Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  

 

UNA POESIA DI MADRE TERESA

Mė poshtė ėshtė njė nga poezitė shqip tė Nėnė Terezės - Gonxhe Bojaxhiut, hartuar mė 9 dhjetor 1928, kur po udhėtonte pėr nė Indi. Pėrkthimi i saj nga Shqipja ne Anglisht ėshtė bėrė nga Peter Prifti. Kėtė poemė na e dergoi shkrimtari shqiptar Naum Prifti.

Qui sotto pubblichiamo una delle poesie albanesi di Madre Teresa - Gonxhe Bojaxhiut, scritta il 9 dicembre del 1928, durante il viaggio verso l’India. La traduzione dall’albanese all’inglese č stata realizzata da Peter Prifti. Questa poesia ci č stata inviata dallo scrittore albanese Naum Prifti.

LAMTUMIRĖ

Po lė shtėpinė zemėrfanar
Vendlindje e farefis
Po vete n’Bengalin dergje-vrarė
Atje, nė tė largtin vis.

Lė tė njohurit nė mejtime
Tė afėrmit e vatrėn shqim,
Mė tėrheq zemra ime
T’i shėrbej Krishtit tim.

Nėnė e dashur, lamtumirė
Ju le shėnde’n miq tė mi
Mė djeg, o, njė fuqi e dlirė
Drejt tė pėrflakurės Indi…

Dhe anija lehtė lehtė lundron
Pret valėt e detit tė trazuar,
Pėr herė tė fundit syri vrojton
Brigjet e Evropės sė hakėrruar.

Qėndron nė anije e galduar
Fytyrė e pėrvuajtur gjithė hare
E Krishtit flijetarja e vluar
Nuse e njomė e botės sė re,

Njė kryq hekuri n’dorė shtėrngon
Shpėtimi lėvarshėm kumbon nė tė,
E shpirti i gatshėm pranon
Blatėn e rėndė fli pėr tė,

Pranoje, kėtė flijim, o Zot,
Dėshmi e pėrbetimit qė tė dashuroj,
Ndihmoi gjallesės Tėnde sot
Qė emrin do tė madhėroj!

Si shpėrblim, Tė lus o i Hirt’,
O Ati ynė plot mirėsi
Tė mė japėsh vetėm atė shpirt
Atė shpirt qė-veēse Ti e di.

Dhe t’imtė, tė pastėr si n’ag vere vesojnė
Tė valėt lot rjedhin qetė, me mall,
Qė betimin pėr Ty prore e madhėrojnė
Pėr tė madhin blatim qė tani u shpall.

A Poem by Mother Teresa - Gonxhe Bojaxhiu, composed Dec. 9, 1928, en route to India.

GOODBYE

I am leaving the glowing hearth,
And my birthplace and kinsfolk;
To go to disease-wracked Bengal,
Far, far away.

I bid goodbye to fretful friends,
From hearth and relatives I turn away,
To obey my heart that tells me
To serve Christ.

Goodbye, dear mother,
Take care friends of mine;
A pure force stirs within me
And drives me toward inflamed India.

The boat sails ever so lightly,
As it awaits stormy scars;
For the last time, my eye surveys
The coastline of wrathful Europe.

On the boat, joy and exultation
Light up the face care-worn
Of a soul betrothed to Christ-
The tender bride of the new world.

An iron cross she clasps in her hand,
A cross that rings with the message of salvation;
And her spirit is ready
To sacrifice all for it.

Accept, oh, Lord, this sacrifice,
as a testimony of my love;
and on this day help my soul
that wants to exult Your name.

In return, oh, Gracious Lord,
Our kind Father,
I ask only that I be filled with the spirit
Known only to You.

Pure as a summer drizzle at dawn,
My hot, wistful tears roll softly down,
And uplift my public oath
To make my life a ceaseless prayer to You.

Translated from Albanian by Peter R. Prifti,
San Diego 1991
ALBANIAN CATHOLIC BULLETIN, San Francisco, CA., Vol.
XII, 1991

Priru! / Torna!