Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 

Rrethi - L’Arcobaleno di  Nicola  Bavasso

 
3
 

Tetėdhjetė e pesė vjetori  i Eparkisė

 

Erdhė Ungėr patriarku i qisheve orientale Mousa Daoud. Mendime pas njė ndodhje fetare shumė e madhe. Katundi pėr tetėdhjetė e pesė vjetorin e lindjes sė Eparkisė, hapi krahėt ministrit e Papės dhe me shumė mikpritje e faleminderoi. Peshkopi Erkoll Lupinaēi ftoi kardinallin pėr tė pakėzonei kishėn e re e Shėn Salvaturit dhe tė hapnei njė qendėr pėr formimin e zotravet. Ndėr kėta motra tė vėshtir pėr katundet arbėreshė dhe pėr qishėn bizandine, njė pakėzim  ėshtė njė shėrbes shumė e mirė. Mirė se t’na vijnė kardinellė dhe mirė se lehen qisha. Eparkia pėr kėtė rasė u stolisė ashtł si do rregulla dhe tradita. Peshkopra nga Kalabria dhe tjerat krahina ēė kanė ritin bizandin, kryetarė, autoritetė e provinēes, erdhėtėn nė katedhrale pėr tė mirrin  pjesė meshės me patriarkėn.

Sot, pas tetėdhjetė e pesė vjet, situata e Eparkisė sė Ungrės ėshtė e mirė o ėshtė e keq ? Si jetojnė zotrat nė Arbėri ? Tek disa katunde rrinė mirė, kanė kontakte me shkollėt, me gjindjen dhe me istituciona. Tek njetėr ca, zotrat kanė rolin e tyre dhe s’kanė njė gjėndje soēale. Zotrat arbėreshė, pėr shekulle, patin nė rol shumė i rėndėsishėm per ruajtjen e ritit grek-bizantin dhe pėr kulturėn arbėreshe. Sot duket se ca u qėlluanė dhe nėng kanė fuqi. Eshtė vėrteta se ca e pėnxojnė ndryshe nga peshkopi, por dihet edhe se peshkopi ndėr kėta vitra nėng pat shumė kujdes pėr disa qisha arbėreshe, nėng shtrėngoi lidhje shumė tė mirė me disa zotra dhe me disa katunde. Pėr ketė kemi njė situatė e ēuditshėm, e vėshtir ,pėr mė folur.

Eparkia sot mė shumė se dje, ka njė rol shumė i veēant pėr ruajtjen e ritit dhe e kulturės arbėreshe dhe na pėnxomi se ajo kat marr pjesė konkretisht tek jeta soēale dhe kulturore e Arbėrisė. Eparkia kat bashkėpunonj mė shumė me shkollat, istitucionat dhe shoqatat e vendit pėr tė jap fuqi ritit dhe tė vlerėsonj me vėgla ose mėnyra  tė ri, tė mirat e katundevet.  Ndėse Qisha bier fuqi, katundet bierjin gjithėsej.  Pasuritė e Eparkisė,  biblioteka, muze, pėllese, pėr shėmbull, duami se tė jenė tė njohur dhe tė studjuar nga nxėnsėt e shkollės arbėreshe.  Studentėt dhe qytetarėt kanė tė njohin gjithė veprat ēė janė ndėr qisha e muze. Shumė pėllese nėng janė tė pėrdorur, shumė vepra janė tė panjohur dhe tė mbyllur.  Duami se Eparkia kat hapet komunitetės. Sot, vlerimi e kulturės s’mund ver pėrpara pa ndihmėn e Eparkisė.

 

Ottantacinque anni di Eparchia

 

Lungro per gli ottantacinque anni dell’Eparchia ha ricevuto la visita del cardinale Ignazio Moussa  Daud. Una riflessione dopo un evento religioso cosģ importante va fatta anche perchč la partecipazione dei fedeli c’č stata ed il cardinale ha avuto la dovuta ospitalitą. Per l’occasione č stato celebrato con la presenza delle autoritą della provincia, un solenne pontificale. E’ stata anche consacrata la chiesa di S. Salvatore e il centro di formazione del clero.

Dopo ottantacinque anni dall’istituzione, com’č la situazione dell’Eparchia? Come vivono i parroci in Arbėria? Il clero greco vive in un contesto di contraddizioni. Il vescovo s.e. Ercole Lupinacci, in alcuni paesi ha fatto sentire la sua presenza istituzionale, in altri non ha lasciato un’impronta molto positiva. Oggi ci troviamo di fronte ad una situazione ibrida. La Chiesa albanese per secoli baluardo di difesa del rito greco-bizantino e della cultura arbėreshe, oggi č un po’ appannata. Sembra non avere l’autorevolezza di un tempo. Sarebbe opportuno che l’Eparchia si adeguasse ai tempi e dimostrasse una mentalitą pił aperta verso i problemi della comunitą. Bisogna accrescere la consapevolezza di appartenere al rito bizantino e lavorare insieme per salvaguardare la cultura arbėreshe. Rendere fruibili i beni culturali dell’Eparchia come le biblioteche, i musei ed i palazzi storici, per esempio, avvicinerebbe i fedeli all’Eparchia e oltre a far conoscere alle scuole il ricco patrimonio di cui l’istituzione dispone, contribuirebbe a creare nuove opportunitą di lavoro per i giovani.

Rubrica pubblicata su “Tracce” pagine culturali del quotidiano “LA PROVINCIA COSENTINA”  Venerdģ  30  Aprile 2004