Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 

Rrethi - L’Arcobaleno di  Nicola  Bavasso

 
11
 

Cultura č sviluppo

Kush viziton katundet tonė pas ēė ruan pasuritė kulturore dhe arkitektonike ēė kemi dhe pas ēė gjegjinė historinė tonė, ndjon se ne jemi shumė tė bėgetė se kemi njė kulturė tė lashtė, mbajtimė tė gjallė njė traditė fetare shumė tė fuqishėm dhe njė gjuhė shumė tė vjetėr.

S’ dua tė jem retorik dhe tė thom shėrbise ēė dihen, por ėshtė mirė tė hapet te qo rubrikė njė dritare mbi mundsitė ēė ligja kombėtare ēė ruan pakicat si jona jep te jeta e punes dhe sa financime administratat e Arbėrisė bjerin se s’dinė tė bėjnė projekte osč mendojnė se kultura ėshtė njė sektor ēė s’jep punė tė rinjvet. Shumė vetė dinė edhe se te shkollat arbėreshe janė mėsuesė ēė mėsojnė studenteve tė shkruajnė dhe tė djovasin gjuhėn mėmėtare. Te disa bashki u haptėn sportelet gjuhėsore ēė u lenė pėr tė ndihin qytetaret tė pėrdorin gjuhėn arbėreshe te sektori i administratės. Mėsuesėt ēė vijnė nga Universiteti formojnė studentet dhe ekspertat e sportelevet gjuhėsore i mėsojė tė mėdhenjvet tė fjasin gjuhėn arbėreshe edhe ndėr zyrat.

Mora kėta dy shembullė se tė nėnvizoj rėndėsinė e formimit. Unė mendoj se kush njeh kulturėn dhe kush ka njė formim, mund jap njė ndihmė tė mirė pėr njė zhvillim socal edhe ekomonik ēė niset nga  pasuritė  kulturore. Ku ėshtė formimi ėshtė edhe zhvillimi.

Sot ne s’kemi ekspertra ēė vlerėsojnė pasuritė. Qisha, muze edhe biblioteka ēė janė te katundet tonė s’janė tė ruajtur mirė edhe mė tė shumėt janė tė mbyllur osė tė shkatėrruar. Te ky sektor ēė mund sjell zhvillim, ne s’vėmi shumė kujdes sespč mungojnė figura ēė kanė kompetencė. Ndėse duami zhvillim te sektori i ruajtjės sė pasurivet kulturore ēė ėshtė i lidhur fort me turizmėn, ne kem lipmi Universitetit dhe istitucionavet tė shėrbejnė bashkė pėr tė formojnė figura tė gatshėm.   

 

 

Coloro i quali visitano i nostri paesi, si rendono conto del ricco patrimonio culturale che possediamo.  Apriamo oggi una finestra sullo stato di conservazione dei beni culturali e sui finanziamenti che per inerzia e incompetenza, non vengono sfruttati. E’ noto che sono stati finora assegnati i fondi per l’insegnamento della lingua e per gli sportelli linguistici. Sia gli insegnati che gli esperti degli sportelli hanno una robusta formazione universitaria e pertanto sono in grado di formare gli studenti e stimolare nei cittadini l’uso della lingua nella pubblica amministrazione. E’ evidente come la formazione sia importante anche nella nostra realtą. La formazione che č valorizzazione delle risorse, crea lavoro. Nel settore della conservazione dei beni culturali oggi non abbiamo figure competenti. Ci auguriamo che Universitą e istituzioni varie possano al pił presto creare degli esperti in questo settore.  

Rubrica pubblicata Sabato 26 Giugno 2004 su “Tracce” pagine culturali del quotidiano “LA PROVINCIA COSENTINA”