit tė dashurisė – pėrnjėherėsh!!!

        Si me shaka, Agroni:

   - Sepse do martohet me Lirinė?!

        Tė gjithė qeshin me tė madhe dhe e ngrejnė edhe njė dolli. Vazhdon ahengu me valle tė kėnduara. Tė gjitha kėngėt janė plot kushtrim e dashuri.

        Nga jashtė dėgjohen krisma pushkėsh. Hyjnė furishėm Aliu e Kola.

   Aliu: - Forcat e armikut, qė vėshtirė po pajtohen me humbjet e rėnda, sėrish u munduan tė sulen drejt kazermės.

   Komandant Satana (Agimi): - Dhe ka ndodhur diē e rėndėsishme?!

   Kola: - Asgjė e posaēme Zotni Komandant. Njėsiti ynė i specializuar u pėrgjigj me kohė dhe nė mėnyrėn mė tė pėrshtatshme. Armiqtė janė zbrapsur menjėherė, por ne duam t’i shtyjmė edhe mė larg... derisa  tė thyejnė qafėn nė kreshtat e tyre, ose do t’ua bluajmė eshtėrat kėtu.

   Arbėresha: - Ty tė lumtė goja o Kolė! Unė do tė thosha i kapim armėt e tė nisemi tė gjithė.

         Duke kėnduar fuqishėm kėngėn «Besa-Besė», tė gjithė i rrėmbejnė armėt dhe dalin. Gjithnjė e mė shumė shpeshtohen krismat. Nga larg dėgjohen klithjet: “jaoooooo lele majke, jaoooooo!”

         Siē ishin ashtu tė lidhura nė pėrqafim, mbi minder vazhdonin tė flenin, si dy engjėj tė bukur, nėnė e bijė. Nė gjumė, papritmas, njė e qeshur i shkrep Lirisė. Njė e qeshur e zėshme, pa hapur sytė. Njė e qeshur nė ėndėrr. Njė ėndėrr pėr kurorėzimin e dashurisė, nė pritje tė realizimit madhėshtor – qė nė ditėn e parė tė lirisė. Gėzuar!!!

 

 

 

 

priru / torna