Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 
Le news di Engjell Koliqi
 

ME RASTIN E VDEKJES SĖ PAPĖS GJON PALI II

POPULLI SHQIPTAR HUMBI MIKUN E MADH POR FITOI NJĖ VOTĖ TĖ MADHE PARA ZOTIT, KU AI TASHMĖ ĖSHTĖ PĖRKRAH SHENJTĖRESHĖS SONĖ – NĖNA TEREZE

 “Njė popull qė i ka dhuruar boės dhe njerėzimit njė Nėnė kaq tė madhe – Nėnėn Tereze, nuk mund tė jetė popull i vogėl. Nėna Tereze po ngrit shumė lartė, nė mbarė botėn emrin e madh shqiptar dhe emrin e Shqipėrisė! Unė gjithmonė e kam nė zemėr popullin shqiptar!” (Gjon Pali II, prill 1995, nė pallatin papėror nė Vatikan, lu priti 1100 shqiptarė nga tė gjitha trojet tona etnie dhe nga diaspora, me rastin e 100 Vjetorit tė Zojės sė Shkodrės).

Shkruan: Engjėll KOLIQI

Qytet i Vatikanit, 5 prill 2005

Ora 21:37 e tė shtunės sė 2 prillit ėshtė njė pikė e shėnuar dhe e mbetur nė historinė e njerėzimit, deri nė amshim, sepse pikėrisht nė kėtė orė, nė Selinė e Shenjtė ndėrroi jetė Papa Gjon Pali II – guximtari mė i madh i shekullit tonė, Ai qė ndėrroi historinė e kėsaj bote, luftėtari i paepur nė shėrbim tė njerėzimit, nė mbrojtje tė lirive, tė drejtave dhe tė dinjitetit njerėzor.

Kur mė 16 tetor 1978, nė balkonin qendror tė bazilikės sė Shėn Pjetrit nė Vatikan, para dhjetėra mijėra besimtarėsh e para qindėra gazetarėsh ishte shpallur zgjedhja e papės, kur merret vesh se papė i ri ėshtė zgjedhur cardinali Karol Wojtyla, askush nuk dinte kush ishte Ai, as nga vinte. Pastaj Ai vetė konfirmoi se vjen nga njė vend i largėt, nga Polonia e shtypur prej diktaturės komuniste… Ishte habi e tė gjithėve, sepse pas 455 vitesh po zgjidhej njė papė qė nuk ėshtė nga Italia (Klementi XI – papa shqiptar nė vitet 1700-1701, ishte i lindur dhe i rritur nė Itali, prandaj llogaritej italian).

 Kush ishte Karol Jozef Wojtyla ? –

            Mė 18 maj 1920, nė Wadowice (50 km nga Krakova), ēiftit polak – Karol Wojtyla-s e Emilia Kaczorowska-s, u lindi i biri i dytė dhe i fundit – Karol Jozef Wojtyla. Sapo kishte filluar mėsimet nė shkollėn fillore, nė vendlindje, u vėrejt talenti universal i Tij. E ėma i vdes nė vitin 1929 dhe Karoli i vogėl mbetet jetim nė moshėn 9 vjeēare. Vėllai Edmundi, i cili ishte mjek vdes nė vitin 1932 (nė moshėn 26 vjeēare). Nė vitin 1941, kur ishte vetėm 21 vjeē mbetet edhe pa tė jatin, i cili ishte nėnoficer nė ushtrinė polake.

            Shkollėn fillore dhe tė mesme (gjimnazin) i ka mbaruar nė vendlindje, me sukses tė shkėlqyeshėm. Qė nė bankat shkollore ishte dalluar edhe talenti i tij nė fushėn kulturore-artistike. Si nxėnės kishte filluar tė shkruaj poezi dhe mendime tė vlefshme, si dhe duke filluar nga recitimet, ishte dalluar edhe nė interpretimin e roleve teatrore. Nė vitin 1938 u regjistrua nė Universitetin Jagellónica tė Krakovės, nė fakultetin e filozofisė, nė degėn e filologjisė polake. Sapo ishte regjistruar nė universitet, me tė jatin transferohen nė Krakovė dhe me tė filluar studimet, nė vitin akademik 1938/1939, ishte regjistruar dhe kishte filluar veprimtarinė artistike nė teatrin «Studio 38», tė themeluar dhe drejtuar nga Tadeusz Kudliński, ku shquhet edhe si artist i mirė. Qė nga shkurti 1939 angazhohet edhe nė shoqėrinė e studentėve, duke u shquar nė veprimtaritė eukaristike dhe tė bėmirėsisė. Megjithė fillimin e Luftės sė Dytė Botėrore, ai nė nėntor 1939 kishte regjistruar vitin e dytė tė studimeve nė letėrsi-filozofi.

            Nazistėt gjermanė, qė nė fillim tė LDB kishin pushtuar Poloninė, kishin mbyllur atje tė gjitha institucionet kulturore a arsimore dhe kishin ndaluar ēdo veprimtari progresive. Mirėpo me fuqinė e madhe, trimėrinė, atdhedashurinė dhe besimin e fortė nė Zotin, Karol Jozef Wojtyla kishte vazhduar studimet nė Universitetin klandestin Jagellónica tė Krakovės, si dhe veprimtaritė kulturore-artistike nė Teatrin «Studio 38», gjithashtu klandestin. Ishte anėtarėsuar edhe nė shoqata tė tjera studentore – patriotike, humanitare e bėmirėse. Nė vjeshtėn e vitit 1940 arrestohet nga forcat pushtuese naziste dhe pėr t’i shpėtuar deportimit nė Germani, fillon punėn nė gurtoren (minierėn e gurit) nė Zakrzówek (afėr Krakovės), prej nga nė pranverėn e vitit 1942 transferohet nė fabrikėn Solvay, ku punon deri nė gusht tė vitit 1944.

 Mė 18 shkurt 1941 i vdes edhe i ati dhe mbetet i vetmi i familjes. Megjithatė vazhdon veprimtaritė e tij patriotike, arsimore, kulturore e artistike, i palėkundur. Angazhohet nė Taetrin Rapsodik tė themeluar nga Mieczyslaw Kotlarczyk, familjen e tė cilit nė gusht tė vitit 1941 e merr nė shtėpinė e tij dhe jetojnė bashkė.

Nė fillim tė vitit 1942 i vjen nė shpirt thirrja meshtarake dhe i kushtohet Zotit. Njėkohėsisht ishte regjistruar edhe nė Seminarin e Madh tė Krakovės, nga ku me ndihmėn e kryeipeshkėvit vendor – Kardinal Adam Stefan Sapieha, vazhdon studimet nė fakultetin poashtu klandestin tė teologjisė, tė universitetit, ku po studionte edhe filozofinė e letėrsinė. Nė gusht tė vitit 1944, Kardinali Sapieha e merr brėnda nė pallatin e Kryeipeshkėvisė sė Krakovės, ku pėrjeton atentatin e parė, nga pushtuesit nazistė, tė cilėt, duke filluar nga Kisha Katolike donin tė shkatėrronin gjithēka nė Poloni. Mrekullisht shpėton.

Mė 18 janar 1945 Armata e Kuqe e ēliron Krakovėn nga nazistėt gjermanė. Karol Jozef Wojtyla vazhdon studimet nė teologi, nė Universitetin Jagellónica tė Krakovės, qė tashmė nuk ishte klandestin, por kishte rifilluar punėn si universitet legal. Mė 9 prill 1945 zgjidhet nėnkryetar i organizatės studentore “Ndihma vėllazėrore”, tė Universitetit Jagellónica. Nė vitin akademik 1945/1946 mbaron vitin e katėrt tė teologjisė dhe gradualisht merr urdhėrat meshtarak, prej atyre minore, deri te gjakonati (mė 20 tetor 1946). Me urdhėrin meshtarak e shuguron Kryeipeshkėvi Metropolit i Krakovės – Kardinali Sapieha, mė 1 nėntor 1946 dhe tė nesėrmen – mė 2 nėntor 1946, nė Kriptėn e Shėn Leonardit nė Wavel, solemnisht celebron Meshėn e Parė.

Duke e parė intelektin e Tij dhe gatishmėrinė me vullnetin e madh pėr tė vazhduar studimet, Kardinali Sapieha, mė 15 nėntor 1946 e dėrgon Dom Karol Wojtylėn nė Romė, pėr tė vazhduar studimet. Pas sistemimit tė pėrkohshėm, te etėrit pallotinė, nė fund tė dhjetorit vendoset nė Kolegjin papėror belg, nė qendėr tė Romės dhe vazhdon studimet postdiplomike nė Universitetin Angelicum. Derisa po studionte nė Romė udhėtonte nėpėr Europė, duke u shpėrndarė sakramentet mėrgimtarėve polakė – nė Francė, Belgjikė, Holandė... Mė 14 qershor 1948 mbaron provimet e magjistraturės, nė Universitetin Angelicum nė Romė, ku pas pesė ditėsh (19 qershor) mbron edhe temėn “Doktrina e fesė e Shėn Gjonit tė Kryqit” dhe fiton titullin Doktor i Teologjisė.

Nė fillim tė korrikut 1946 rikthehet nė atdhe, ku kryen detyrat meshtarake, sipas dekreteve tė Kryeipeshkėvit tė Krakovės. Mė 16 dhjetor 1948, nė bazė tė rezultateve tė shkėlqyeshme nė studimet e tij nė teologji (1942 – 1946 nė Krakovė dhe 1946 – 1948 nė Romė) Universiteti Jagellónica ia njeh titullin Doktor i Shkencave Teologjike. Mė 1950 fillon me publikimet e para. Nė vitin 1953, me lejen edhe tė Kryeipeshkėvit tė Krakovės – Baziak, ia fillon punės si profesor i etikės shoqėrore nė Fakultetin e Teologjisė, nė Universitetin Jagellóvica. Nė vitin 1954, kur nga Universiteti Jagellóvica hiqet Fakulteti i Teologjisė, ngritet ky fakulet nė kuadėr tė Seminarit tė Madh tė Krakovės, pranė kryeipeshkėvisė, ku Dom Karol Wojtyla vazhdon punėn e profesorit. Punėn e profesorit e kryen edhe nė Universitetin Katolik nė Lublin. Nė vitin 1957 merr titullin profesor – docent i lirė, kurse mė 4 korrik 1958 emėrohet ipeshkėv ndihmės i kryeipeshkėvit tė Krakovės – Imzot Eugeniusz Baziak e mė 28 shtator tė tė njėjtit vit, nė Katedralėn e Wavelit shugurohet ipeshkėv. Njėkohėsisht vazhdon edhe me veprimtarinė shkencore, duke marrė pjesė nė konferenca tė rėndėsishme nė Poloni dhe nė vende tė tjera e duke botuar artikuj dhe libra tė vlefshėm shkencorė. Pas vdekjes sė kryeipeshkėvit Baziak, mė 16 korrik 1962 emėrohet vikar kapitolar dhe dėrgohet nė Selinė e Shenjtė nė Vatikan, pėr ta pėrfaqėsuar Poloninė nė Koncilin e Dytė tė Vatikanit, ku vendoseshin reformat e Kishės Universale Katolike. Edhe aty vėrehet intelekti dhe aftėsia e tij pėr ndryshime pozitive. Pas kthimit nga shtegtimi nė Tokėn e Shenjtė (5 -15 dhjetor 1963), ku ishte me shumė ipeshkėvinj kombesh tė ndryshme, pjesėmarrės nė punėt e Koncilit tė Dytė tė Vatikanit, mė 30 dhjetor 1963 emėrohet kryeipeshkėv metropolit i Krakovės. Derisa po merrte pjesė nė sesionin pėrmbyllės tė Koncilit tė Dytė tė Vatikanit (shtator – dhjetor) 1964, mė 18 nėntor u drejtohet me njė letėr ipeshkėvinjėve polakė dhe atyre gjermanė, tė cilėve u kėrkon ripajtim tė pėrgjithshėm, me moton: “Tė falim dhe tė kėrkojmė falje”. Mė 29 maj 1967 Papa Pali VI shpall Konēistorin (zgjedhjen e kardinajve tė rinj) e nė mesin e tyre ėshtė edhe emri: Karol Wojtyla, i cili merr shugurimin Kardinal, nga Pali VI, mė 28 qershor 1967. Nuk merr pjesė nė Asemblenė e pėrgjithshme tė ipeshkėvinjve, sepse autoritet komuniste tė Polonisė nuk ia vazhdojnė pasaportin Kardinal Wojtylės. Kur rregullohet ēėshtja e pasaportit, Kardinal Karol Wojtyla zhvillon shumė vizita nė Selinė e Shenjtė dhe nė vende tė ndryshme tė botės, i ftuar nė shumė konferenca dhe kuvende shkencore. Disa herė ka bashkėcelebruar nė meshėt solemne me Papėn Pali VI, nė Vatikan. Tashmė, kur me veprimtaritė e shumta shkencore e baritore kishte fituar edhe imunitet ndėrkombėtar, autoritetet komuniste nuk mund ta ndalonin mė dhe krahas veprimtarisė sė denjė teologjike e baritore, kontribuonte shumė nė masa, duke ua forcuar njerėzve shpirtin pėr ndryshime e pėr t’u ndeshur me regjimet diktatoriale.

Mė 21 qershor 1978, nė Milano udhėheq njė konferencė ndėrkombėtare nga studimet mbi familjen dhe shtjellon shkėlqyeshėm temėn: “Martesa dhe dashuria”. Mė 11 – 12 gusht 1978 merr pjesė nė ceremoninė e varrimnit tė Papės Pali VI e mė 25 – 26 gusht – nė zgjedhjen e Papės Gjon Pali I (Papa Luciani). Mė 30 gusht, pas udiencės sė pėrgjithshme tė kardinajve pjesėmarrės nė zgjedhjen e Tij, Papa Gjon Pali I organizon njė udiencė private pėr Kardinal Wojtylėn, me tė cilin kishte njė miqėsi tė jashtėzakonshme. Mė 3 – 4 tetor 1978 Kardinal Wojtyla merr pjesė nė varrimin e Papės Gjon Pali I, i cili vdes nė tė 33-tėn ditė tė papatit tė tij. Mė 14 tetor 1978 fillon Konklava (zgjedhja e Papės) dhe trashėgimtar i 263-tė i Fronit tė Shėn Pjetrit, respektivisht Papė i 264-tė i Kishės Katolike, mė 16 tetor 1978 zgjidhet Kardinal Wojtyla, i cili merr emrin Papa Gjon Pali II.

Papa qė ndryshoi shumė tradita dhe rregulla nė Selinė e Shenjtė

Gjon Pali II – Papa i ndryshimeve dhe i rekordeve. – Karol Wojtyla – Gjon Pali II, qė nė paraqitjen e parė paralajmėroi botėn se ishte njeri i ndryshimeve, i reformave, njeri qė donte tė ndryshonte shumė tradita dhe rregullta tė hekura pėrbrėnda Selisė sė Shenjtė. Asnjė nga papėt paraprakė, nė historinė e krishterimit, nė ditėn e zgjedhjes nuk kishte mbajtur fjalim, por vetėm u kishte dhėnė tė pranishmėve Bekimin Apostullik.

Gjon Pali II ishte Papa i parė, i cili nė ditėn e shpaljes papė mbajti edhe fjalim dhe u tha tė pranishmėve: “Nėse unė gaboj, ju do tė mė korrigjoni!” Me kėtė Ai paralajmėroi bashkėpunimin me tė gjithė dhe vėnien e qenies sė tij nė shėrbim tė njerėzimit mbarė. Qė nė paraqitjen e parė si papė, mė 16 tetor 1978, nė logjėn qendrore tė Bazilikės sė Shėn Pjetrit, nė Vatikan, Papa i ndryshimeve dhe i rekordeve “thei” traditėn e papėve para Tij.

Nė kėso rastesh, papėt e sapozgjedhur dilnin para masės, vetėm pėr t’u dhėnė tė pranishmėve Bekimin Apostulik, kurse mė 16 tetor 1978 ndodhi ndryshe: Nė ora 18 e 18 minuta, nga oxhaku i Kapelės Sistina nė Selinė e Shenjtė doli tymi i bardhė – shenjė qė lajmėron zgjedhjen e papės sė ri. Nė ora 18 e 43 minuta, nga logja qendrore e Bazilikės sė Shėn Pjetrit, para kamerave televizive, Kardinali protogjakon Pericle Felici jep lajmin – “Habemus Papam (kemi Papėn). Kemi Papė Eminencėn e Tij tė Nderuarin Imzot Kardinal tė Kishės sė Shenjtė Romane – Wojtyla, qė ka marrė emrin Gjon Pali II”. Njerėzit e tubuar nė Sheshin e Shėn Pjetrit, as gazetarėt, nuk kishin kuptuar se kush u zgjodh Papė, as nuk e dini nga vjen ky kardinal.

Mė pas u muar vesh dhe befasisht, nga telefonatat e gazetarėve, kryeipeshkėvia e Krakovės u njoftua se kryeipeshkėvi i Tyre – Kardinal Wojtyla u zgjodh papė. Nė ora 19 e 20 minuta, kur tė gjithė prisnin vetėm Bekimin Apostulik, pa kurrfarė fjalimi, Papa i sapozgjedhur i afrohet mikrofonit dhe fillon: “Qoftė lavduar Jezu Krishti – njė shqiptim me njė zė tė vendossur dhe tė rrjedhshėm -  Shumė tė dashur vėllezėr e motra, ende jemi tė gjithė plot dhembje , pas vdekjes sė tė shumėdashurit Papės Gjon Palit I. Dhe ja qė tė nderuarit kardinaj kanė ftuar pėr ipeshkėv tė ri tė Romės, njė ipeshkėv nga njė vend i largėt.... i largėt, por gjithnjė kėshtu afėr pėr bashkimin nė fe dhe nė traditat e krishtera...” Gjatė atij fjalimi historik, qė kishte “thyer” traditat e Vatikanit, Papa Gjon Pali II shpesh ndėrpritej me brohoritjet “Rroftė Papa” dhe me duartrokitje frenetike, duke fituar kėshtu simpatinė e tė pranishmėve nė Sheshin e Shėn Pjetrit, por edhe tė italianėve qė e pėrcillnin ceremoninė pėrmes radiotelevizionit, e qė nuk ishin mėsuar me njė papė nga jashtė. Veē tjerash, nė atė rast Papa i ri kishte thėnė: “Kam pasur frikė ta pranoj kėtė emėrim, por e kam bėrė kėtė me shpirt tė dėgjueshmėrisė dhe bindjes ndaj Zotit Tonė Jezu Krishtit dhe nė besueshmėri tė plotė nė Nėnėn e Tij – Zonjėn e Shenjtėrueshme. Nuk di nėse mund tė shpjegohem mirė nė tuajėn... tonėn gjuhė italiane”. Ndėrpritet nga duartrokitjet frenetike dhe brohoritjet “Rroftė Papa”, pėr disa minuta. Tashmė ėshtė shumė i afėrt dhe i dashur pėr tė gjithė – Papa i ri (58 vjeē), me trup sportiv dhe me qėndrim burrėror, me njė zė tė ėmbėl radiofonik e me njė shqiptim tė rrjedhshėm dhe shumė tė vendosur tė fjalėve, si njė burrėshteti me pėrvojė tė gjatė nė fjalimet para masės. “Nėse gaboj, mė korrigjoni” – kjo shprehje nxeu deri nė elektrizim masėn nė Sheshin e Shėn Pjetrit dhe mbeti si njė shprehje historike nė Selinė e Shenjtė, me domethėnie tė madhe. “Dhe kėshtu ju prezantohem ju tė gjithėve, pėr ta rrėfyer e vėrtetuar fenė tonė tė pėrbashkėt, shpresėn tonė, besimin tonė nė Nėnėn e Krishtit dhe tė Kishės e edhe pėr tė filluar sėrish nė kėtė rrugė tė historisė dhe tė Kishės, me ndihmėn e Zotit dhe me ndihmėn e njerėzve”. Memzi e mbaroi fjalimin e parė, i ndėrprerė shpesh nga duartrokitjet dhe brohoritjet e njerėzve tė mbushur plot afekt dhe simpati pėr Papėn e Ri.

Vėrtetė Gjon Pali II i ishte kushtuar krejtėsisht Zonjės sė Bekuar, qysh nga rinia e Tij. Ishte Zėri i Zonjės sė Bekuar qė ia kishte kumtuar Thirrjen Shenjte! Sipas Misterit tė Tretė tė Zonjės, shpallur fėmijėve nė Fatima tė Portugalisė, mė 1917 (tri vjet pa lindur Karol Jozef Wojtyla) kishte paralajmėruar ardhjen e Tij nė Fronin e Shėn Pjetrit dhe ndryshimet e mėdha! “Ipeshkėvi me veshje tė bardhė...” Tė nesėrmen (mė 17 tetor 1978) bėn radiomesazhin e parė “Urbi et Orbi”. Mė 22 tetor 1978 nis zyrtarisht ministerin e bariut suprem nė krye tė Kishės Katolike Botėrore, nė Selinė e Shenjtė. Mė 23 tetor – vetėm njė javė pas zgjedhjes papė – Gjon Pali II shpalos shpirtin patriotik dhe vendimin pėr ndryshime nė rendin botėror (nė rend tė parė pėr ta ērrėnjosur farėn e keqe tė komunizmit, tė mbjellur nga djalli), me pėrqafimin historik me Kardinalin Wyszyński.  Tė gjithė jemi dėshmitarė tė fillimit tė njė papati tjetėr nė Selinė e Shenjtė – me njė traditė tjetėr.... me frymėn e re pėr ndryshime tė rendit botėror, permes lutjeve e rrugėve paqėsore. Mė 25 tetor 1978 – vetėm 9 ditė pas zgjedhjes sė Tij Papė – fillon serinė e vizitave jashtė Vatikanit, duke shkuar nė Castel Gandolfo (nė jug tė Romės), ku viziton kishėn famullitare tė atjeshme dhe villėn papėrore. I themi Papa i rekordeve, sepse ai nė 25 vitet e papatit tė Tij, deri mė tash ka realizuar 245 udhėtime dhe vizita jashtė Vatikanit – 143 nė Itali dhe 102 ndėrkombėtare (jashtė Italisė). Ka vizituar 130 shtete tė ndryshme anembanė botės, duke shkuar nė 615 lokalitete (qytete) tė ndryshme, nė tė cilat ka shqiptuar rreth 2400 fjalime.

Nė vizitat e Tij baritore Ati i Shenjt Gjon Pali II  ka pėrshkuar mbi 1. 170.000 kilometra, qė ėshtė njė gjatėsi pėr t’u sjellur 29 herė rreth Tokės e pėr ta kaluar tri herė distancėn Tokė-Hėnė. Jo vetėm Papa i rekordeve, por nė kėto rrethana mund ta quajmė edhe njeriu i rekordeve. Ėshtė i pari Papė polak, i pari Papė sllav, i pari Papė qė vjen nė Fronin e Shėn Pjetrit nga njė vend komunist i shtypur nga “ēizmja” sovjetike. Ėshtė i pari Papė qė hyri dhe u lut nė  sinagoga dhe nė  xhami. I pari papė qė pėrqafoi e puthi edhe qeniet e gjnisiė femėrore, duke dhėnė kėshtu shembullin personal edhe pėr barazinė gjinore. Ėshtė i pari Papė qė bashkėcelebroi nė njė meshė ortodokse.

Ėshtė i vetmi Papė qė pėrjetoi edhe njė atentat, nga i cili shpėtoi nga vdekja nė saje tė Mrekullisė sė Zonjės sė Bekuar, i qėlluar me armė zjarri mė 13 maj 1981, nė ora 17 e 19 minuta, nga shtetasi turk Ali Agca, nė Sheshin e Shėn Pjetrit nė Vatikan. Sapo e merr veten e fal dorasin dhe mė pas shkon e viziton dhe e pėrqafon nė burg, duke i dhėnė botės mbarė njė shembull konkret tė civilizimit tė vėrtetė njerėzor, me normat e krishterimit. Vetėm katėr ditė pas atentait, nė Lutjen tradicionale tė Engjėllit tė Zotit, mė 17 maj, nga spitali Gemelli, ku po shėrohej e i lidhur drjtėpėrdrejtė me Sheshin e Shėn Pjetrit, ku ishin mijėra besimtarė Gjon Pali II, ndėr tė tjera tha: “Lus Zotin pėr vėllain qė mė ka qėlluar, tė cilit sinqerisht ia kam falur”! Njė vit pas, nė tė njėjtėn datė, Gjon Pali II shkon te Zonja e Bekuar nė Fatima tė Portugalisė, pėr ta falėnderuar pėr mrekullinė e Saj. Nė shenjė mirėnjohje, ia dhuron plumbin me tė cilin ishte qėlluar nga Ali Agca, kryeipeshkėvit vendor, i cili e vendos nė kurorėn e trupores sė Zonjės.

Me atė rast, njerėzimin mbarė ia mbėshtet Zemrės sė Papėrlyer tė Zonjės sė Bekuar. Gjon Pali II ėshtė Papa, i cili ka takuar mė sė shumti nga tė gjithė papėt burra shtetesh dhe personalitete politike, shkencore, kulturore, artistike.... nga bota mbarė. Gjatė 26,5 vjetėve tė papatit tė Tij ka shkruar 14 enciklika shumė tė frytshme pėr organizimin e jetės baritore, nė mbarė botėn. Enciklika e pesėmbėdhjetė, mbi gjendjen sociale tė njerėzimit i mbeti e pakryer. Mė 17 mars 2004 Ai ka shėnuar edhe njė rekord: qė nga ajo ditė, tashmė me 26 vjet 5 muaj e 17 ditė, ėshtė Papa i dytė pėr nga kohėzgjatja e papatit tė Tij, vend qė deri nė atė ditė e mbante Papa Leoni XIII, me 25 vjet e 5 muaj nė Fronin e Shėn Pjetrit. Vendin e parė e mba Papa Pio IX, me afėr 32 vjet papat nė Selinė e Shenjtė (1846 – 1878).

Nuk duhet harruar edhe rehabilitimin e figurave tė mėdha dhe tė ndritura tė shkencės botėrore, si: Giordano Bruno, Galile Galileo, Martin Luteri etj, tė cilėt Kisha i kish dėnuar dhe ekzekutuar. Nuk duhet harruar guximin e madh dhe vendosmėrinė e Tij pėr t’i kėrkuar botės dhe njerėzimit falje pėr tė gjitha krimet qė Kisha ka bėrė gjatė dymijė vjet tė ekzistimit.

Sapo kishin kaluar tre muaj tė papatit tė Gjon Palit II, njerėzimi kishte filluar tė ndjej erėn e ndryshimeve nė rendin botėror. Mė 24 janar 1979 nė Selinė e Shenjtė mbėrrin ministri i jashtėm i ish Bashkimit Sovjetik – Andrei Gromyko. Ishte kjo njė vizitė historike, me ē’rast Ati i Shenjt i ardhur nga njė vend komunist, i shtypur nga Bashkimi Sovjetik, me fuqinė e mrekullisė sė Zonjės sė Bekuar dhe me talentin e paparė diplomatik e filozofik, hapi rrugėn e ndryshimeve, me dritėn e dashurisė sė vėrtetė pėr njerėzimin dhe mirėsinė njerėzore, para sė cilės dritė u rrėzua dhe u dorėzua regjimi diktatorial komunist i Bashkimit Sovjetik, duke u liruar njė numėr i madh kombesh me shumė miliona  njerėz nga tė zezat dhe mėkatet fatale tė komunizmit.

Me vizitėn e tij nė Poloni (2 – 10 qershor 1979) Gjon Pali II thuaja se shpalli ndryshimet e domosdoshme nė rendin botrėror dhe rrėzimin e diktaturave komuniste e lirimin e popujve nga ajo farė e djallit, qė para sė gjithash luftonte besimin dhe shpirtin e njerėzve dhe tė popujve.  Me tė mbėrritur nė Varshavė, mė 2 qershor, nė Sheshin e Fitores, qė ishte shumė i vogėl pėr t’i pranuar tė gjithė dashamirėsit dhe besimtarėt qė kishin ardhur ta pėrshėndesin Papėn polak, thuaja se paralajmėroi ndryshimet, duke filluar nė atdheun e Tij, me fjalimin e titulluar: «Nuk ėshtė e mundur tė kuptohet pa Krishtin historia e Kombit Polak», fjalim qė i dha grushtin e parė komunizmit nė vendin e Tij. Duke pėrkrahur lėvizjen sindikaliste tė punėtorėve polakė «Solidarnost» filloi ta dobėsojė diktaturėn komuniste. Me kulturė tė lartė diplomatike e filozofike e mbi tė gjitha me zjarrin e dashurisė pėr njerėzimin dhe tė dėshirės pėr mirėqenien e popujve dhe tė njerėzimit mbarė, megjithė rreziqet e kėrcėnimet e edhe megjithė problemet shėndetėsore, nuk pushoi sė vepruari. Mė 21 qershor 1980 priti nė vizitė presidentin e atėhershėm tė SHBA-ve Jimmy Carter, kurse mė 20 gusht (vetėm dy muaj pas) u pronocua nė mbrojtje tė Sindikatave tė Pavarura Polake “Solidarnosc” e mė 15 janar 1981 pret nė vizitė njė delegacion tė tyre, tė kryesuar nga Lech Walesa.

Nė vitin 1981 Gjon Pali II kishte angazhuar shkencėtarėt specialistė nė Selinė e Shenjtė, qė – me argumente shkencore – tė hartojnė njė dokument pėr rreziqet dhe pasojat mbi njerėzimin dhe botėn, tė ndoj shpėrthimi eventual bėrthamor. Mė 12 dhjetor 1981 Ai nis delegacionin e Akademisė Papėrore tė Shkencave, qė dokumentin t’ua dorėzojnė presidentėve tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, tė Bashkimit Sovjetik, tė Britanisė sė Madhe, tė Francės dhe Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara nė Nju Jork, qė t’ua tėrheq vėmendjen pėr rrezikun nga armatimi bėrthamor, duke u kėrkuar angazhim konkret nė evitimin e ndoj shpėrthimi eventual tė atyre armėve, me tė cilat shkatėrrohet njerėzimi nė masė. Si rezultat i kėtij hapi tė Atit tė Shenjt, megjithė marrėdhėniet rigjide me ligjet e luftės sė ftohtė, menjėherė fillon dialogu mes dy superfuqive tė kohės – SHBA-ve dhe BRRS-sė, lidhur me sigurinė nga armatimi bėrthamor.

Mė 7 qershor 1982 priti nė Selinė e Shenjtė presidentin e SHBA-ve Ronald Regan, kurse njė javė pas (mė 15 qershor) nė Gjenevė merr pjesė aktive nė sesionin e 68-tė tė Konferencės Ndėrkombėtare tė Punės (organizuar nga OKB-ja) ku paraqitet me njė fjalim tė zjarrtė para shumė burrash tė shteteve nga tė gjitha kontinentet.

Para takimit tė rėndėsishėm tė tyre, nė Gejenevė – mė 17 nėntor 1985 Gjon Pali II u shkruan njė letėr presidentėve tė SHBA-ve dhe BRSS-sė – Ronald Regan-it e Mikael Gorbaēov-it, me ēka u kėrkon tė jenė tė kujdesshėm dhe tė punojnė konkretisht pėr paqe nė botė e pėr tė mirėn e njerėzimit.

Kėsht pra, hap pas hapi Ati i Shenjt Gjon Pali II, ia del t’i zbusė zemrat e drejtuesve tė superfuqive botėrore, tė cilėt bėjnė marrėveshje pėr kujdesin maksimal tė qendrave bėrthamore dhe pėr pakėsimin e armatimit bėrthamor. Dalėngadalė, por shumė sigurtė, marshon nė rrugėn diplomatike dhe me rreze tė dashurisė sė vėrtetė njerėzore, pa dallime racore, fetare as kombėtare, ia del ta hap rrugėn pėr mbylljen e luftės sė ftohtė dhe shkatėrrimin e sistemit gjakatar diktatorial tė komunizmit. Kėshtu pra, kryesisht me meritat e Tij, fillimi i nėntorit 1989 mbyll njė histori tė tmerrit dhe tė frikės dhe i hap botės derėn e historisė sė shpresės e tė jetės pėr tė gjithė popujt. Nė Berlin rrėzohet muri i luftės, i tmerrit, i frikės e bashkė me te bie edhe “superfuqia” komuniste e Bashkimit Sovjetik, pėr t’i hapur rrugė edhe shembjes sė shteteve tė tjera false, tė ngriturta mbi gjakun e viktimave tė pafajshme, me metodat perfide mashtruese tė komunizmit, siē ishte ish Jugosllavia etj. Fillpas, mė 1 dhjetor 1989, presidenti i Bashkimit Sovjetik Mikael Gorbaēov shkon nė Selinė e Shenjtė, ku strategu i paqes dhe i dashurisė – Gjon Pali II e pret me njė solemnitet tė rrallė. Mbase, ajo vizitė paralajmėroi shembjen e Bashkimit Sovjetik, qė ndodhi pak muaj mė vonė dhe lirimin e shumė popujve nga zgjedha e kuqe komuniste, pėr t’u krijuar edhe shtetet e reja nė Europėn Juglindore.

Kurrė nuk ka munguar angazhimi i Tij edhe kundrejt krizave dhe vatrave tė luftės nė Tokėn e Shenjtė dhe pėrgjithėsisht nė Lindjen e Mesme, por edhe nė viset tjera tė botės. Ka ndikuar shumė nė ripajtimin e etniteteve kombėtare e fetare nė Liban, falė edhe Shenjtėreshės Sonė – Nėnės Tereze. Kur nė fillim tė vitit 1991 plasi kriza nė Gjiun Persik, iu drejtua personalisht presidentėve tė SHBA-ve dhe Irakut – Ronald Reganit e Sadam Huseinit, duke u kėrkuar kujdes dhe vullnet tė mirė pėr zgjidhjen e krizės me mjete paqėsore. Kur pa se nuk e pėrfillėn, e ngriti ashpėr zėrin e arsyes, me moton: “Lufta ėshtė aventurė e pakthim”. Kurrė nuk ka pushuar edhe sė kėrkuari, me ēdo kusht, zgjidhjen paqėsore tė krizės ballkanike, tė shkaktuar nga Serbia e kryekasapit tė Ballkanit – Millosheviq, qė humbi luftėn dhe veten, edhe si pasojė e namėve dhe mallkimeve nga Gjon Pali II. Gjithmonė ka treguar solidaritetin e Tij shembullor me popujt e shtypur dhe tė vuajtur. Edhe tash, me luftėn e fundit nė Irak, ka ngritur me kohė zėrin e arsyes, duke tėrhequr vėrejtjen se nuk mund tė jetė i frytshėm rrėzimi i njė diktature me mjete dhune, sepse janė gjithnjė tė pafajshmit ata qė pėsojnė. Kurrė nuk ėshtė pajtuar me kėtė luftė.  Gjithmonė ka ngritur zėrin kundėr shfrytėzimit tė popujve dhe tė njerėzve. Gjithmonė ka kėrkuar nga vendet e industrializuara qė t’ua fshijnė borxhet vendeve tė varfėra. Gjithmonė ka luftuar padrejtėsitė, urrejtjet, luftėrat dhe ka predikuar dashurinė e vėrtetė midis njerėzve – pa dallime racore, vendere, kombėtare a fetare.

Fryma e ndryshimeve vėrehet qartė edhe nė librin e Tij tė sapobotuar, me titull «Ngrituni tė shkojmė», qė ka zgjuar interesim tė jashtėzakonshėm nė opinion.

 Ja si shkruan autorja Gulnoza Saidazimova, nė artikullin e saj “Papa dhe Bota Islame”, me rastin e vizitės sė tij vendeve tė dala nga ish Bashkimi Sovjetiik, me popullsi shumicė muslimane:

Me udhėtimet nė Kazakistan nė vitin 2001 dhe nė Azerbajxhan nė maj tė vitit 2002, Papa Gjon Pali i Dytė u bė papa i parė, i cili vizitoi republikat e ish Bashkimit Sovjetik tė dominuara nga myslimanėt. "Qenia njerėzore e gjen dashurinė nė ēdo pjesė tė zemrės sė tij dhe kjo ėshtė vepėr e zotit tė plotėfuqishėm", kishte thėnė Papa nė Kazakistan, duke cituar poetin dhe shkencėtarin vendas, Abej Kunanbi. Para mijėra personave ai kishte folur pėr logjikėn e dashurisė, qė mund tė ofrojė dy besimet dhe tha se feja nuk duhet tė jetė arsye pėr konflikte. Ai gjithashtu ishte papa i parė qė e puthi Kuranin. Kėtė e bėri nė Vatikan nė vitin 1999 gjatė vizitės sė njė delegacioni nga Iraku. Ai ishte edhe papa i parė i cili hyri nė xhaminė 1300 vjeēare Umajad nė Damask, nė maj tė vitit 2001. Klerikėt dhe shkencėtarėt islamikė i kanė njohur pėrpjekjet e Papės pėr promovimin e dialogut ndėrmjet islamit dhe katolicizmit. Sheiku Favzi Zafzaf, shefi i komitetit universitar pėr dialog ndėrfetar nė Universitetin Azhar tė Egjiptit, thotė se Papa Gjon Pali i dytė ishte forcė pėr ndryshime. "Pa dyshim, qė nga koha kur papa i shenjtė ka marrė kujdestarinė e Vatikanit, ai ka vendosur politikėn e hapjes ndaj botės. Mendoj se ėshtė papa i parė, i cili ka vizituar disa vende me synimin e zhvillimit tė raporteve tė popujve tė tyre me Vatikanin" thotė Zafzaf.
Raul Motika, profesor nė Universitetin Heidelberg nė Gjermani, i tha radios Evropa e Lirė se Papa Gjon Pali i Dytė, ka qenė i njohur edhe pėr qėndrimin e tij pėr paqe. "Nuk ėshtė vetėm ēėshtja e dialogut por edhe qėndrimet e tij politike. Ai ishte kundėrshtar i luftės, pavarėsisht nėse ajo fillohej nga amerikanėt apo tė tjerėt. Kjo ėshtė pranuar gjėrėsisht nė botėn islamike" thotė Motika.
Nė Azerbajxhan dhe Kazakistan, katolikėt janė pakicė. Disa myslimanė, ashtu si ortodoksėt protestuan kundėr vizitės sė Papės, por reagimi i pėrgjithshėm ishte pozitiv. Profesor Motika thotė se Papa ishte i popullarizuar nė ish Bashkimin Sovjetik edhe pėr qėndrimin e tij kundėr komunizmit.
Hikmetullah Saifullhaxha, njėri nga liderėt e partisė opozitare islamike nė Taxhikistan, thotė se pasardhėsi i Papa Gjon Palit tė Dytė duhet tė ndjekė shembullin e tij. "Ai kishte ndikim nė shumė sfera tė shoqėrisė. Njerėzit qė kanė ndjekur aktivitetet e tij shpresojnė qė kushdo qė do ta zėvendėsojė, do tė ecė gjurmėve tė tij" thotė Saifullhaxha. Ndėrkaq, sipas profesorit Motika:
"Standardet e larta morale qė ka vendosur Papa Gjon Pali i Dytė, do tė arrihen vėshtirė nga papa i ri. Por, nėse solidariteti, drejtėsia dhe padrejtėsitė do tė jenė ēėshtje kryesore pėr tė, atėherė do tė bėhet personalitet i rėndėsishėm pėr Azinė Qendore dhe Bashkėsinė e Shteteve tė Pavarura" thotė profesor Motika.

Duke pasur parasysh vetėm pak nga veprimtaria e madhe e Papės Gjon Pali II, paraqitur nė kėtė shkrim, u jap plotėsisht tė drejtė personaliteteve botėrore dhe analistėve, qė kėtė Papė e quajtėn: kampion i lirisė, guximtar i dashurisė, luftėtar i paepur pėr tė drejtat dhe dinjitetin njerėzor, konservator e reformator – pėrnjėherėsh, konstruktor i paqes dhe i dashurisė e barazisė njerėzore, i afėrt dhe oi dashur nga tė gjithė e me tė gjithė – pa dallime, mik i madh dhe idol i rinisė, papė i ndryshimeve, Ai qė ndryshoi historinė e njerėzimit, shenjti i gjallė, i cili jetoi nė mesin tonė!

Gjon Pali II – mik i madh i popullit shqiptar. –Qė nga ditėt e para tė papatit, Ati i Shenjt Gjon Pali II, gjithnjė, ka lutur Zotin pėr popullin shqiptar. Kėtė e ka thėnė vetė Ai, mė shumė se njė herė, duke pėrsėritur: “Pėr Nėnėn Tereze kam njė dashuri tė posaēme, kurse popullin e Saj shqiptar e kam gjithmonė nė zemėr”!

Qė nė takimin e parė me Nėnėn Tereze, Gjon Pali II ka parė nė Te njė shenjtėreshė tė gjallė dhe mrekullibėrėse. Ka qenė vetė Ai, i cili ia ka hapur dyert nė shumė qarqe tė instancave ndėrkombėtare, pėr tė pėrfituar ndihma nė shėrbim tė tė sėmuarve, tė tė varfėrve, tė nevojtarėve... Atė qė nuk kanė mundur ta bėjnė as qeveritė e vendeve tė pasura, nė shėrbim tė njeriut nevojtar, po e bėn Nėna Tereze – ka thėnė shpesh Papa, i cili jorastėsisht e ka inkorporuar Lumturimin e Nėnės Tereze nė kuadėr tė kremtimit tė ēerekshekullit (25-Vjetorit) tė papatit tė Tij, duke thyer kėshtu tė gjitha rekordet nė pėrshpejtimin e procedurės sė shenjtėrimit tė Saj.  Mė 21 maj 1988 vetė ka udhėhequr inaugurimin me Bekim Apostulik tė shtėpisė “Dhurata e Marisė”, qė nė Vatikan ia kishte falur Nėnės Tereze,  nė shėrbim tė tė varfėrve, tė nevojtarėve.

Sapo u lirua Shqipėria nga diktatura e kuqe dhe nga tmerri i regjimit antizot, Papa ka ndėrmarrur hapa tė shpejtė dhe mė 7 shtator 1991 janė vendosur marrėdhėniet diplomatike mes Shqipėrisė dhe Selisė sė Shenjtė. Mė 25 dhjetor 1992 Ati i Shenjt ka emėruar katėr ipeshkėvinj shqiptarė, tė cilėt i ka shuguruar mė 25 prill 1993, nė Katedralėn e restauruar tė Shkodrės, tė cilėn regjimi i Enver Hoxhės e kishte shndėrruar nė palestėr sportive. Tė parėn vizitė nė Europėn Juglindore, tė dalur nga diktatura komuniste, Gjon Pali II e ka realizuar nė Shqipėri, ku ishte i shoqėruar nga Shenjtėresha jonė qė atėherė jetonte nė kėtė botė me ne.  Ati i Shenjt, mė 26 nėntor 1994, duke e shuguruar Kardinal Mikel Koliqin, edhepse nė moshėn 92 vjeē, ka nderuar kombin shqiptar, tė shumėvuajtur nga pushtues e nga diktatura. Ishte Kardinal Koliqi ai mė i shumėvuajturi – pėr 43 vjet nė burg dhe internim me punė tė detyrueshme tė regjimit komunist. Ēdo herė, kur shqiptarėt mblidheshim nė Selinė e Shenjt, pėr shugurime ipeshkėvinjsh tanė, apo pėr ndoj rast tjetėr Papa Gjon Pali II na takonte me plot dėshirė dhe lirshėm bisedonte me ne. Kur nė shenjė tė kremtimit tė 100-Vjetorit tė Zojės sė Shkodrės, nė Selinė e Shenjtė ishim mbledhur rreth 1100 shqiptarė, nga trojet tona dhe nga diaspora, Ati i Shenjt na organizoi njė pritje me plot gėzim, me ē’rast – nė praninė e Saj – na tha: “Nėna Tereze, kjo bijė e vogėl me trup, por mė e madhja e shekullit me vepra, poi a ēon shumė lart zėrin Shqipėrisė dhe popullit shqiptar! Unė krenohem gjithmonė me Te e krenohuni edhe ju – vėllezėr e motra tė Saj! Njė popull qė i ka dhuruar boės dhe njerėzimit njė Nėnė kaq tė madhe – Nėnėn Tereze, nuk mund tė jetė popull i vogėl. Nėna Tereze po ngrit shumė lartė, nė mbarė botėn emrin e madh shqiptar dhe emrin e Shqipėrisė! Unė gjithmonė e kam nė zemėr popullin shqiptar!” Duke e shpallur tė lumtur Nėnėn Tereze, vetėm gjashtė vjet pas vdekjes, Gjon Pali II thei tė gjitha rekordet nė procedurat e shenjtėrimit. Edhe me atė rast, para afėr 400 mijė pjesėmarrėsve nė Sheshin e Shėn Pjetrit tha se ndjehet i lumtur dhe i privilegjuar qė kaq pasur fatin tė jetojė nė tė njėjtėn kohė me Shenjtėreshėn Shqiptare, me tė cilėn ėshtė takuar shpesh dhe tė cilėn e ka ndihmuar shumė nė rrugėn e shenjtėrimit tė Saj.

Papa & RugovaĖshtė ky Papė, qė qysh nė vitin1993 e priti Presidentin Rugova, si president tė Kosovės, tė zgjedhur nga populli i tij. Me rastin e luftės nė Kosovė Ati i Shenjt rregullisht kėrkonte ndėrprerjen e tmerreve dhe publikisht luste Zotin pėr njė zgjidhje tė shpejtė paqėsore. Ishte fillimi i marsit 1998, kur forcat kriminele tė pushtuesit serbian masakruan familjen Jashari nė Prekaz, Papa bashkė me mbi dhjetėmijė (10.000) shqiptarė dhe mijėra shtegtarė tė tjerė nga shumė pjesė tė botės, luti Zotin publikisht pėr njė zgjidhje tė shpejtė e tė drejtė paqėsore nė Kosovė, me ē’rast nė Sheshin e Shėn Pjetrit u shpalosėn dhe valuan qindėra flamuj tanė kombėtar, para kamerave tė dhjetėra radiotelevizioneve nga shumė vende tė botės. Ishte ky sensibilizimi  gjithėpėrfshirės, qė nxiti shumė redaksi tė massmediave botėrore, t’ia mėsyejnė Kosovės, pėr ta plasuar realitetin nė opinionin botėror, realitetin qė pėr afėr njė shekull ishte mbuluar nga pushtuesit mizorė.  Kam pasur rastin dhe fatin qė gjatė viteve tė hekurta tė Kosovės nėn pushtim – nė vitet ’90 tė shekullit qė lamė pas, qoftė me delegacione, qoftė personalisht, ta takoj Atin e Shenjt Gjon Pali II dhe t’i dorėzoj nė dorė materiale e memorandume, nė emėr tė popullit tė Kosovės. Gjithėherė, nė pėrqafim mė thoshte: “Biri im, durim, se lirinė do ta fitoni. Zoti i do tė gjithėdhe sė shpejti do t’ia dhurojė Ditėn e Madhe tė Lirisė edhe popullit tė Nėnės Tereze! 

ENGJĖLL  KOLIQI

priru / torna