Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 
Abetarja “Udha e shkronjave” – standarte tė larta, metodikė e shkėlqyer, edukim i gjithanshėm
 
 
         Abetarja “Udha e shkronjave” ėshtė njė tekst mėsimor i plotė i pėrbėrė nga:
 
1. Teksti bazė i nxėnėsit me 240 faqe tė ilustruara me ngjyra, format A4, me ushtrime, tregime, lojra mėsimore, kėngė, ilustrime, fotografi dhe modele pėr t’u prerė.
 
2. Libri udhėzues pėr mėsimin e abetares i vlefshėm pėr mėsuesit dhe prindėrit me 112 faqe,  format A4, i cili pėrmban shėnimet pėr metodikėn e pėrdorur nė abetare dhe pėr tė rejat nė kėtė metodikė, planin mėsimor analitik, modelet e plan-ditareve, standartet e lexim-shkrimit, udhėzimet pėr vlerėsimin e nxėnėsve, si edhe nėntė teste (njė pėr cdo kapitull).
 
3. Dy fletore tė modeluara (nr.1 me 40 faqe dhe nr.2 me 44 faqe, format A4) pėr mėsimin e grafikėve tė shkronjave tė dorės (tė mėdha e tė vogla).
 
4. Dy fletore diktimi pėr shkrimin e 130 diktimeve qė figurojnė nė abetare, secila me nga 40 faqe, format A4.
 
5. Tre kaseta, me nga gjashtėdhjetė minuta secila, tė cilat pėrmbajnė tė gjitha tregimet e mėsuesit, tė nxėnėsit, si edhe kėngėt e recitimet ritmike ( njė pėr ēdo shkronjė).
 
6. Dosjen pėrmbledhėse pėr gjithė kompletin e mėsipėrm.
 
SHĖNIME PĖR METODIKĖN E PĖRDORUR
 
Metodika e pėrdorur nė abetare ėshtė e larmishme. Megjithatė nė tė mbizotėron metoda analitiko-sintetike e shoqėruar nė fillimet e saj me metodėn e tė mėsuarit global.
Zbatimi i metodės analitiko-sintetike bėhet nė mėnyrė tė pėrkryer dhe mjaft konseguente. Analiza fillon nga njė tregim i dėgjuar nė kasetė ose i lexuar nga mėsuesja, tė cilin nxėnėsit e kanė tė shkruar dhe tė ilustruar nė librat e tyre. Kėto tregime i shėrbejnė mėsuesit pėr tė tėrhequr vėmendjen e nxėnėsve drejt tekstit dhe ligjėratės drejt gjuhės nė pėrgjithėsi si mjet komunikimi. Kjo gjė bėhet jo nė mėnyrė tė thatė, por me tregime vėrtet tėrheqėse, interesante, me fantazi, tė bukura, tė pėrshtatura me psikologjinė e fėmijėve tė sotėm tė cilėt marrin njė informacion shumė herė mė tė madh nga fėmijėt e 15 vjetėve mė parė.
Kėto tregime lidhin fėmijėn me vendin e tyre, hedhin hapat e para nė orientimin e fėmijės nė kohė dhe hapėsirė dhe paraqesin tiparet mė kryesore tė orientimit nė kohė dhe hapėsirė, nėpėrmjet lėvizjes nė shtėpi, qytet, fshat, punishte, nė udhėtim nėpėr Shqipėri dhe nėpėr botė nė kozmos tė shoqėruara nga dy personazhe fantastike tė krijuara me kujdes nga autori, zanat Kohė dhe Hapėsirė.
Ilustrimet e punuara me mjeshtėri nga Xhilda Paloka bėjnė tė mundur qė fėmija tė ndjekė me vėmendje tekstin dhe tė kuptojė shumė mirė pėrmbajtjen e pjesės.
Analiza vijon me veēimin e njė fjalie nga kėto tregime nga e cila do tė shkėputet tingulli dhe shkronja e re. Fjalia nė pėrmbajtjen e saj ėshtė gjithmonė konkrete dhe e ilustruar shumė mirė.
Duhet vėnė nė dukje se kėto fjali sigurojnė, jo njė rrokje si nė abetaren ekzistuese, por dy, tre, katėr rrokje tė cilat e kanė tingullin ose shkronjėn e re. Analiza bėhet duke gjetur tingullin apo shkronjėn e pėrbashkėt nė kėto rrokje.
Mė vonė nxėnėsi njihet me shkronjėn e re e cila paraqitet nė katėr variantet e saj tė shtypit dhe tė dorės.
Nė ushtrimet e mėpasme nxėnėsi dallon shkronjėn e re tė shtypit nga shkronjat e tjera, si tė mėsuara, ashtu edhe tė pamėsuara qofshin.
Mė tutje nxėnėsit i jepet mundėsia tė dallojė shkronjėn e mėsuar nė fjalė tė shkruara tė natyrave tė ndryshme, ku njė vend tė rėndėsishėm zėnė toponimet, emrat e njerėzve si edhe emra pėrgjithėsisht konkretė tė njohur nga nxėnėsit apo qė mund tė zgjerojnė fjalorin e tij.
Nė abetare figurojnė ushtrime pėr tingullin qė nė abetaret e mėparshme nuk kanė ekzistuar. Nxėnėsi ėshtė nė gjendje nėpėrmjet kėtyre ushtrimeve tė dallojė nėse njė fjalė e dhėnė e ka apo nuk e ka njė tingull tė caktuar.
Puna me tingullin pėrforcohet ndjeshėm nga kėngėt dhe recitimet ritmike, tekstet e tė cilave janė shkruar nga Sitki Spahia dhe meloditė nga Ardjan Hila. Kėto kėngė e recitime ritmike i krijojnė mundėsi tė shumta nxėnėsit pėr tė patur shumė fjalė me tingullin e e veēuar nė atė temė. Kjo do tė jetė njė ndihmė e madhe pėr shqiptimin e drejt tė tingujve dhe pėr dallimin e tyre me shpejtėsi. Njė gjė e tillė mungon plotėsisht nė abetaret e tjera ekzistuese shqipe.
Nė abetare figuron gjithmonė njė ushtrim qė synim tė vetin ka dallimin e shkronjave tė dorės, qė janė nė studim, nė njė fjali e cila pėrmban tė paktėn tre, katėr shkronja tė tilla tė vogla dhe tė mėdha qofshin.
Mė pas procesi i analizės dhe sintezės vazhdon me punėn me rrokjen, qė ėshtė veēanėrisht e madhe dhe mjaft efektive, pasi nxėnėsi nė kohėn mė tė shkurtėr lexon dhe pėrvetėson njė numėr tė madh rrokjesh. Autori ka respektuar rigorozisht kalimin nga e lehta tek mė e vėshtira, nga e njohura tek e panjohura. Kjo duket nė faktin se ushtrimet e para nė rubrikėn e rrokjeve kanė vetėm rrokje tė thjeshta, tė drejta me njė bashkėtingėllore nė fillim dhe zanoren pas saj. Mė vonė vijnė leximi i rrokjeve me dy, tri bashktingėllore bashkė dhe njė zanore pas dhe pastaj kombinime tė vėshtira me rrokje tė mbyllura dhe qė kanė mė shumė se dy bashkėtingėllore. Ushtrimet me rrokjen janė tė larmishme dhe jo tė bezdisshme. Diku fėmija duhet tė lidhė rrokjet nė fjalė, diku duhet tė lexojė dyshe rrokjesh qė formojnė fjalė, diku duhet tė hipė nėpėr shkallėt e rrokjeve qė formojnė fjalė, diku duhet tė qarkojė, diku duhet ta dallojė rrokjen nė fjalė, diku nė trajtė loje e kėshtu me radhė. Vlen tė pėrmenden si anė pozitive nė kėtė rubrikė rėndėsia mjaft e madhe qė i ėshtė kushtuar rrokjes, si dhe ushtrime tė veēanta qė do tė rrisin aftėsinė e nxėnėsit nė tė lexuar. Kėshtu njė ushtrim i ri dhe mjaft efektiv ėshtė dallimi i rrokjes sė mėsuar nė njė fjalė tė tėrė. Nxėnėsi ėshtė i detyruar tė rritė vėzhgimin pėr ta gjetur rrokjen jo vetėm nė fillim, por edhe nė mes apo nė fund tė fjalės. Gjithashtu njė ushtrim tjetėr i vėshtirė dhe mjaft efektiv ėshtė gjetja e fjalės qė e ka njė rrokje tė caktuar nga autori.
Njė risi ėshtė puna me rrokje tė lexuara nė mėnyrė globale. Kėto ushtrime kryhen nė shkronjat e para, kur shkronjat e mėsuara nuk e lejojnė formimin e shumė rrokjeve. Kėshtu kemi rrokjet “Sa”, “Pa”, “Ri”, “Nė”. Kjo i lejon nxėnėsit tė futet qė nė fillim vrullshėm nė njė sistem pune qė do t’i krijojė lehtėsi tė jashtėzakonshme mė vonė.
Duhet theksuar qė rrokjet nuk janė tė shpikura. Tė tėra ushtrimet pėrmbajnė rrokje me tė cilat formohen fjalėt shqipe. Autori nuk e lodh fėmijėn duke i paraqitur atij rrokje tė cilat nuk janė nė pėrbėrje tė ndonjė fjale shqipe. Njė vend tė vecantė autori u ka lėnė rrokjeve parashtesė, prapashtesė, mbaresė tė fjalėve shqipe gjė qė do tė reflektojė nė njė lexim mė tė mirė tė fjalėve tė formuara me ato parashtesa, prapashtesa apo mbaresa.
Mė tutje autori kalon nė punėn me fjalėn qė gjithmonė zė njė faqe mė vete. Kėtu duhet theksuar se kalimi nga njė rubrikė nė njė tjetėr bėhet krejt i vetėdijshėm edhe pėr nxėnėsit. Kalimi nga njėri nivel i analizės apo sintezės nė tjetrin bėhet nėpėrmjet shkrimit tė emrit kėtyre rubrikave nė krye tė faqes: “TINGULLI-SHKRONJA”, “RROKJA”, “FJALA”, “FJALIA-TEKSTI”.
Nė rubrikėn e fjalėve pėrsėri ėshtė patur parasysh qė nxėnėsit tė lexojnė nga fjalėt mė tė lehta nė fillim dhe pastaj ato mė tė vėshtirat duke punuar si me pėrmbajtjen e fjalėve ashtu edhe me formėn e tyre. Kėtė realizim tė autorit mund ta japin kėrkesat e ushtrimeve, si: “Lexo dhe vizato”, “Lidh personazhet me emrat e tyre”, “Lidh sendet me emrat e tyre”, “Qarko emrat qė tregojnė kafshė”, “Ndaj fjalėn nga fjala ngjitur” e tė tjera si kėto.
Edhe ushtrimet pėr fjalėn janė tė larmishme. Shpesh kanė formėn e lojės, tė testit, tė ushtrimit qė tė kėrkon qė nėpėrmjet leximit tė arrish t’i pėrgjigjesh njė kėrkese rreth pėrmbajtjes sė fjalėve apo formės sė tyre. Vlen tė pėrmenden kėtu ushtrimet qė kėrkojnė nga nxėnėsit klasifikimin e fjalėve sipas numrit tė rrokjeve apo shkronjave qė kanė, si dhe klasifikimin e tyre sipas njė pėrmbajtje tė caktuar. Ushtrimet pėr fjalėn ndihmojnė edhe nė njė drejtim tjetėr. Shpesh ato ndahen me qėllim nga autori nė grupe tė tilla qė nxėnėsit ta kenė mė tė lehtė dallimin nė pjesė tė ndryshme ligjėrate. Gjithashtu disa herė ka ushtrime qė e vėnė nxėnėsit tė mendohet se e njėjta fjalė paraqitet nė forma tė ndryshme duke krijuar tek ai nė mėnyrė intuitive idetė e para mbi pjesėt e ndryshueshme dhe tė pandryshueshme tė ligjėratės. Gjithashtu punė e veēantė bėhet pėr ngulitjen tek nxėnėsi tė emrit tė pėrveēėm dhe atij tė pėrgjithshėm. Nė emrat e pėrveēėm dallohen mė shumė emrat e njerėzve dhe toponimet e ndryshme. Nė punėn me fjalėn hyn edhe puna me emrat e qyteteve dhe vendeve tė ndryshme nė Shqipėri, Kosovė dhe nė troje tė tjera etnike shqiptare. Nė abetare figurojnė fotografi nga Prizreni, Prishtina, Thethi, Shkodra, Lura, Kruja, Tirana, Durrėsi, Korca, Gjirokastra, Berati, Vlora, Saranda, Permeti etj. tė shoqėruara gjithmonė nga emri i pėrveēėm. Kėto fotografi i kanė dhėnė njė bukuri tė veēantė abetares “Udha e shkronjave” nė karakterin edukativ tė tė cilave do tė ndalemi mė tutje.
Nė filllim fjalėt janė globale, si: Teuta, Genti, Bujari, Besa, kjo, ėshtė, Koha, Hapėsira, janė, etj.
Rubrika e fundit ėshtė rubrika “FJALIA-TEKSTI”. Nė kėtė rubrikė punohet qė nxėnėsi tė lexojė, kuptojė dhe formojė vetė fjali dhe tekste tė thjeshta. Fjalitė fillimisht pėrmbajnė fjalė globale dhe mė vonė numri i fjalėve globale ėshtė i papėrfillshėm. Ėshtė pėr t’u vėnė nė dukje kujdesi i autorit qė forma e tekstit tė pėrputhet edhe me njė pėrmbajtje tė caktuar. Tekstet nuk krijojnė “ngėrē”. D.m.th. mendimi rrjedh natyrshėm nėpėr fjali, gjė kjo e vėshtirė po tė kihet parasysh se autori duhet t’i shmanget fjalėve qė kanė shkronja tė pamėsuara, nga njėra anė, dhe duhet tė pėrdorė sa mė shumė fjalė qė e kanė shkronjėn e re tė mėsuar, nga ana tjetėr. Janė tė shumta tekstet qė kanė mbi dhjetė, pesėmbėdhjetė fjalė tė ndryshme me shkronjėn e mėsuar, gjė qė nuk ėshtė e lehtė tė bėhet.
Tekstet e abetares “Udha e shkronjave” janė tė thjeshta, nė pėrshtatje me moshėn, nė pėrshtatje me numrin e shkronjave tė mėsuara, pėrdorin shumė fjalė tė cilat kanė shkronjėn qė studiohet nė atė mėsim. Vlen tė pėrmendet qė tekstet janė interesante dhe sigurojnė zgjerimin e fjalorit tė nxėnėsit dhe shpesh tė horizontit tė tyre. Ato janė me tema tė larmishme. Autori ėshtė kujdesur qė tė mos jetė i njėanshėm nė trajtimin e kėtyre temave.
Nė fund tė teksteve figurojnė shpesh pyetje rreth pėrmbajtjes sė teksteve.
Tekstet shoqėrohen gjithmonė me ilustrimet pėrkatėse, tė cilat janė tepėr dinjitoze pėr njė abetare.
Nė abetare ekzistojnė edhe 130 diktime tė cilat hyjnė nė punėn me shkrimin.
Abetarja ėshtė organizuar nė nėntė kapituj. Ēdo kapitull paraqet katėr shkronja. Kapitulli fillon me tregimin e mėsueses qė figuron nė dy faqe. Mė vonė cdo shkronjė e re trajtohet gjerėsisht nė gjashtė faqe.
Nė renditjen e shkronjave autori ka zgjedhur atė parim qė i shkon pėrshtat leximit dhe jo shkrimit me idenė se leximi ėshtė prioritar ndaj shkrimit dhe kėshtu ėshtė nė tė vėrtetė. Nuk mund tė ketė njė parim qė t’i shkojė pėrshtat edhe shkrimit edhe leximit njėkohėsisht. Nė kėtė drejtim autori ėshtė treguar mė konseguent duke sjellė leverdi tė shumta pėr metodikėn e pėrdorur. Zgjedhja e parimit tė dendurisė sė shkronjave pėr renditjen e shkronjave nė abetare krijon lehtėsinė e shpėrndarjes sė ngarkesės nė mėnyrė tė njėtrajtshme. Ky parim lejon qė tė punohet njė numėr jo i vogėl fjalėsh qė nė hapat e parė.
Duke kaluar tek shkrimi abetarja ka risi tė dukshme. Nė radhė tė parė abetarja i kushton njė rėndėsi shumė mė tė madhe shkrimit tė bukur dhe tė thjeshtė. Mendimet qė dėgjohen shpesh sot se shkrimi nuk ka ndonjė rėndėsi tė madhe janė tė papranueshme pėr ne. Vėrtet qė jetojmė nė kohėn e kompjuterit, por nuk ka ardhur ende koha qė komunikimi me anė tė shkrimit tė dorės ndėrmjet njerėzve tė jetė i parėndėsishėm. Tė paktėn pėr jetėn shkollore shkrimi i dorės ėshtė mjeti kryesor i komunikimit mėsues - nxėnės. Pra tė mos i kushtosh rėndėsi shkrimit tė saktė e tė rregullt, do tė thotė tė investosh nė vėshtirėsi mė tė mėdha pėr komunikimin me anė tė shkrimit. Pra kujdesi i treguar nga autori Artur  Shkurti qė nxėnėsi tė ketė modele sa mė tė shumta pėr tė shkruar shkronjėn e dorės, shumė mė tepėr nga ē’kanė abetaret ekzistuese ėshtė krejtėsisht i pėrligjur. Krejtėsisht i pėrligjur ėshtė edhe shkrimi nė kuti tė modeluara nga vetė autori. Kėto lloj kutish do tė japin ndihmesėn e tyre nė kėto drejtime: shkrimi do tė jetė i njėtrajtshėm, shkronjat do tė bėhen njėlloj tė barabarta nė cdo tekst dhe nė cdo faqe, largėsia e shkronjave dhe e fjalėve nga njėra-tjetra do tė jetė e njėllojtė. Mėsuesi do ta ketė shumė mė tė lehtė tė orientojė nxėnėsin nė pėrvetėsimin e grafikut tė shkronjave tė dorės sepse krahas vijave horizontale qė janė nė fletoret ekzistuese ka edhe vija vertikale.
Ndihmė tė madhe i sjell nxėnėsit dhe mėsuesit autori edhė nėpėrmjet punės me elementėt e shkrimit. Mėsuesit i kanė pėrdorur gjerėsisht kėto elemente nė punėn e tyre nė tabelė por ato nuk figuronin mė parė nė fletoret e modeluara duke e vėshtirėsuar kėshtu punėn pėr pėrvetėsimin e grafikut tė shkronjės sė re.
Autori nuk ka harruar t’i kushtojė njė rėndėsi tė veēantė punės me shkrimin nė periudhėn pėrgatitore e cila ashtu si edhe mė parė zgjat dy javė. Gjatė kėsaj periudhe nxėnėsit krahas njohjes intuitive me analizėn dhe sintezėn fillojnė tė komunikojnė edhe me fletoren e modeluar duke shkruar nė tė modele tė caktuara, ndėrmjet tyre edhe shumė shkronja tė mėdha shtypi.
Puna me shkrimin realizohet edhe nėpėrmjet diktimeve tė shumta. Kjo metodė pėrdoret gjerėsisht nga shumica e mėsuesve tė ciklit tė ulėt. Vazhdimisht mėsueset e reja janė kėshilluar nga ana e mėsueseve tė vjetra qė pėr tė patur njė sukses mė tė madh duhet tė pėrdornin shumė herė diktimin. Mirėpo kjo veprimtari nuk kishte gjetur pasqyrim nė abetaret e mėparshme. Autori ka bėrė njė punė tė kujdesshme qė diktimet tė jenė tė kapshme dhe mjaft efektive nė shkrimin e fjalėve qė kanė probleme. Pothuaj pėr ēdo shkronjė ka katėr diktime. Nė diktimet e para shkruhen mė tepėr shkronja e rrokje dhe nė tė fundit figurojnė mė shumė fjalė dhe fjali. Nė diktimet e fundit tė abetares diktohen mė shumė fjali qė lidhen pėr nga kuptimi duke i dhėnė diktimit natyrėn e njė teksti tė thjeshtė.
Diktimet janė mjaft efektive sepse autori nuk harron tė pėrsėritė njohuritė e marra nė shkrimin e shkronjave dhe zgjerimin e diktimit me rrokje e fjalė tė reja tė cilat pėrmbajnė shkronjėn e re tė mėsuar.
Abetarja e zhvillon nė mėnyrė krijuese programin e kėsaj lėnde duke i qėndruar besnik detyrės kryesore qė ka kjo lėndė: mėsimit tė shkrimit dhe leximit tė gjuhės shqipe nė klasėn e parė.
 
KARAKTERI EDUKATIV I ABETARES
 
         Njė nga sukseset mė tė mėdha tė kėsaj abetareje qėndron nė karakterin edukativ tė gjithanshėm tė saj. Autori edukon:
 
1. Zhvillimin e identitetit shqiptar tė nxėnėsit, nėpėrmjet edukimit me dashurinė pėr atdheun, pėr gjuhėn, pėr kombin dhe kulturėn e tij si dhe simbolet kombėtare. Kjo arrihet nėpėrmjet teksteve: “Shqipėria dhe shqiptarėt”, “Flamuri i shqipėrisė”, “Atletėt nė garė”, “Udhėtim nėpėr Shqipėri”, “Legjenda e Gjergj Elez Alisė”, “Nata nė Tiranė”, “Nė Sarandė”, “Mall pėr atdhe”, “Shqipėri, atdheut im” (Dy tė fundit vjersha tė Naim Frashėrit”), “Kėngės sė abetares” (Teksti: Xhevahir Spahiu, Muzika: Ardjan Hila). Ky piksynim arrihet nėpėrmjet pėrmendjes sė rreth 90 emrave tė qyteteve, krahinave, lumenjve, liqeneve, deteve, maleve tė Shqipėrisė dhe fotografive qė i shoqėrojnė.
 
2. Ndjenjėn e kolektivitetit, tė dashurisė pėr tė afėrmit dhe mėsuesin, nėpėrmjet tregimeve tė mėsueses tė cilat bėjnė fjalė pėr katėr shokėt Teuta, Genti, Bujari, Besa dhe dy zanave Koha dhe Hapėsira, tregimeve: “Topin nė portė”, “Nė piknik”, “Limona pėr nėnėn”, “7 Marsi”, “Fėmijėt nė fshat”, “Nė ditėlindje”, “Binjaket”, “Kujtime tė bukura”, “Me pushime nė malėsi”. Gjithashtu kjo ndjenjė edukohet edhe nėpėrmjet lojrave qė shpesh nxėnėsit duhet t’i kryejnė nė grupe.
 
3. Dashurinė pėr natyrėn, bimėt, kafshėt nėpėrmjet pjesėve “Nė pyll”, “Udhėtim me Hėpėsirėn”, “Bletėt, ariu dhe mjalti”, “Dreri”, “Xixėllonja”, “Korriku”, “Fėmijėt nė fshat”, “Trumcaku i vogėl”, “Me pushime nė malėsi”.
 
4. Dashurinė pėr dijen nė pjesėn “Jona pranė kompjuterit”.
 
5. Dashurinė pėr punėn nė pjesėt “Nė punishten e bukės”, “Shtėpia e thjeshtė e Thėllėzės”, “Anija “Liburn””, si dhe nėpėrmjet gjithė natyrės sė punės sė nxėnėsit me kėtė lėndė.
 
6. Kritikėn pėr veset dhe sjelljet jo tė mira, si nė pjesėt “Vajza e llastuar”, “Shiu dhe lumi”.
 
7. Urrejtjen pėr armikun nė pjesėn “Legjenda e Gjergj Elez Alisė”.
 
8. Ndjenjėn e humorit nė pjesėn “Ēimi ēamarroku”.
 
9. Fantazinė nė pjesėt ku personazhe janė dy zanat: Koha dhe Hapėsira, si dhe nė ushtrimet dhe lojrat qė e kėrkojnė diēka tė tillė.
 
10. Vėzhgimin, vėmendjen, tė menduarin e thellė nėpėrmjet gjėzave, ushtrimeve qė kėrkojnė pėrqėndrim tė madh si edhe nėpėrmjet lojrave zbavitėse.
 
Merita tė veēanta ka abetarja “Udha e shkronjave” nė lidhjen me tė tėra lėndėt e ciklit tė ulėt: me matematikėn, leximin, diturinė e natyrės, historinė, edukatėn shoqėrore, muzikėn, vizatimin, gjeografinė, mėsimin e punės sė dorės. Diku kėrkesa e ushtrimit shprehet nė gjuhėn e matematikės sė klasės sė parė, diku kėrkohet tė vizatohet, diku jepen njohuri nga historia e Shqipėrisė, diku nga gjeografia e saj, diku jepen copa letrare nga rilindasit, diku kėndohet, diku fėmijėt janė nė lėvizje tė vazhdueshme pėr tė plotėsuar kėrkesat e lojės, diku presin me gėrshėrė, diku njohin mė mirė natyrėn etj. Tė tėra kėto bėjnė qė abetarja tė zėrė vendin qė meriton si hyrje e thjeshtė dhe e bukur nė tė tėra lėndėt qė do tė vijnė mė pas.
 
Abetarja ėshtė krejtėsisht nė pėrputhje me psikologjinė e fėmijės si nė fjalorin e pėrdorur, si nė natyrėn e teksteve dhe tė ushtrimeve ashtu edhe nė ngarkesėn qė i jepet pėr cdo njėsi mėsimore ngarkesė qė ėshtė plotėsisht e pėrballueshme brenda njė viti mėsimor. Me shumė takt autori ka lėnė edhe mjaft orė nė dispozicion tė mėsuesit pėr t’iu pėrshtatur natyrave tė ndryshme tė klasave tė para qė do ta zbatojnė kėtė tekst.
Vijmė tek ndihma qė i jepet mėsuesit. Libri udhėzues i mėsuesit ėshtė mjaft i plotė. Pėr herė tė parė nė tė figurojnė standartet dhe testet me tė cilat mėsuesi apo prindi duhet tė kontrollojė efektshmėrinė e punės mėsimore. Plan ditaret kanė edhe shumė ide e ushtrime tė tjera nga ato tė tė librit tė abetares qė janė njė ndihmė e madhe pėr mėsuesit dhe prindėrit e nxėnėsve tė klasės sė parė.
Plani mėsimor analitik ėshtė mjaft i detajuar dhe i studiuar qė tė mos krijojė mbingarkesė tek nxėnėsit.
Kasetat qė shoqėrojnė librin e abetares “Udha e shkronjave” jo vetėm shtojnė njė element tė ri didaktik nė orėn e mėsimit tė paparashikur mė parė, por ato janė realizuar me mjaft cilėsi pėr nga pėrmbajtja dhe forma artistike. Aktoret me leximin e pjesėve tė abetares japin shembullin mė tė mirė tė leximit shprehės, aq i domosdoshėm nė orėn e mėsimit nė kushtet, kur, jo cdo mėsues apo prind ėshtė i aftė ta japė me aftėsitė e veta. Kėngėt e kompozuar aq bukur dhe tė kėnduara me aq mjeshtėri nga zėra fėminorė do tė krijojnė nė klasė atė gėzim, humor dhe gjallėri qė ka munguar prej kohėsh nė klasat tona.
Cilėsia e botimit dhe e paraqitjes ėshtė e rrallė dhe dinjitoze.
 
NĖ PĖRFUNDIM
 
Abetarja “Udha e shkronjave” me autor Artur  Shkurtin ėshtė njė komplet i standarteve tė larta pėr shkollėn shqiptare dhe qė i pėrgjigjet stadit tė sotėm tė shkollės sonė dhe nivelit tė pėrgjithshėm tė formimit tė fėmijėve shqiptarė nė Shqipėri dhe jashtė saj. Si e tillė ajo duhet tė zėrė vendin e saj tė merituar nė shkollėn shqiptare duke u futur si lėndė mėsimore pėr t’iu mėsuar leximin dhe shkrimin shqip nxėnėsve shqiptarė.
Lefteri Joro
Mesuese e ciklit tė ulėt me njė pėrvojė mbi 35 vjeēare
Dy herė e dekoruar me medaljen “Naim Frashėri” nga Presidiumi i Kuvendit Popullor
 

priru / torna