Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 
"Mendime rreth abetareve tė sotme shqipe" - Libėr i botuar nga shtėpia botuese "Udha e shkronjave" me autor Artur Shkurti.
 
Pėrmbajtja
 
I. Parathėnie
 
II. Abetarja “Shkronjė pas shkronje” me autorė: Mimoza Gjokutaj dhe Shezai Rrokaj
1.Hyrje
2. Puna me tingullin dhe shkronjėn
3. Puna me rrokjen
4. Puna me fjalėn
5. Pasaktėsi tė kėrkesave tė shtruara nė abetare
6. Pasaktėsi tė kėrkesave tė fletores sė punės nr.1
7. Renditja e shkronjave nė abetare
8. Puna me shkrimin
9.Faqe mė faqe pėr karakterin edukativ dhe logjikėn e teksteve tė abetares
10. Pasuria e fjalorit me shkronjėn e mėsuar
11. Pėrshtatja e abetares me psikologjinė e fėmijės gjashtėvjeēar
12. Lidhja ndėrlėndore
III. Abetarja e Qamil Batallit ( Kosovė)
IV. Abetarja e Kolė Xhumarit
V. Tipare tė abetares “Udha e shkronjave”
VI. Dy fjalė pėr autorin
VII. Dy fjalė pėr lexuesin
 
 
 
 
Parathėnie
 
            Abetarja ėshtė libri i librave sepse, qė tė hysh nė botėn e dijes, duhet tė mėsosh shumė mirė lexim dhe shkrim.
            Abetarja ėshtė libri i parė i klasės sė parė. Me pėrmbajtjen e saj ajo krijon pėrshtypjet e para tek fėmija pėr natyrėn e shkollės dhe tė teksteve mėsimore.
            Abetarja duhet tė ketė njė logjikė tė shėndoshė nė ēdo aspekt tė saj. Ushtrimet, tekstet, ilustrimet duhet tė jenė nė funksion tė forcimit logjik tė fėmijės.
            Abetarja duhet tė jetė e thjeshtė nė tė mėsuar. Kjo nuk do tė thotė qė tė mos jepet e vėshtira. Kjo do tė thotė qė tė shkosh tek e vėshtira nė mėnyrėn mė tė lehtė.
            Abetarja duhet tė jetė e bukur dhe argėtuese. Mė shumė se ēdo shkollar, nxėnėsi i klasės sė parė tėrhiqet nga bukuria e tekstit dhe argėtimi, kur mėson. Bukuria fillon qė nga cilėsia e botimit, nga ilustrimet e bukura, nga faqosja e mirė etj. Argėtimi ka tė bėjė me lojrat e bukura mėsimore, kėngėt, vizatimet, ngjyrosjet dhe tekstet tėrheqėse nė pėrputhje me nivelin e fėmijės.
 
            Abetarja duhet tė jetė edukative. Me anė tė teksteve nxėnėsit duhet tė marrin njė edukatė tė shėndoshė. Synimet edukative janė tė shumta: njė tekst mund tė edukojė me dashurinė pėr punėn, njė tjetėr me dashurinė pėr tė afėrmit, njė tjetėr mund tė dėnojė veset e kėshtu me radhė. Megjithatė abetarja duhet tė pasqyrojė edhe kėrkesat edukative qė lindin nga pėrkatėsia ndaj njė kombi. Prandaj ėshtė e domosdoshme qė ajo t’i pasqyrojė simbolet kombėtare dhe ta lidhė nė mėnyra tė ndryshme fėmijėn me kombin e vet. Vėrtet qė jetojmė periudhėn e integrimit, megjithatė secili komb nė botė e ndėrton jetėn e vet mė vete dhe sidomos nė konkurrencė me kombet apo popujt e tjerė. Pėr kėtė arsye edukimi me ndjenjėn atdhetare ėshtė shumė i domosdoshėm pėr mbijetesėn.
            E mira ėshtė qė abetarja nėpėrmjet pėrmbajtjes sė saj tė bėjė njė edukim tė gjithanshėm. Nė kohėn e njė bumi tė madh informacioni nuk mund t’i shpenzosh kohėn prej pothuaj njė viti gjashtėvjeēarit, pa i dhėnė ato qė ai mundet t’i marrė.
            Abetarja ėshtė nė radhė tė parė njė libėr metodik pėr tė mėsuar. Si krijimi i saj si tekst, ashtu edhe oponenca ndaj saj duhen bėrė nga specialistė qė kanė arsimin pėrkatės dhe qė kanė dhėnė mėsim vetė nė klasėn e parė, tė cilėt janė tė njohur shumė mirė me problemet e mėsimdhėnies sė abetares.
            Ēdo lloj abetareje qė pėrdoret synon t’u mėsojė fėmijėve leximin dhe shkrimin shqip. Duke qėnė kėshtu ekzistenca e shumė abetareve, (sot pėr sot janė nė qarkullim gjashtė tė tilla: njė pėr shqiptarėt e Malit tė Zi, njė pėr Kosovėn, njė pėr shqiptarėt e Maqedonisė dhe tre nė Shqipėri) ndihmon nė rritjen e cilėsisė sė mėsimdhėnies sė saj.
            Nė tė vėrtetė abetaret deri mė sot janė botime shtetėrore dhe tė tilla janė pesė abetare nė qarkullim. Ishte  abetarja “Udha e shkronjave” qė e theu kėtė traditė dhe hapi rrugėn pėr tekste alternative nė tė gjitha lėndėt dhe nė tė gjitha nivelet, tė botuara nga shtėpi botuese jo shtetėrore, si shprehje tė mendimit tė lirė edhe nė fushėn e librit shkollor. Megjithatė i takon shtetit qė nėpėrmjet Ministrisė sė Arsimit tė ndjekė politikėn e vet arsimore nė tė tėra shkollat qė janė nė varėsi tė saj pėr tekstet qė ato duhet tė zbatojnė. Botimet e lira tė teksteve mėsimore nuk cėnojnė aspak politikat e Ministrisė sė Arsimit. Ēdo shkollė funksionon vetėm mbi bazėn e lirisė qė jep Ministria e Arsimit. Megjithatė nevojat pėr mėsim janė gjithmonė e mė tė mėdha se sa ato qė mund tė sigurojė njė ministri arsimi. Nga njėra anė nevojat janė mė tė mėdha sepse e mira nuk ka fund nė arsim. Nga ana tjetėr Ministria jonė e Arsimit nuk i mbulon nevojat arsimore tė tė gjithė shqiptareve, kudo qė ata ndodhen.  Dihet gjendja e mjerueshme e arsimit shqip tė qindra mijė fėmijėve qė jetojnė nė emigracion. Njė studim i njė organizate tė OKB nxori se rreth 30% e emigrantėve kishin probleme me gjuhėn shqipe. Shqiptarė pa gjuhė shqipe nuk ka. Pėr kėtė arsye Ministria e Arsimit duhet tė falenderojė tė gjithė ata persona, ente botuese, shoqata e tė tjerė qė ndihmojnė nė arsimimin sa mė tė mirė tė shqiptarėve kudo qė ndodhen me gjuhėn dhe kulturėn shqipe, qė ėshtė pjesė e pazėvendėsueshme e kulturės botėrore.
            Libri qė po paraqes, besoj, se do ta ndihmojė mė mirė lexuesin pėr tė kuptuar gjendjen e sotme tė abetares shqipe.
            Ky libėr u vjen nė ndihmė mėsuesve tė ciklit tė ulėt,  studentėve qė ndjekin fakultetin e mėsuesisė pėr ciklin e ulėt si edhe tė gjithė tė interesuarve pėr metodikėn e abetares. Mendimet e parashtruara janė tė renditura sipas strukturės metodike pėr mėsimin e lexim-shkrimit nėpėrmjet abetares.
 
            Jam pėrqėndruar mė shumė nė vlerėsimet pėr abetaren eksperimentale tė autorėve Gjokutaj&Rrokaj, pasi ėshtė pikėrisht kjo abetare qė pretendon se sjell tė reja nė metodikė. Dy abetaret e tjera me autorė Kolė Xhumari dhe Qamil Batalli  janė nė qarkullim prej vitesh nė   Shqipėri dhe Kosovė dhe njihen shumė mirė nga opinioni shqiptar.
Lexuesi qė tė ketė njė bindje mė tė qartė pėr vėrtetėsinė e kėtyre mendimeve nuk duhet tė harrojė tė vėrtetojė vetė drejtėsinė e tyre duke shfletuar vetė abetaret pėrkatėse.
Ėshtė nė metodėn time tė punės tė citoj drejt autorėt dhe tė nisem nga parime tė njohura  didaktike nė gjykim.
Pėr anėt edukative tė tekstit, gjykoj mbibazėn e programit tė Rilindjes Kombėtare, mbi bazėn e pėrvojės sė shkollės shqiptare, si dhe mbi bazėn e udhėzimeve tė Ministrisė sė Arsimit qė edukimin atdhetar tė nxėnėsve e vendosin nė vendin e parė.   
                                                                                             
Autori Artur  Shkurti
 
 
 
I.  Abetarja “Shkronjė pas shkronje” me autorė: Mimoza Gjokutaj & Shezai Rrokaj
1.Hyrje
Dy janė boshtet e njė kompleti abetareje:  metodika e mėsimit tė leximit dhe shkrimit dhe karakteri edukativ arsimor i tekstit.
Nė fillim unė do tė ndalem nė metodikėn e pėrdorur nė abetare pėr tė mėsuar leximin dhe shkrimin.
Metodikat e pėrdorura deri mė sot janė metodika e analizės dhe sintezės, si dhe ajo e tė mėsuarit global. Tė bėsh analizė do tė thotė tė kalosh nga teksti apo ligjėrata tek fjalia, fjala, rrokja, tingulli e shkronja. Tė bėsh sintezė do tė thotė tė kalosh nė drejtim tė kundėrt duke bashkuar tingujt e shkronjat nė rrokje, rrokjet nė fjalė dhe fjalėt nė fjali e nė fund tė arrish tė krijosh njė tekst. Tė bazohesh nė metodėn e analizės dhe sintezės do tė thotė t’i kushtosh rėndėsi tė veēantė ēdo niveli analize: tekstit, fjalisė, fjalės, rrokjes, tingullit dhe shkronjės.
Metoda e tė lexuarit global ėshtė metoda e tė lexuarit tė fjalėve apo rrokjeve pa ditur shkronjat nga tė cilat pėrbėhen kėto fjalė. Kjo metodė bazohet nė aftėsinė e nxėnėsit pėr tė njohur dhe dalluar fjalėt nga njėra tjetra duke u mbėshtetur nė vėzhgimet e tij personale . Kėshtu emrin “Besa” nxėnėsi e dallon nga emri “Teuta” duke parė se emri i parė ka diēka si dy rrathė nė fillim, ndėrsa emri “Teuta” ka njė vijė me bisht qė ka njė vijė si strehė sipėr. Megjithatė kjo metodė mund tė pėrdoret nė mėnyrė tė kufizuar dhe nė hapat e parė. Kjo pėr disa arsye:
Arsyet pse nxėnėsi duhet tė mėsojė nė mėnyrė globale rrokje, fjalė e fjali:
Nė hapat e parė me anė tė tė mėsuarit global nxėnėsi kėnaq dėshirėn e tij pėr tė lexuar dhe nga ana tjetėr mėson qė nė hapat e parė se ē’ėshtė leximi. I lexuari global ka tė mirėn tjetėr qė nxėnėsi mėsohet tė fotografojė tė tėrė fjalėn duke iu shmangur kėshtu  leximit tė shkronjėzuar.
Nė abetaren e paraqitur nga autorėt Mimoza Gjokutaj dhe Shezai Rrokaj, mendoj janė zbatuar dobėt tė dyja kėto metoda tė tė mėsuarit tė abetares. Nė faqet qė vijojnė lexuesit i jepet mundėsia tė dallojė vetė, nėpėrmjet citimeve tė sakta, nėse gjykimi ynė ėshtė apo jo i drejtė.
Arsyet qė mė shtyjnė tė shkruaj vėrejtjet e mia pėr kėtė abetare ėshtė t’i jap shtysė qėndrimeve profesionale ndaj abetares qė duhet tė kenė fėmijėt pėrpara.
2. Puna me tingullin dhe me shkronjėn
 
Kuptohet, qė, pėr ēdo metodė, synim i parė do tė jetė njohja me tė gjithė tingujt dhe shkronjat e dorės dhe tė shtypit.
Si realizohet ky synim nė abetaren e autorėve Mimoza Gjokutaj dhe Shezai Rrokaj?
1. Nė abetare nuk figuron asnjė ushtrim i cili piksynim tė vetin tė ketė punėn me tingullin.
2. Ushtrimet pėr pėrvetėsimin e shkronjės sė shtypit janė tė rralla dhe fėmijės shumė rrallė i vihet detyra pėr ta dalluar njė shkronjė nga njė tjetėr. Nė disa raste tė rralla fėmijės i kėrkohet tė qarkojė njė grup shkronjash tė caktuara, si p.sh. nė fq. 5 Fletore Pune 1. Kėrkesa ėshtė : “Qarko shkronjat “a”, “i”, “m”.”  Edhe nėqoftėse kėto shkronja qarkohen mirė dhe dallohen nga shkronjat e tjera tė ushtrimit “b”, “u”, nė ē’mėnyrė mėsuesi do tė marrė vesh nėse fėmija nuk e ngatėrron shkronjėn “i” me shkronjat “m” dhe “a”?
3. Kėrkesa e fq. 7, Fletore Pune 1 (FP1), : “Udhėto nėpėr tė njėjtat shkronja”, nuk ka ndonjė dobi tė madhe, pasi nga njėra anė ėshtė tepėr e thjeshtė dhe nuk caktohet se si do tė bėhet udhėtimi, nga ana tjetėr nuk ėshtė caktuar masa e vlerėsimit. Cili do tė quhet udhėtim i saktė? Edhe pa i dalluar shkronjat e njėjta me tė njėjtėn ngjyrė, ushtrimi do tė ishte shumė i thjeshtė, jo mė qė nxėnėsi nė kėtė rast i gjen shkronjat e njėjta ngaqė ato kanė edhe tė njėjtėn ngjyrė. Thjeshtėsia e ushtrimit ėshtė pėr katėr vjeēarėt.
4. Njohja e shkronjave tė shtypit realizohet nėpėrmjet kopjimeve tė fjalėve tė shkruara. Kopjimi i njė fjale tė shkruar me shkronja shtypi mund tė bėhet edhe pa e emėrtuar shkronjėn vetė. Duke qėnė kėshtu kopjimi nuk siguron kurdoherė njohjen e shkronjės. Gjatė punės me 12 shkronjat e para detyrė kryesore e fėmijės ėshtė tė kopjojė shkronjat e shtypit.
5. Nė vijim tė punės me 12 shkronjat e para, nxėnėsit i duhet tė mbushė me shkronjėn e re kutiat e lėna bosh nė njė fjalė me shkronja mungesore.
6. Nė faqen 37, FP1 nxėnėsit, pasi janė bėrė 30 shkronjat e para, fillojnė tė kopjojnė me shkronja dore shkronjat pėrkatėse tė shtypit.
Kjo ėshtė pasqyra e punės me shkronjat e shtypit. Me kaq pak punė nxėnėsit do tė kenė vėshtirėsi nė pėrvetėsimin e shkronjave tė shtypit. Mėsuesit do t’i dalė punė pėr tė hartuar ai vetė ushtrime shtesė pėr njohjen e shkronjave tė shtypit, pa kaluar nė nivelin e rrokjeve apo tė fjalės.
 
3. Puna me rrokjen
           
            Njė nga nivelet e analizės dhe sintezės nėpėr tė cilat kalon dhe duhet tė kalojė natyrshėm metodika e tė mėsuarit tė lexim shkrimit ėshtė niveli i rrokjes.
            1.Nė kompletin e abetares sė autorėve Gjokutaj e Rrokaj figurojnė rrokje, por asnjėherė nuk figurojnė ushtrime nga tė cilat tė kuptohet qė autorėt duan ta ndihmojnė nxėnėsit tė kalojė nga rrokjet e lehta tek tė vėshtirat. Rrokjet e vėshtira nuk pėrftohen nga rrokje tė lehta. P.sh.: tek shkronja “sh”, kur jepen rrokjet “shkro”, “shim”, “shku” etj, nuk kemi ndonjė ushtrim si ky qė pėrshkruhet mė poshtė:
“Lexo rrokjet : ro – kro – shkro; shi – shim; ku – shku.” Njė ushtrim tė tillė mėsuesit e kanė pėrdorur prej shumė kohėsh dhe ėshtė rezultativ pėr arritjen e rezultateve tė larta nė pėrvetėsimin e rrokjeve tė vėshtira.
            2. Nė rrokjet qė jepen pėr t’u lexuar mungon krejtėsisht klasifikimi. Nuk bėhet asnjė dallim i qartė ndėrmjet rrokjeve tė thjeshta me njė bashkėtingėllore dhe njė zanore (tė drejta apo tė anasjellta), rrokjeve tė mbylluara (bashkėtingėllore, zanore, bashkėtingėllore), rrokjeve me dy, tri bashkėtingėllore tė ngjitura. Njė klasifikim i tillė do tė ndihmonte autorėt pėr tė kaluar nga rrokjet e lehta tek rrokjet mė tė vėshtira. Pra, nuk respektohet parimi i kalimit nga mė e lehta tek mė e vėshtira.
            3. Autorėt nuk kanė studiuar si duhet rrokjet tipike tė shqipes, gjė qė ka bėrė tė mungojnė rrokje tė shumta tė lehta  e tė vėshtira. Mungesa e trajtimit tė tyre do tė shkaktojė vėshtirėsi tek nxėnėsit kur tė hidhen nė leximin e fjalėve me kėto rrokje.
Mė poshtė po japim rrokjet e shqipes qė autorėt kanė patur mundėsinė t’i trajtonin dhe nuk i kanė trajtuar. Duke parė renditjen e  shkronjave sipas radhės qė kanė vendosur autorėt  nė abetare, lexuesit kanė mundėsi tė ndjekin mė mirė, nėse autorėt e kanė patur ose jo mundėsinė pėr tė formuar rrokje tė tilla pėr t’ua dhėnė nxėnėsve. Rrokjet e padhėna pėr ēdo shkronjė janė shėnuar nė rendin e tretė me shkronja mė tė zeza.
 
1. Rrokje tė dhėna.
2. Rrokje tė padhėna.
 
            A         
1. Nuk mund te formohen.         
2. Nuk mund te formohen.         
            I          
1. Nuk mund te formohen.         
2. Nuk mund te formohen          
            M        
1. Ma, mi, im.  
2. Am. 
            N         
1. Na, ni.         
2. Min, man,nam, nim.  
            E         
1. Ne, me.       
2. Men, nem.   
            Ė         
1. Nė.  
2. Mėn, nėm, mė.         
            R         
1. Ri, ra, re, rė, mė.      
2. Nė, mre, mri,mar, mir,rin, ar. 
            U         
1. Mu, nu, ru     .
2. Ur, un, um.   
            L         
1. La, li, le, lė, lu.         
2. Lem, lur, lėn, lul.      
            K         
1. Ka, ki, ke, kė, ku.     
2. Kri, kre, kra, krė, kru, kal, kle, kli, kla, klu, kam, kan, nak, lak, kun, kėr, kėn.  
            O        
1. Ko, lo, mo.   
2. No,ro, kro, klo, kor, lor, mor, nor, on, non.                   P         
1. Pa, pe, pi, pu, po.     
2. Pė, pri, pru, pra, pre, prė, ple, plu, pla, pli, plo, plė, pam, pan, pka, pėr, par, pal, pėn, kop, pun, pėl, pro.          
            B         
1. Bo, bar, nėn, bu, mbu, bo, bon, bel, bi.
2. Bu, ba, be, bė, ble, blu, blo, bla, bli, bri, bru, bra, bre ,brė, bro, mbri, mbru, mbra, mbre, mbrė, mbro, bum, bam, bim, mbu, mba, mbė, mbe, bin.    
 
            H         
1. He, ha, hu, hi, har.    
2. Hem, het, hen, hur, her, ha, ho.         
 
            T         
1. Ta, trėn, bot, to, te, ti.           
2. Tu, tė, tri, tru, tra, tre, trė, tro,  tor, tar, nta, nte, ten, tin, tėn, tit, ton, tem, let, tshme, mėt, mbat, let, kit.          
           
            S         
1. Su, si, se, sa, sti, psa, pas, sus.      
2. Sė, so, pse, pso, spo, spe, spi, sem, set, ski, sku, ska, ske, skė, as, sin, sto, ste, sta, nės, stė.                   
Sh       
1. Shkro, shim, shpre, shku, shti, shko, shu, sho, shpi, shta, shtė.        
2. Shi, sha, she, shė, shte, shtu, shta, shkre, shkri, shkra, shtjell, nash, tėsh, shu, shkru, shin.              
            F         
1. Fe, fa, fo , fi, fla, fl, fil, flo, fri, naf.       
2. Fsha, fshė, fro, fra, fto, fte, ftė, fle, fli, fu, fer, fė, faj, for, fin.      
            Rr        
1. Rru, rra, rro, rri, krra. 
2. Rri, rre, rrė, rrės, rras, rrin.    
            J         
1. S’ka punė me rrokje. 
2. Ja, ju, je, ji, jo, rje, mje, tje, sje, kje, pje, oj, uj, aj, mja, pja, tja, poj, roj, mje, rej, loj, aj, jėn, moj, rja, toj, lja, tje.           
            V         
1. Vo, var, vra.  
2. Va, vi, ve, vė, vu, vre, vri, vje, vjo, vlo, vim.                   
            Q        
1. Qe, qo, qu.   
2. Qė, qa, shqe, shqi, shqo, shqa, shqu, qer, keq, miq, huq, qan, qen.    
            Ll        
1. Lla, llu, lli.    
2. Llo, llė, lle, pllo, plla, plle, pall, llinj, llos, llon.             
 
D         
1. Di.   
2. Du, da, de, dė, do, dri, dru, dra, dre, drė, dro, ndri, ndru, ndra, ndre, ndro, dje, ndje, nde, ndo, nda, ndi, ndu, don, ndih, del, det, ndem.              
            Dh       
1. S’ka rrokje.  
2. Dhi, dhu, dha, dhe, dhė, dho, dhje, dhem, dhat, dhėn, dhur.    
            G        
1. S’ka rrokje.  
2. Ga, go, gu, ge, gė, gi, ngi, ngu, nga, nge, ngė, ngo, gri, gru, gra, gre, grė, gro, ngri, ngru, ngra, ngre, ngrė, ngro, gli, glu, gla, gle, glė, glo, glu, gon.   
            Gj        
1. Gji, gja, gjer.
2. Gju, gje, gjė, gjo, ngja, ngji, ngje, gjur, gjen                
 
Th       
1. Thu, tha, the.
2. Thi, thė, tho, kthe, thur, thull, kthi, thjet.                    
 
C         
1. Ce, ca, cka. 
2. Ci, cu, cė, co, cak, cep, cen, cof, cat, car, coj, tac, cist, cip, cas, cer, cja, ckė, cje, lic, cmoj.             
            Ē         
1. Ēi, ēa, ēok, ēam.      
2. Ēu, ēe, ēo, ēė, ēko, ēka, ēim, puē.    
            Nj        
1. Njo, nja, rinj, njė.      
2. Nju, nje, nji, njal, njat.           
            Z         
1. Ze,za, zėm, zė, nez. 
2. Zi, zu, zo, zgja, zgje, zgji, zgju, zve, zvo, zba, zim, riz, zbu, zba, zbė, zbo, zgjo, zet, zbar, zbri, zon, zja.        
            Y         
1. Dy, bry, ngjy, qy, fy, by, ty, sy, py.   
2. Mby, ngjy, dry, gry, try, ndy, ndry, shty, yl.                
 
X         
1. Xi, xė, nxi, nxė, xa.   
2. Xu, xe, xo, nxe, nxeh.           
           
            Xh       
1. Xha, xhi, xhu, xhar, xhir, xhuf.           
2. Xhe, xhė, xho, nxhe, nxhi, xhan, xhin.                       
 
Zh       
1. Zha, zhda, zhga.      
2. Zhi, zhu, zhe, zhė, zhy, zhdu, zhdė, zhdo, zhbllo, zhgo, zhve, zhvi, zhdėm.    
 
            Si konkluzion mund tė thuhet, se :
Nga tabela e mėsipėrme shihen mungesa tė mėdha e tė pajustifikuara tė rrokjeve tipike tė shqipes dhe me njė denduri tė madhe nė fjalor. Kjo gjė do t’i sjellė nxėnėsit njė papėrgatitje pėr tė pėrballuar leximin e fjalėve nė tė cilat figurojnė rrokjet e padhėna nė mėnyrė tė veēantė. Njė konkluzion i tillė provohet edhe nga tabela e mėposhtėme e fjalėve tė dhėna nė abetare pėr t’u lexuar nga nxėnėsi. Po e ilustrojmė me 189 fjalė tė cilat i jepen nxėnėsit pėr t’u lexuar nė abetare pa u punuar mė parė rrokjet qė i pėrbėjnė ato fjalė. Rrokjet e nėnvizuara janė rrokje krejtėsisht tė papunuara nė abetare nė veēanti. Mė poshtė lexuesi ka mundėsi qė njė rrokje tė nėnvizuar si tė papunuar nė fjalėt me numrin (1) ta gjejė tek lista e rrokjeve tė papunuara me numrin (2).
 
 
            Shkronja.         
 
1. Fjalė me rrokje tė papunuara.
 
2. Rrokjet e padhėna nė abetare.           
 
            A         
           
1.Nuk mund te formohen fjalė.   
2.S’ka.
            I                      
1.Nuk mund te formohen fjalė.   
2.S’ka.
            M                    
 
1.S’ka.
2.Am.  
           
            N                    
1.S’ka.
2.Min, man, nam, nim.  
 
            E                    
1.S’ka.
2.Men, nem.    
 
            Ė                    
1.S’ka.
2.Mėn, nėm, mė.          
           
            R                    
1.S’ka.
2.Nė, mre,mri, mar,mir,rin, ar.   
 
U         
1.Miun, ruan.    
 
2.Ur, un, um.    
 
            L         
1. Luan.           
 
2.Lem, lur, lėn, lul.       
 
            K         
 
 1.Kur, kam, kanė, makinė.       
 
2.Kri, kre, kra, krė, kru, kal, kle, kli, kla, klu, kam, kan, nak, lak, kun, kėr, kėn.   
           
            O        
1.S’ka.
2.No,ro, kro, klo, kor, lor, mor, nor, on, non.       
            P         
 
1.Pėrpara, prapa, Pinokun, pemėn, parku, palma, panorama, kampion, preku, pemėn, kupėn.      
2.Pė, pri, pru, pra, pre, prė, ple, plu, pla, pli, plo, plė, pam, pan, pka, pėr, par, pal, pėn, kop, pun, pėl, pro.
 
            B         
 
1.Balerina, bleu, bėri, mban, Blerina, Barbin,  Beni, park, bubin.  
 
2.Bu, ba, be, bė, ble, blu, blo, bla, bli, bri, bru, bra, bre ,brė, bro, mbri, mbru, mbra, mbre, mbrė, mbro, bum, bam, bim, mbu, mba, mbė, mbe, bin.                
            H
 
1.Hėna, harku, krahu, helikopteri, harabeli, hekuros.       
 
2.Hem, het, hen, hur, her, ha, ho.                     
            T
           
1. Bleta, treni, Trina, Entela, bleu, tokėn, tren, motrėn, raketė, hartėn, patatet.    
 
2.Tu, tė, tri, tru, tra, tre, trė, tro,  tor, tar, nta, nte, ten, tin, tėn, tit, ton, tem, let, tshme, mėt, mbat, let, kit.           
 
            S         
 
1.Stop, sapun,sporti, pastė.      
 
2.Sė, so, pse, pso, spo, spe, spi, sem, set, ski, sku, ska, ske, skė, as, sin, sto, ste, sta, nės, stė.                    
            Sh       
 
1.Abetares, mbaruam, mbetėn, koshere, bletėsh.
 
2.Shi, sha, she, shė, shte, shtu, shta, shkre, shkri, shkra, shtjell, nash, tėsh, shu, shkru, shin.   
            F         
 
1.Furi, fermė, fėmijė.     
2.Fsha, fshė, fro, fra, fto, fte, ftė, fle, fli, fu, fer, fė, faj, for, fin.       
                       
            Rr        
 
1.korr, barin, punon.     
 
2.Rri, rre, rrė, rrės, rras, rrin.     
 
            J         
 
1.Jehona, blej, shkruaj, mjel, luaj, jonė, juaj, jashtė, juristė, fajtor, fjalor, libėr, juaj, fjalė.   
2.Ja, ju, je, ji, jo, rje, mje, tje, sje, kje, pje, oj, uj, aj, mja, pja, tja, poj, roj, mje, rej, loj, aj, jėn, moj, rja, toj, lja, the.
 
            V         
 
1.Viti, vjeshta, vera, pranvera, vuaj, vėrej, vrapoj, valoj.     
 
2.Va, vi, ve, vė, vu, vre, vri, vje, vjo, vlo, vim.                    
 
Q        
 
1.Qėroj, quhem, qepėn, mishin, shumė, kapelėn, liqen, anash, quhet, quhem.     
 
2.Qė, qa, shqe, shqi, shqo, shqa, shqu, qer, keq, miq, huq, qan, qen.     
 
            D         
 
1.Ada, bisedon, dua, dėshiroj, ndiej, nderoj, ndihmoj, dera, kudo, sado, detit, kurdoherė, dajėn, domaten, delfin, Durrės, Drenicė.           
2.Du, da, de, dė, do, dri, dru, dra, dre, drė, dro, ndri, ndru, ndra, ndre, ndro, dje, ndje, nde, ndo, nda, ndi, ndu, don, ndih, del, det, ndem.  
 
            Dh       
 
1.Lodhem, dhuroj, urdhėroj, dhurata, provim, kėrpudhat.  
2.Dhi, dhu, dha, dhe, dhė, dho, dhje, dhem, dhat, dhėn, dhur.     
Pėrsėritje                                
            Ll        
 
1.Mbėshtjell, llambat, pallton, kullave, pėllumbi, akullorja.           
 
2.Llo, llė, lle, pllo, plla, plle, pall, llinj, llos, llon.
 
            G        
 
1.Gomari, gati, gosti, globi, grushti, gishti, ngrohet, godet, ngulet, tregon, gatuaj.
2.Ga, go, gu, ge, gė, gi, ngi, ngu, nga, nge, ngė, ngo, gri, gru, gra, gre, grė, gro, ngri, ngru, ngra, ngre, ngrė, ngro, gli, glu, gla, gle, glė, glo, glu, gon.
            Gj        
 
1.gjeti, gjurmėt, Gjoni, Gjeta, Gjoka, gjendem, ngjala.    
2.Gju, gje, gjė, gjo, ngja, ngji, ngje, gjur, gjen.                
 
            Th       
 
1.Thėrras, mbathjet, gjithė, gjethet, vjeshtė, thėrrasin.    
2.Thi, thė, tho, kthe, thur, thull, kthi, thjet.         
            C         
 
1.Karrocė, eci, kėrcas, pėlcas, tullumbacen, ngacmoj, forcoj, copėtoj, cila, cili, cilėn, ngricė, kėrcasin.     
 
2.Ci, cu, cė, co, cak, cep, cen, cof, cat, car, coj, tac, cist, cip, cas, cer, cja, ckė, cje, lic, cmoj.  
            Ē         
 
1.Palaēo, ēuditshme, ēuditem, ēukit.     
 
2.Ēu, ēe, ēo, ēė, ēko, ēka, ēim, puē.     
                       
            Nj        
 
1.Njoftoj, ullinjtė, njollos, asnjėherė, ndonjėherė, shkronjat.         
 
2.Nju, nje, nji, njal, njat.
 
 
            Z         
 
1.Lulzimi, zilja, zjarrin, vazon, zbritje, zbuloj, zgjodhėn, zgjuar, zbardhur, zbritur. 
 
2.Zi, zu, zo, zgja, zgje, zgji, zgju, zve, zvo, zba, zim, riz, zbu, zba, zbė, zbo, zgjo, zet, zbar, zbri, zon, zja.         
            Y         
 
1.syzet, ylberi, ngjyra.  
 
2.Mby, ngjy, dry, gry, try, ndy, ndry, shty, yl.     
            X         
 
1.Xixėllonja, xixėllon, nxėnės.   
 
2.Xu, xe, xo, nxe, nxeh.
 
            Xh       
 
1.Valixhe, gonxhe, xhep, xhaketė, xhinse.         
2.Xhe, xhė, xho, nxhe, nxhi, xhan, xhin.
 
            Zh       
 
1.Gozhda.        
 
2.Zhi, zhu, zhe, zhė, zhy, zhdu, zhdė, zhdo, zhbllo, zhgo, zhve, zhvi, zhdėm.     
 
4. Puna me fjalėn
 
Edhe me fjalėn autorėt nuk kanė bėrė njė dallim sipas shkallės sė vėshtirėsisė sė tyre. Pėr tė bėrė kalimin nga mė e lehta tek mė e vėshtira ishte e domosdoshme qė fjalėt qė do tė pėrdoreshin nė abetare tė klasifikoheshin sė pari nė njėrrokėshe, dyrrokėshe, trerrokėshe, katėrrrokėshe etj. Pasi bėhet klasifikimi i fjalėve sipas numrit tė rrokjeve qė kanė, bėhet klasifikimi i fjalėve me tė njėjtin numėr rrokjesh nė fjalė me rrokje tė drejta me njė bashkėtingėllore e njė zanore, nė fjalė me kombinim rrokjesh tė drejta me njė bashkėtingėllore dhe me dy bashktėtingėllore etj.
Mė poshtė po jap njė tabelė pėrmbledhėse tė fjalėve qė shfaqen nė ushtrimet nė librin e abetares, apo nė fletoren e punės sipas radhės sė paraqitjes sė tyre nė abetare. Fjalėt do tė ndahen nė dy grupe tė mėdha: nė fjalė me shkronja tė mėsuara dhe nė fjalė me shkronja tė pamėsuara. Pranė tyre pėrsėri do tė figurojė shkronja pėrkatėse, sipas renditjes sė bėrė nga autorėt nė abetare. Nė kėtė mėnyrė secili do tė gjykojė vetė pėr drejtėsinė e klasifikimit. Nuk janė marrė parasysh fare fjalėt e shoqėruara nga ilustrimi pėrkatės nė librin e abetares qė do ta shtonin edhe mė shumė listėn e fjalėve me shkronja tė pamėsuara. Kjo pėr faktin se ilustrimi e pengon fėmijėn tė lexojė nė mėnyrė tė pavarur. Kur fėmija ėshtė nė gjendje tė mėsojė pėrmendėsh fjalė qė janė edhe tė pashoqėruara me ilustrime, aq mė e theksuar bėhet kjo kur fjala shoqėrohet nga figura. Askush nuk mund tė dallojė nėse njė fėmijė po lexon fjalėn apo po thotė emrin e sendit nė figurė, kur fjala shoqėrohet edhe me figurėn pėrkatėse. Pėr kėtė arsye, megjithė lodhjen e autorėve pėr tė paraqitur sa mė shumė fjalė tė shoqėruara me ilustrime, mendoj se vlefshmėria e metodikės sė ndjekur me kėto fjalė do tė jetė mjaft e ulėt.
 
 
 
 
 
 
Klasifikimi bėhet sipas renditjes sė mėposhtėme:
 
            Shkronja          
1. Fjalė me shkronja tė mėsuara.          
2. Fjalė me shkronja tė pamėsuara tė pėrdorura nė abetare (me shkronja mė tė zeza).     
            A                    
1. S’ka.
2. Abetarja.      
 
            I                      
1. S’ka.
2. Libri, im        .
 
            M                    
1. Mami.                      
2. S’ka.
            N         
 
1. Nina, nana, na, Ina, Ana.                  
2. S’ka.
 
            E         
 
1. Eni, me.                  
2. S’ka.
            Ė
 
1. S’ka.           
2. Ėndėrr, ėndrra, hėnė, ariun.   
 
            R         
1. Rea, rėra, mira, mori, e ri, mirė, Miri, Rimi, Era, erė, i mirė.     
 
2. Ariun, orė, tė, rikėn, radio, robot.       
 
            U
           
1. Ariu, uroi, miun, ruan, miu, muri, mua, mė.    
2. Mori, ka, ndihmė, preu.         
 
            L         
 
1. Lirimi, luan, leu, lau, luan, Lena, ime.
 
2. Lahutė, limoni, lahutėn, ikėn, kalė, iku.          
 
 
 
            K         
 
1. Ku, kur, kė, kam, ke, ka, kemi, keni, kanė, kamera, kalė, makinė.      
2. Lodrėn.        
 
            O        
 
1. Ola, orari, ora, mori.  
 
2. Orkestra, robot, puno, dera, dora.      
 
            P         
 
1. Para, pėrpara, prapa, Pinokun, pemėn, pema, kapelė, parku, kupa, palma, panorama, kampion, preku, kapa, pa, pemėn, kupėn. 
 
2. Patinėn, abetaren.    
 
            B         
 
1. Balerina, balona, babai, bora, bleu, bėri, mban, Blerina, Barbin, lumė, Beni, park, bubin.          
 
2. Besa, kjo, bėj, kėmbėt, balet, krahė, ha.
            H         
 
1. Hėna, harku, krahu, hekuri, helikopteri, hekuri, harabeli, hekuros.        
 
2. Krahėt, ti, si, motrat, trimin, tim, tė, Tani, Trimin, Hirushen, lumtur, e keqe, tė bukura, tė reja, tė mira, tė kėqija.
 
            T         
 
1. Topi, bleta, treni, patina, Titi, Trina, Entela, mati, takoi, bleu, tokėn, tren, motrėn, Teuta, Tani, Meti, Teta, raketė, hartėn, patatet.
 
2. Plus, baras, tė mėsojė, edhe.
 
            S         
 
1. Stop, sapun,sporti, pastė.
 
2. S’ka.           
 
            Sh       
 
1. Abetares, mbaruam, lapsa, mbetėn, koshere, bletėsh.
Shkronja, foli, pėrdorin, shqipja, vesh, tė marrė.
 
            F         
 
1. Furi, frikė, fermė,fėmijė.        
 
2. Fėmijėve, fėmijė, Francės, shteteve, mbajtur, shqiptar, kjo, tė saj.       
 
            Pėrsėritje Fq. 40-41
1. S’ka.           
 
2. Merr, jam, mėsova, tuaj, shkruaj, revistėn, uroj, pėrgjigje, shpejt, ftoj, fjalė, fjalėt, fjalėve, fjalėn, lojėn, tė reja, dore.        
 
            Rr        
 
1. Kokrra, rrushi, karro, korr, barin, punon.         
2. Vuri, Ju.       
 
            J         
 
1. Jehona, blej, shkruaj, laj, jap, jam, mjel, luaj, jonė, juaj, i tij, jam, je, jemi, jeni, bujk, jashtė, juristė, fajtor, fjalor, libėr, kjo, juaj, fjalė.    
2. Kėsulkuqja, rrugė, pėrqafuan, det, dashur.     
            V         
 
1. Viti, vjen, vjeshta, vera, pranvera, vij, var, vuaj, vėrej, vrapoj, valoj.         
 
2. Kalendari, kalendarin, dimri, thotė, Krishtlindjet, Qershorin.     
 
            Q        
 
1. Heq, qaj, qėroj, quhem, qesh, poqi, qepėn, mishin, shumė, pak, kapelėn, liqen, nė, anash, quhet, quhem         
 
2. Filluan, asnjė, dimėr.
 
            D         
 
1. Ada, bisedon, Haidi, dal, dua, dėshiroj, ndiej, nderoj, ndihmoj, dera, kudo, sado, drej, detit, kurdoherė, ndaj, dajėn, domaten, delfin, Durrės, Drenicė. 
 
2. Kėshilloi (ll-ja vjen pas “d” nė abetare dhe para “d” nė fletoren e  punės), vogėl, gjumi, njė, Borėbardhėn.
            Dh       
 
1. Dha, lodhem, lidh, dhuroj, urdhėroj, shurdh, dhurata, shumė, provim, kėrpudhat.          
 
2. Gjetėn, mollė, filloi, xhuxhat, princin, tė mėrzitur        
 
            Pėrsėritje Fq. 54-55
1. S’ka.            
2. Pėrgjigje, pyetjet, figurėn, lėviz, shkronjat, treguar, gėzuar.     
 
            Ll        
 
1. Sjell, mbjell, mbėshtjell, llambat, pallton, shall, ulli, kulla, kullave, pėllumbi, akullorja,    Hėngri, nga.     
2. S’ka.
            G        
 
1. Gomari, gati, gosti, globi, grushti, gishti, ngrohet, godet, ngulet, tregon, lag, gatuaj, ngroh, ngas, ngel, ngrin, gris, ngul. 
 
2. Gozhda, gėzimi, tė gėzuar.   
 
            Gj
 
1. Gjergji, gjeti, gjurmėt, Gjini, Gjoni, Gjeta, Gjoka, Gjergji, gjej, gjuaj, gjendem, ngjan, ngjala.
 
2. Bajlozi, gjithė, Bajlozin.        
 
            Th       
 
1. Thuthuqi, thesari, them, thėrras, puth, mbath, thith, kthej, mbathjet, gjithė, gjethet, vjeshtė, thėrrasin.   
2. Sythet, i dytė, njerėzit, ky, spec.       
 
            C         
 
1. Llastica, cirk, karrocė, eci, kėrcas, pėlcas, tullumbacen, ngacmoj, forfcoj, copėtoj, cila, cili, cilėn, ngricė, cirk, kėrcasin.           
 
2. Pyet.           
 
           
 
            Ē         
 
1. Palaēo, ēuditshme, ēuditem, ēaj, ēoj, ēukit, ēmoj, ēlodh.        
 
2. Pyeti, ēizmen.          
 
            Pėrsėritje Fq.68-69                   
1. S’ka.
2. Zbriti, qyteti, njė, pyeti, ty, vizitė, zbritėn, teze.          
 
            Nj        
 
1. Njeh, njoh, njoftoj, njolla, ullinjtė, njom, njollos, njėherė, asnjėherė, ndonjėherė, Njomėza, njeh, shkronjat.         
 
2. Njomėzė, vajzė, pasqyra.      
 
            Z         
 
1. Lulzimi, zilja, zana, ndez, zgjon, zbraz, zjarrin, vazon, zbardh, zbritje, zbuloj, zbut, zgjat, zgjedh, zgjoj, zgjodhėn, zgjuar, zbardhur, zbritur,zezė.
2. S’ka.
            Y         
 
1. Dyzeta, syzet, ylberi, ngjyra.            
2. S’ka.
            X         
 
1. Xixėllonja, xixėllon, nxitojnė, nxeh, nxėnės, nxjerr, nxin, nxėnėsi.                   
2. S’ka.
            Xh       
 
1. Xhami, valixhe, gonxhe, xhuxhi, xhep, xhup, xhaketė, xhinse, Xhulio.              
2. S’ka.
            Zh       
 
1. Lėvozhga, zhapiku, gozhda.              
2. S’ka.
 
148  fjalė me shkronja tė pamėsuara, tė cilat nxėnėsi ėshtė i detyruar nga ushtrimi t’i lexojė, nuk pėrfaqėsojnė aspak metodėn e tė lexuarit global, parimet e tė cilit janė shumė larg praktikės sė ndjekur nga autorėt, por paaftėsi pėr tė bėrė tekste me fjalė, shkronjat e tė cilave tė jenė mėsuar dhe ku tė pėrdoren shumė pak fjalė qė lexohen nė mėnyrė globale. Fjalėt qė punohen e lexohen nė mėnyrė globale futen nė fillim tė teksteve dhe janė pėrgjithėsisht fjalė qė do tė gjejnė njė pėrdorim tė madh nė tekstet e mėvonshme. Njė gjė e tillė nuk ndodh nė tekstet e hartuara nga autorėt Gjokutaj dhe Rrokaj. Si nė abetaren e zotit Kolė Xhumari ashtu edhe nė abetaren, autor i tė cilės jam unė, fjalėt globale nuk e kalojnė numrin 35.
 
 
5. Lidhur me saktėsinė e kėrkesave tė aparatit pedagogjik tė abetares dhe tė fletores sė punės nr.1
 
Kur autori i shtron njė kėrkesė nxėnėsit duhet tė ketė parasysh qė nxėnėsi duhet t’i ketė tė tėra mundėsitė pėr ta realizuar me sukses atė kėrkesė. Gjithashtu autorėt duhet tė kenė tė qartė edhe efektin negativ edukativ qė shkaktojnė tek fėmija kėrkesa  tė cilave fėmija ėshtė i paaftė t’u japė zgjidhje. Shembujt e mėposhtėm tė sjellė nga libri i abetares dhe nga fletorja e punės nėmėr 1, provojnė se autorėt kanė punuar krejt pa kujdes dhe me nxitim.
 
 
 
Nė abetare
 
Fq.25, figuron kėrkesa “Me kė iku?”(Pinoku. A.Sh.). Kėsaj pyetjeje nxėnėsit nuk mund t’i pėrgjigjen sepse mungon informacioni i duhur nė pjesėn “Pinoku e plaku”.
Fq.31, pas pjesės “Hirushja dhe hėna” u kėrkohet nxėnėsve tė tregojnė tė plotė pėrrallėn e Hirushes me kėrkesėn 1 “Tregoni tė plotė pėrrallėn e Hirushes”. Ku do tė bazohen nxėnėsit pėr ta treguar tė plotė kėtė pėrrallė, sepse informacioni qė jepet nė abetare pėr kėtė pėrrallė nga njėra anė ėshtė i deformuar, nga ana tjetėr ėshtė i paplotė. Nė qoftė se nxėnėsit do tė ishin tė aftė tė tregonin tė plotė pėrrallėn e Hirushes, atėherė pėrse autorėt e futin si njė pėrrallė tė panjohur nė abetare?
Fq.31, kėrkesa e dytė u kėrkon nxėnėsve: “Krahaso Hirushen me motrat”. Nė qoftė se pėrralla e pėrshtatur nga autorėt nuk jep asnjė informacion mbi figurėn e Hirushes apo motrave tė saj, si do tė mundin fėmijėt qė t’i pėrgjigjen kėrkesės?!
Fq.31, kėrkesa e tretė thotė “Vizato kėpucėn e Hirushes”. Ēfarė presin autorėt tė bėjė nxėnėsi kur as pėrralla e treguar, as ilustrimi i saj nė abetare nuk paraqesin se si ėshtė kėpuca e Hirushes?!
Fq.33, shtrohet pyetja retorike: “Roboti e ka trurin plot, apo jo?!” dhe pas saj jepet kėrkesa tregoni pėr lojrat elektronike. Lidhja e pyetjes sė mėsipėrme me kėrkesėn qė vjen pas saj ėshtė shumė e dobėt. Tjetėr gjė ėshtė roboti, tė tjera gjėra janė lojrat elektronike.
Fq.39, jepet kėrkesa 1: “Shikoni flamurėt nė figurė dhe shkruani emrat e vendeve”. Gjėja e parė qė tė bije nė sy ėshtė se fėmija detyrohet tė shkruajė emrat e vendeve qė pėrfaqėsojnė nėntė flamujtė e huaj, ndėrsa flamuri shqiptar nuk figuron aspak. Kėshtu nxėnėsi do tė shkruajė sipas radhės sė flamujve:Gjermani, Francė, ShBA, (emrin e njė vendi flamuri i tė cilit ėshtė me dy shirita tė kuq, lartė e poshtė dhe njė shirit tė verdhė nė mes, flamur qė unė nuk e gjeta nė njė botim tė plotė tė 192 flamujve, tė vitit 1997 nga “American Map Corporation” qė ekzistojnė nė botė), Suedi, Britani, Greqi, Itali, Kanada.
Jam i sigurtė qė vetė mėsuesit do tė shfletojnė shumė pėr tė gjetur emrat e vendeve qė pėrfaqėsojnė kėta flamuj, jo mė pastaj nxėnėsi.
Nga ana tjetėr kėrkesa ėshtė formuluar gabim, sepse duhej “shkruaj emrat e vendeve qė pėrfaqėsojnė kėta flamuj”.
Fq.39, pas pjesės “Fationi ka shkuar nė festėn e fėmijėve”, figuron kėrkesa “Shkruani dy urime tė pjesėmarrėsve nė kėtė festė”. Si do ta realizojnė nxėnėsit njė kėrkesė tė tillė nėqoftėse nuk kanė asnjė shembull nė tregim dhe nėqoftėse nga tregimi nuk del se me ēfarė rasti e kanė organizuar fėmijėt kėtė festė?
Fq.41, kėrkesa “Shkruani fjalė tė reja me trenin e fjalėve” duhej “Shkruani fjalė tė reja qė gjenden nė trenin e fjalėve”.
Fq.43, kėrkesa “Lidh rrokjet, shkruaji fjalėt” nuk pėrcakton vendin se ku do tė shkruhen fjalėt.
Fq.47, kėrkesa “Shkruani muajt e pushimeve verore” nuk mund tė realizohet, sepse nxėnėsit nuk i kanė mėsuar ende shkronjat “q”, “g” me tė cilat fillojnė muajtė “qershor” dhe “gusht”.
Fq.49, nė kėrkesėn 1 kemi kėtė pyetje: “Kur piqen qershitė? –nė pranverė  - nė vjeshtė – nė verė – nė dimėr”. Si do t’i pėrgjigjen saktė nxėnėsit kėsaj pyetje kur nuk dinė se kur fillojnė e mbarojnė stinėt e vitit?!
Fq.54, nė pikėn 1, figuron kjo kėrkesė: “Lidh me -- -> pjesėt e fjalisė.                             
 Kompjuteri       ka                    mbi tavolinė Tastiera                  hapet                shkronjat     Ekrani                    lėviz                  me komandė Maosi                ndodhet   mbi tavolinė
E para, pjesa “Lojėrat me kompjuter” nuk tė sqaron nė mėnyrė tė tillė qė fėmija ta realizojė kėtė kėrkesė. E dyta, shumica e fėmijėve nuk janė tė njohur mė sė miri me kompjuterin qė tė formojnė fjalitė qė kėrkohen nga autorėt: “Kompjuteri ndodhet mbi tavolinė. Tastiera ka shkronjat. Ekrani hapet me komandė. (hapet me buton). Mausi lėviz mbi tavolinė.”
Fq.59, pas pjesės “Gomari i maskuar”, nė pikėn 2 kėrkohet: “Fėmijėt duan mė shumė kalin apo gomarin? Pse?”. Vetė autorėt kanė vendosur pėrgjigjen “Po” pranė kalit dhe “Jo” pranė gomarit, duke i dhėnė kėshtu vetė pėrgjigjet dhe duke sugjestionuar fėmijėt qė mund tė pėlqejnė gomarin dhe jo kalin.
Fq.61, pas pjesės “Gjergj Elez Alia dhe bajlozi”, nė pikėn 2 nxėnėsi duhet tė pėrgjigjet me njėrėn prej fjalėve: i keq, i shėmtuar, trim, gjarpėr, pyetjes “Si ėshtė bajlozi?”. Nėqoftėse nga pjesa nuk del pėrshkrimi fizik apo moral i bajlozit, si mundet fėmija tė japė njė pėrgjigje tė argumentuar? Vetėm nėqoftėse autorėt synojnė tė edukojnė te fėmija dhėnien e pėrgjigjeve tė paargumentuara, apo tė pambėshtetura nė fakte.
Nė pikėn 3, autorėt pyesin : “Ku iku Gjergji?”. Nxėnėsit duhet tė zgjedhin njėrėn prej pėrgjigjegjeve: nė luftė, vdiq, nė shtėpi. Nxėnėsit nuk kanė as edhe njė mundėsi pėr tė dhėnė pėrgjigje tė saktė, pasi e para nuk bėhet fjalė se pėr cilėn pjesė tė ngjarjes ėshtė fjala, para apo pas ndeshjes me bajlozin, nga ana tjetėr nga pjesa nuk del qė Gjergji ka vdekur, ka shkuar nė shtėpi, apo nė luftė.
Nė pikėn 4, nxėnėsi pyetet: “Si iku Gjergji nė udhėn e tij?” (alternativat: i mėrzitur, i lumtur, i qetė). Pėrsėri mund tė thuhet se nxėnėsit duhet tė bėjnė supozime, por jo tė japin pėrgjigje tė argumentuara, sepse nga pjesa nuk del asgjė qė t’i japė nxėnėsit mundėsinė tė pėrgjigjet saktė, pa mėdyshje.
Fq.63, pas vjershės “Thuthuqi”, nė pikėn 3 nxėnėsve u kėrkohet tė shkruajnė disa nga fjalėt qė thuthuqi i shqipton gabim. Autorėt me vjershėn “Thuthuqi” ngatėrrojnė fėmijėn qė tingujt fishkėllyes i shqipton me tinguj ndėrdhėmborė “th”, “dh” me fėmijėn qė thith gishtin. Nė tė vėrtetė, dihet, qė edhe pa e futur gishtin nė gojė shumė fėmijė kanė vėshtirėsi nė tė shqiptuarin e fjalėve. Pra thuthuqi dhe fėmija qė fut gishtin nė gojė nuk janė kurdoherė e njėjta gjė. Nga pjesa nuk del e qartė se cilat fjalė thuthuqi i shqipton gabim, kėshtuqė nxėnėsi nuk ka mundėsi ta realizojė kėtė kėrkesė.
Fq. 67, pas pjesės “Kėpucėt e palaēos”, nė pikėn 3, autorėt kėrkojnė nga nxėnėsit t’i vėnė njė notė palaēos qė shkon nga njė deri nė dhjetė. Mbi ēfarė kriteri do ta bėjnė nxėnėsit njė vlerėsim tė tillė pėr palaēon? Nga pjesa del se veprimi i vetėm i palaēos ishte zgjedhja sipas dėshirės sė tij i dy kėpucėve tė ndryshme. Vetėm pėr kaq nxėnėsit duhet tė vlerėsojnė palaēon me notė?!!
Fq.67, pika 4 kėrkon nga nxėnėsit me shkrim tė shprehen rreth kėrkesės: Jepni shembuj kur njė njeri duket qesharak. Nga njėra anė kjo kėrkesė ėshtė pak e tepruar pėr nxėnėsit gjashtėvjeēarė, nga ana tjetėr nxėnėsit e kanė tė vėshtirė tė formojnė fjali me shkronja tė mėsuara. Kur formimin e fjalive me shkronja tė mėsuara e kanė patur tė vėshtirė autorėt qė kanė futur rreth 152 fjalė me shkronja tė pamėsuara nė tregimet e tyre, si mund t’i kėrkohet njė fėmije gjashtėvjeēar qė, nga njėra anė, t’i pėrgjigjet pyetjes, nga ana tjetėr, t’u ruhet shkronjave tė pamėsuara. P.sh. fėmijės mund t’i shkojė ndėrmend tė formojė fjalinė “njė njeri bėhet qesharak, kur bėn njė libėr tė dobėt”. Ai nuk ka mundėsi ta shkruajė njė fjali tė tillė, sepse akoma nuk ka mėsuar shkronjėn “nj”.
Pėr mendimin e fundit, tė shprehur nga njė UFO, me tė cilin mbaron pjesa “Kishin ardhur nga Hapėsira”, nė faqen 68, i cili thotė: “Ėshtė shqetėsuese tė kesh frikė nga njė qė ėshtė ndryshe nga ti”, fėmijės i kėrkohet nė kėrkesėn e parė tė shprehet nėse UFO-ja kishte apo nuk kisht tė drejtė dhe pse mendon kėshtu. Personalisht e kam  tė vėshtirė t’i jap pėrgjigje njė mendimi tė tillė qė ėshtė tepėr pėrgjithėsues dhe abstrakt, aq mė tepėr, qė nuk ka vetėm njė pėrgjigje tė vetme. Mendoni se sa pa kuptim ėshtė t’i kėrkosh njė fėmije gjashtėvjeēar tė shprehet pėr mendime qė janė shumė larg pėrvojės dhe nivelit tė tij.
Nė faqen 69, figuron pjesa “Profesionet”. Paragrafi i fundit thotė: “Ē’mund tė bėjmė ne pa ndihmėn e tė tjerėve? Do tė duhej t’i bėnim vetė, siē bėnin banorėt e lashtėsisė.  Pėr fat tė mirė, banorėt e lashtėsisė…..” Fjalia mbetet e paplotėsuar dhe nė kėrkesėn 1 qė vijon pas tregimit, i kėrkohet nxėnėsit tė plotėsojė kėtė fjali me njė nga alternativat “_nuk vishnin kėpucė _ nuk visheshin fare _ vishnin rroba moderne”. Secili mund ta vėrė re vetė kotėsinė e ēdo lloj alternative tė vendosur nga ana e nxėnėsve si pėrgjigje pėr kėrkesėn.
Kėrkesa e tretė nė faqen 69 thotė: “Qarko emrat e fjalėve qė janė profesione.” Njė fjalė nuk mund tė jetė profesion, por mund tė emėrtojė njė profesion.
Nė faqen 71, pas pjesės “Njollat e Njomėzės”, figuron kėrkesa me numėr njė: “Cilat janė shoqet e shokėt e Njomėzės? Tė njohur…Tė panjohur….”. Nė radhė tė parė fjala pyetėse duhet tė jetė “Cilėt” dhe jo “Cilat”. Nė radhė tė dytė nga vetė pėrmbajtja e pjesės, fėmija nuk ka mundėsi t’i pėrgjigjet pyetjes me saktėsi.
Nė faqen 73, pas pjesės “Ylberi dhe lapsat me ngjyra”, figuron kėrkesa “Pse ishte i trishtuar lapsi i bardhė?”. Kėsaj pyetjeje nxėnėsi duhet t’i pėrgjigjet duke zgjedhur njė nga alternativat: sepse nuk e ka ylberi, nuk ishte i bukur, nuk e donin shokėt, ishte pėrtac, nuk e donin fėmijėt. Cilėndo alternativė tė zgjedhė fėmija nuk do tė jetė e saktė sepse nuk i pėrgjigjet tė vėrtetės qė jepet nė tregimin “Ylberi dhe lapsat me ngjyra”.
Nė faqen 75, pas pjesės “Nė zemrėn e Nėnė Terezės” figurojnė kėto pyetje:
1. “Ē’dini pėr Nėnė Terezėn?” Ēfarė presin autorėt tė dinė gjashtėvjeēarėt pėr Nėnė Terezėn?!
2. “Cilat janė cilėsitė e nėnė Terezės?” Nxėnėsi duhet tė zgjedhė ndėrmjet alternativave qė vijojnė: e dashur, e dhimbsur, e kujdesshme, e zgjuar, e urtė, e papėrtuar, e ashpėr, e qetė, paqėsore, e shpejtė. Duke qenė se informacioni mungon nė pjesė pėr t’i dhėnė tė gjitha ato cilėsi qė duhen nėnė Terezės, atėherė boll tė thuhen fjalė tė mira nė pėrgjithėsi pėr nėnė Terezėn dhe fėmijėt gjashtėvjeēarė qė sugjestionohen menjėherė, ēdo cilėsi tė mirė do t’a qarkojnė pa qenė tė bindur dhe pa referencė. Mėsuesja qė do tė tolerojė njė gjė tė tillė, nė tė vėrtetė ka bėrė hapat e para nė shkatėrrimin nga ana logjike tė fėmijėve. Kujdesi i parė i ēdo autori duhet tė jetė qė nxėnėsit tė jenė krejt tė bindur pėr pėrgjigjet qė japin, jo tė mjaftohet me dhėnien e pėrgjigjeve tė sakta nėn sugjestionim edhe kur e di se kjo pėrgjigje e saktė ėshtė e pambėshtetur nė bindje dhe argumentim.
            4. Kėrkesa e katėrt kėrkon tė lexohen kėto citate tė Nėnė Terezės (qė nė tė vėrtetė nuk janė tė sajat, por tė librave tė shenjtė A.Sh.): “E mira qė bėn, nesėr mund tė harrohet, megjithatė bėj mirė”, “Ajo qė krijon nė vite, brenda natės mund tė prishet, megjithatė krijo”. Vėrtet qė nxėnėsit i duhet vetėm tė lexojė, por njė nga kėrkesat kryesore metodike tė tekstit tė abetares ėshtė qė fėmija duhet tė lexojė dhe  njėkohėsisht tė kuptojė atė qė lexon. Jam krejt i bindur qė cilido e merr me mend se sa mund t’i kuptojė dy shprehje tė tilla, me njė nivel jashtėzakonisht tė madh abstragimi, fėmija gjashtėvjeēar. Pėrveē anėve tė mira, citatet duhen marrė edhe me rezervė nga ana edukative, sepse nė to ndihet fryma e fatalizmit.
            Nė faqen 81, pas pjesės “Ku ikėn zhurmat e pyllit?”, figuron kėrkesa “Ēfarė duhet bėrė pėr t’i kthyer qetėsinė pyllit?”. Nėqoftėse nė pjesė shpjegohet se pylli ėshtė shkatėrruar, mund tė kuptohet lehtė qė duhet ribėrė pylli e jo t’i kthehet qetėsia pyllit.
 
6. Mė poshtė po rendit edhe njė seri gabimesh nė kėrkesat qė jepen nė fletoren e punės numėr 1:
 
Fletorja e punės ėshtė konceptuar si njė nga mjetet kryesore tė kompletit tė abetares e cila do t’i sigurojė fėmijės pėrvetėsimin e teknikės sė lexim – shkrimit. Nė fletoren e punės ka munguar kujdesi pėr tė shtruar saktė kėrkesėn. Shtrimi i saktė i kėrkesės qartėson edhe mė shumė nxėnėsin pėr punėn qė do tė bėjė. Shembujt e mėposhtėm ilustrojnė mė qartė konkluzionin e mėsipėrm.
Nė shtatė faqet e para deri te shkronja e pestė “E” nuk figuron asnjė ushtrim qė ta vendosė nxėnėsin pėrpara detyrės sė leximit.
Nė faqen 8, FP1, figuron kėrkesa: Shkruaj “ė” nė vendet bosh, lexo.  Kjo kėrkesė ėshtė e  parealizueshme pasi nxėnėsi nuk formon fjalė me plotėsimin e shkronjave “ė” nėpėr vendet bosh.
Fq.8, FP1, kėrkesa “Formo fjalė, shkruaj” duhej “Formo fjalė me rrokjet anash”.
Fq.10, FP1, kėrkesa “Shkruaj fjalė” duhej “Kopjo fjalėt”
Fq. 10, FP1,  kėrkesa “Qarko fjalėt e sakta” duhej “Qarko grupet e shkronjave qė janė fjalė” sepse fjalėt nuk ndahen nė tė sakta ose tė pasakta, por nė fjalė ose jo fjalė.
Fq.11, FP1, kėrkesa e tretė nuk duhej “Shkruaj fjalėt”, por “Kopjo fjalėt”.
Fq.11, FP1, kėrkesa “Qarko fjalėt e shkruara drejt” duhej “Qarko grupet e rrokjeve apo shkronjave qė janė fjalė”, pasi shprehja “fjalėt e shkruara drejt” krijon pėrshtypjen se ato qėndrojnė pėrsėri fjalė, por vetėm se nuk janė shkruar drejt.
Fq.12, FP1, ėshtė harruar kėrkesa e tretė “Kopjo fjalėt”. Kėrkesa e katėrt (e treta poshtė) nuk i vė nxėnėsit nė punė pėr tė lexuar fjalėt qė shkronjėn e parė e kanė me tė kuqe.
Fq.13, FP1, tė njėjtat vėrejtje.
Fq.15, FP1, me kėrkesėn “Shkruaj emrat e figurave” nuk merret vesh se ēdo tė bėhet.
Fq.23, FP1, kėrkesa “Plotėso shkronjat qė mungojnė sipas figurės” duhej “Shkruaj emrin e sendit nė figurė duke plotėsuar shkronjat qė mungojnė”.
Fq.25, FP1, kėrkesa “Shkruaj sipas modelit” duhej “Plotėso emrin e figurės”.
Fq.27, FP1, kėrkesa “Lidh me shigjetė sipas kuptimit” duhej “Lidh rrokjet qė tė formohen fjalė”.
Fq.28, FP1, kėrkesa “Lidh me shigjetė sipas kuptimit” duhej “Lidh rrokjet qė tė formohen fjalė”.
Fq.34, FP1, kėrkesa “Shkruaj fjalėn sipas figurės” duhej “Shkruaj emrin e sendit nė figurė”.
 
7.  Lidhur me renditjen e shkronjave
 
Pėrsa i pėrket renditjes sė shkronjave dy janė parimet kryesore tė kėsaj renditje. Parimi kryesor ėshtė renditja sipas dendurisė sė shkronjave nė fjalorin e gjuhės shqipe. Parimi tjetėr ėshtė renditja e shkronjave duke marrė pėr bazė lehtėsinė e shkrimit tė tyre.
Nė abetaren e Gjokutaj dhe tė Rrokajt nuk ėshtė marrė pėr bazė asnjėri prej tyre.
            Sipas studimit tim renditja e shkronjave sipas dendurisė ėshtė kjo: a, e, r, ė, i, t, o, n, m, k, u, s, p,j,l, sh, d, b, g, v, h,f,z,q, ll, y, dh, rr, nj, gj, c, x, ē, th, zh, xh.       
            Pėr tė dhėnė kėtė renditje jam mbėshtetur nė mesataren e dalė nga sondazhi i rreth 2000 fjalėve qė figurojnė nė krye tė ēdo faqeje nė fjalorin e gjuhės shqipe me sondazhin e bėrė me fjalėt e fjalorit tė fėmijėve si dhe nė njė sondazh tė bėrė me njė libėr ēfarėdo mėsimor. Pra renditja e mėsipėrme ėshtė mesatarja e tre sondazheve tė ndryshme. Renditja nė abetaren “Udha e shkronjave”  ka dalė prej njėrit prej kėtyre sondazheve.
            Duke studiuar shmangjet nė renditje tė katėr abetareve nė qarkullim nga renditja e mėsipėrme del se abetarja “Udha e shkronjave” e ka koefiēentin e shmangjes nga kriteri i dendurisė plus, minus 1,3  , abetarja e Kolė Xhumarit e ka shmangjen plus, minus 3,3 abetarja e Qamil Batallit e koefiēentin e shmangjes plus, minus 3.7, ndėrsa abetarja e Mimoza Gjokutajt dhe Shezai Rrokajt e ka shmangjen plus, minus 3,8.
            Kjo gjė do tė thotė qė shmangjet nė abetaren e Mimoza Gjokutajt dhe Shezai Rrokajt janė mesatarisht plus, minus katėr vende larg vendit duke pėrfaqėsuar kėshtu renditjen mė tė dobėt tė shkronjave ndėr tė katėr abetaret ekzistuese. Kjo ndryshesė ėshtė e madhe dhe krijon problemet e veta nė metodikėn qė ndiqet. Renditja sipas kriterit tė dendurisė i lejon autorit gjetjen e fjalėve me shkronja tė njohura sa mė herėt tė jetė e mundur, nė mėnyrė qė ngarkesa e fjalėve qė duhet tė pėrballojė nxėnėsi tė jetė e njėtrajtshme. Renditja ēfarėdo apo subjektive bėn qė shumica e fjalėve me shkronja tė njohura t’i shfaqen fėmijės nė fazat e mėvonshme tė abetares duke krijuar njė mbingarkesė. Edhe nėqoftėse kėsaj mbingarkese autorėt i shmangen duke mos e detyruar nxėnėsit tė lexojė ēdo fjalė tė fjalorit tė fėmijės me shkronja tė bėra, kjo nuk do tė thotė se fėmija i ka shpėtuar ngarkesės. Pėrkundrazi me fshehjen e vėshtirėsive reale nga ana e autorėve ngarkesa e nxėnėsit bėhet mė e madhe pasi nxėnėsi mbaron abetaren. Ai do tė jetė i paaftė tė lexojė mirė tė gjitha fjalėt qė kanė tekstet e leximit, apo lėndėt e tjera shkollore.
            Autorėt nuk kanė marrė pėr bazė nė renditjen e shkronjave tė paktėn kriterin e thjeshtėsisė nė shkrim, siē bėhet nė hapat e parė nga abetarja e zotit Kolė Xhumari. Kjo gjė bėn qė tė thuhet se renditja e shkronjave nė abetaren e Gjokutajt dhe Rrokajt tė jetė krejt subjektive dhe e pambėshtetur nė ndonjė kriter tė caktuar me karakter studimor.
Autorėt kanė tjetėr renditje shkronjash nė abetare (q,d,dh,ll...nj,y,z) dhe tjetėr renditje nė fletoren e punės (q,ll,d,dh...nj,z,y).
 
8. Puna me shkrimin
 
            Puna me mėsimin e teknikės sė shkrimit bėhet kryesisht nėpėrmjet fletores sė modeluar dhe paraprihet nga disa elementė tė thjeshtė shkrimi nė fletoren e paraabetares qė pėrkon me periudhėn pėrgatitore.
            Vėrejtja ime kryesore ėshtė kjo:
            Nė metodikėn e pėrdorur nga autorėt nuk respektohet parimi i kalimit nga mė e lehta tek e vėshtira. Ku qėndron metodika e abetares pėr mėsimin e shkrimit tė grafikėve tė shkronjave tė dorės nėse fėmijės vetėm sa i tregohet shkronja e dorės se si ėshtė dhe pastaj vihet nė punė pėr ta shkruar tė tėrėn pa u ushtruar mė parė nė elementėt pėrbėrės tė saj? Grafikėt e shkronjave kanė vėshtirėsi tė ndryshme qė vijnė nga vija tė llojeve tė ndryshme tė cilat mund tė quhen edhe elementė pėrbėrės tė kėtyre shkronjave.
            Kėshtu shkronjat e dorės: c, O kanė vetėm njė element pėrbėrės. Shkronjat : i, a, C, ē, d, D, e, I, l, n, o, p, P, t, T, u, U, v, V, x, X, q, Q,  s, S  kanė nga dy elemente shkrimi. Shkronjat: A, B, b, Ē, E, ė, f, F, g, h, J, j, L, ll, m, N, y, Y, z, Z, r, R kanė nga tre elemente shkrimi. Shkronjat: Ė, G, H, k, K, M kanė nga katėr elemente shkrimi. Shkronjat: dh, Dh, gj, Ll, nj, rr, Rr, sh, Sh, Th, xh, Xh kanė nga pesė elemente shkrimi. Shkronjat: Gj, Nj, Zh kanė nga gjashtė elemente shkrimi.
            Njėrės prej punėve mė tė vėshtira nė abetare, punės me mėsimin e grafikut tė shkronjės, autorėt i kanė kushtuar mė pak kujdes. Kujdesi i tyre i vetėm ka qenė vetėm nė gjetjen e shkrueses sė shkronjave, rrokjeve, fjalėve apo fjalive tė hartuara prej tyre pėr t’u kopjuar nga nxėnėsit.
            Tė mirat e punės me elemente janė disa:
            E para, fėmijės i mėsohet gradualisht grafiku i ēdo shkronje dhe jo menjėherė. Vėmendja e fėmijės ėshtė shumė e shpėrndarė kur atij i kėrkohet tė shkruajė njė shkronjė qė ka tre, katėr apo pesė elementė. Njėri prej tyre po tė bėhet keq i prish saktėsinė apo bukurinė tė tėrė shkronjės.
            E dyta, pėrgjithėsisht fėmijėt shkruajnė keq njėrin prej elementeve tė shkronjės dhe jo tė gjithė shkronjėn. Pėr kėtė arsye puna e mėsuesit duhet pėrqėndruar fort tek elementėt dhe jo tek shkronja. Nuk ka mundėsi qė njė fėmijė qė shkruan mirė elementėt pėrbėrės tė shkruajė keq vetė shkronjėn e pėrbėrė nga kėta elementė.
            E treta, i njėjti element shfaqet nė disa shkronja, p.sh.: vija e vogėl qė fillon shkronjėn e madhe “E” tė dorės nė formėn e njė laku tė vogėl duket edhe te shkronja tė tjera tė mėdha, si: Ė, S, Sh, L, Ll, C, Ē. Veēimi i kėtij elementi qė nė shkronjėn e parė do tė bėjė mė tė lehtė perceptimin dhe shkrimin e saktė tė kėtij elementi edhe nė shkronjat qė vijnė mė pas dhe qė e pėrdorin kėtė element.
           
9. Faqe mė faqe pėr karakterin edukativ dhe logjikėn e teksteve tė abetares
 
            Nė faqen 4, si ilustrim pėr fjalė qė kanė shkronjėn “a” ėshtė gjendur fjala “ananasi” emri i njė fruti shumė tė rrallė nė tregun shqiptar.
            Nė faqen 5, si ilustrim pėr fjalė qė kanė shkronjėn “i” ėshtė vendosur fjala “ai” dhe ku tregohet njė shigjetė qė tregon njė njeri. Autorėt kanė patur mundėsi mė tė mira pėr tė ilustruar me fjalė shkronjėn “i”.
            Po nė kėtė faqe paraqitet njė njeri me pupla nė kokė dhe me shigjeta pas kurrizit dhe poshtė tij shkruhet “ indiani”. Indianėt janė njė popull dhe komb modern. Paraqitja e tyre e vjetėruar ėshtė po aq “edukative”, sa ē’mund tė jetė paraqitja e shqiptarėve me kėrrabė nė dorė dhe gunėn  prej leshi tė bariut.
            Nė faqen 7 figurojnė tre fjali tė tipit : “Na mami mollėn”. Nuk ėshtė nė etikėn qytetare tė drejtuarit me fjalėn “na”. Nė vend tė kėsaj fjale mėsohet fjala “urdhėro”.
            Nė faqen 9 figuron fjalia: “Nėna, nėma mua valixhen”.  Fjala “nėnė” duhet nė tė pashquarėn nė kėtė rast.
            Nė faqen 11, teksti “Nė ėndėrr: Ana me Inėn e ariun” ėshtė krejt i palidhur nga ana kuptimore. Lexuesi tė gjykojė vetė duke e lexuar kėtė pjesė mė poshtė:
            Nė ėndėrr: Ana me Inėn e ariun
Ana, Ana, hėna!
Ua, Ina, ne nė hėnė?
Ana, Ina e ariu nė hėnė.
Ėndrra ime me Anėn e ariun nė hėnė.
 
Ky ishte teksti qė i jepet fėmijės pėr shkronjėn “Ė”.
Nė faqen 15, nė pjesėn “Nė rėrė me ariun”, fėmija i qahet tė ėmės pėr tė motrėn a shoqen (nuk del e qartė) duke i thėnė: “Mami, Era, ma mori ariun”. E ėma nė tekst i pėrgjigjet tė bijės qė i qahet: “Mirė, Rea, mirė”. Ēfarė logjike ka njė reagim i tillė?
            Nė faqen 17, pjesa “Ariu e miu” fillon me fjalinė : “Ariu ka uri”. Mė tutje autorėt nuk merren mė me urinė e ariut dhe pjesa nuk ka tė bėjė fare me urinė e ariut. Kjo do tė thotė qė kjo fjali futet kot.
            Pasi miu e shpėton ariun nga rrjeta ku kish rėnė, ariu nė vend qė t’i drejtohet miut me fjalėn “faleminderit”, i thotė “Urime, mi”.
            Nė faqen 20, ilustratori nė trupin e njė kali ka vizatuar lodra tė ndryshme. Njė ilustrim i tillė ėshtė i pajustifikuar me tekst.
            Fjalia “Me kamion Niku iku nė lumė” ėshtė e dobėt nga ana kuptimore. (fq.20)
            Nė faqen 21 figuron kjo vjershė:
 
Kali Kik kalėron
 
Kali Kik kalėron.
Mua mė kėrkon.
Luan me mua,
Luan me ne,
Kėrko lodrėn ku e ke.
 
            Dihet qė kalėron kalorėsi, jo kali. Kalorėsi ecėn me kalė, jo kali. Nė faqen 764 tė fjalorit tė gjuhės shqipe jepet ky shpjegim pėr fjalėn “kalėroj”: “Eci a vrapoj hipur mbi kalė; eci kaluar.”  Si mundet qė njė libėr gjuhe tė japė shembullin mė tė keq duke u dhėnė fjalėve njė kuptim tjetėr nga ai qė ato kanė nė tė vėrtetė?!
Vargu i fundit i vjershės sė mėsipėrme nuk ka lidhje me vargjet e tjerė.
            Nė faqen 22, nė pikėn 1, qė ėshtė pėr fjalėt e shoqėruara me ilustrim figuron fjala “olimpik” dhe sipėr ėshtė njė flamur me pesė rrathė. Si do t’ua shpjegojė mėsuesja nxėnėsve mbiemrin “olimpik”?
            Nė faqen 22, nė pikėn 2 ėshtė fjalia: “Ola numėron me orėn robot”. Ora ėshtė pėr tė matur kohėn jo pėr tė numėruar. Nxėnėsi ndihmohet pėr t’u shpėrqėndruar pak nga realiteti i gjėrave.
            Nė faqen 23, situata e tregimit “Ora robot” ėshtė krejt e paqartė. Mund tė kemi “robot me orė”, po ē’kuptim ka “ora robot”?
            Po nė kėtė pjesė roboti nė vend t’i drejtohet Olės: “Numėro tani, Ola”, i thotė “Puno tani Ola”. Ola nuk punon, por numėron pasi fjalia qė vijon thotė: “Ola prapė numėron: 8,9,10.”
            Nė faqen 25, nė pjesėn “Pinoku e plaku” ėshtė fjalia: “Plaku Karlo bėri njė Pinok”. Njė gjė e tillė nuk qėndron. Duhej: Plaku Karlo bėri njė buratin tė cilit ia vuri emrin Pinok. Ėshtė njėlloj si tė thuash: “Teta Rita bėri njė Marjetė” , nė vend qė tė thuhet se bėri njė vajzė qė ia vuri emrin Marjetė.
            Autorėt thonė se Pinokun e kapi nė rrugė luani. Autorėt mund tė thjeshtojnė sa tė duan romanin pėr fėmijė “Pinoku”, por jo tė shtrembėrojnė fabulėn e kėtij romani. Luani nuk ėshtė gjėkundi nė romanin “Pinoku”. Gjithashtu Pinoku nuk ka kurrfarė patinash nė origjinal.
            Nė faqen 29, Barbi balerina nė ilustrim nuk ėshtė mbi komo, si thotė teksti, por mbi tavolinė.
            Nė faqen 31, ėshtė futur njė pjesė e vogėl e pėrshtatur, ashtu si dinė autorėt, nga pėrralla “Hirushja”. Kjo pėrrallė nuk ėshtė pėr gjashtėvjeēarė, por pėr adoleshentė. Mė poshtė po jap njė paragraf tė pėrrallės qė secili mund ta marrė me mend se sa e pėrshtatshme mund tė jetė pėr klasėn e parė:
 
“Tani po kėrkon Trimin. E pa. Ai po kalėron me kalė. Hirushen kėrkon.
-Hirushe, Hirushe, numėro 1….10. Kape Trimin. Pa hapur mirė sytė, Trimi e mori Hirushen nė krahė dhe e hipi nė kalė.
Me harkun nė krahė e me Hirushen nė kalė ikėn tė lumtur”
           
Nė faqen 34  ėshtė kjo fjali “Sot mėsuam semaforin”. Ėshtė mė korrekte tė shkruhet “Sot mėsuam pėr semaforin”.
            Nė faqen 35 autorėt u shpjegojnė krejt gabim shenjat e semaforit fėmijėve. Nė ilustrim figuron semafori pėr makinat. Semafori pėr makinat dallohet nga semafori pėr kalimtarėt ngaqė i pari ka tre llamba vetėm me ngjyrė tė kuqe, portokalli dhe tė gjelbėr, ndėrsa semafori  pėr kalimtarėt ka tre llamba qė mbajnė njėra figurėn e njeriut nė ecje me tė gjelbėr, llamba tjetėr figurėn e njeriut nė vendqėndrim me ngjyrė portokalli dhe tjetra figurėn e njeriut nė pozicion vendqėndrimi me tė kuqe. Autorėt u shpjegojnė fėmijėve semaforin e makinės  pėr semafor kalimtarėsh.
            Edhe nė pėrcaktimin e kuptimit tė ngjyrave tė ndryshme tė llambave ka gabime. Gjuha qė pėrdoret duhet tė jetė ajo e kodit rrugor dhe jo sipas dėshirės. Kėshtu pėr dritėn e kuqe autorėt japin kėtė shpjegim: “MOS KALO! Se makina nuk bėn stop.” Kuptimi i parė i dritave tė semaforit ėshtė vendosja e radhės sė kalimit ndėrmjet kalimtarėve dhe makinave dhe ndėrmjet makinave qė vijnė nga drejtime tė ndryshme. Nuk ka kuptim t’i thuhet fėmijės “se makina nuk bėn stop” pasi makinat drejtohen nga shoferėt dhe jo nga robotėt. Pėr dritėn portokalli qė nuk ekziston nė llambat e semaforit pėr kalimtarė, autorėt japin kėtė shpjegim: “KALO PAS PAK! Mos u nis pa parė mirė, se makina kalon papritur”. Nė tė vėrtetė drita portokalli del pas dritės sė gjelbėr pėr kalimtarėt gjė qė do tė thotė se duhet tė nxitojnė pasi koha pėr kalim po mbaron. Pėr dritėn e gjelbėr autorėt japin kėtė udhėzim: “NISU ME HAP! Mos prit aspak”. Njė kėshillė e tillė edukon mungesėn e kujdesit te fėmijėt, pasi megjithėse mund tė kesh radhėn pėr tė kaluar kujdesi duhet treguar prapėseprapė pasi mund tė jetė ndonjė makinė duke kaluar. Kalimtari duhet tė niset me dritėn e gjelbėr, por kur shikon se makinat kanė ndaluar.
            Pėr nivelin e tregimit “Shkronjat nė shi” qė ėshtė nė faqen 37, mendoj se vetėm leximi i pjesės do tė mjaftonte pėr kritikėn e saj:
 
            “Shkronjat nė shi
            Sot shkronjat A, U, I, O, E, Ė kanė pushim. Kur Sokoli e Shpresa shkuan nė klasė, nuk i kuptuan shkronjat (Duhet “fjalėt” A.Sh.). Pėr emrin mami panė m – m -. Kur shkruan mėsuese, ė, u, e ikėn. Mbeti vetėm   m – s - - s -. Kur shkruan banane, mbetėn b-n-n- - Nuk shkon kėshtu! (Kush i thotė kėto fjalė? A.Sh) Ku shkuan kėto shkronja? Kanė pushim?! Kush i ka trishtuar? (Ēfarė lidhje ka trishtimi me pushimin?! A.Sh)
Shkronja O foli:
-           Po, sot ne kemi pushim! Po ikim nė shi! (Ēfarė e lidh pushimin me shiun apo shiun me mėrzitjen e shkronjave pėr pėrdorimin e keq tė tyre dhe mė tutje ėshtė e thėnė qė shiu tė jetė gjithmonė prezent jashtė?! A.Sh) Sokoli, Saimiri, Suela, Shpresa nuk po na pėrdorin mirė. (Shkronjat shkojnė tė mėrzitura prej pėrdorimit tė keq apo e kanė pushim? A.Sh)
Mėsuese Shqipja kur e mori vesh kėtė, shkoi sė bashku me klasėn pėr tė marrė shkronjat.
A, i, u, e, o ishin larė nė shi. Ishin tė trishtuara.
Sokoli, Saimiri, Shpresa e Suela kėrkuan…”
 
Faqet 38,39 i kushtohen flamurit. Nga mėnyra se si ėshtė trajtuar kjo temė bėhet fjalė pėr flamurin nė pėrgjithėsi dhe jo pėr flamurin shqiptar. Flamuri shqiptar paraqitet me njė karikaturė nė vend tė shqiponjės qė ilustratori mund ta  quajė stilizim. Pamja qė tė bie mė shumė nė sy nė kėto dy faqe ėshtė tėrėsia e flamujve tė huaj. Frika e autorėve ndaj ndikimit tė elementit kombėtar nė psikologjinė e fėmijėve ka bėrė qė flamuri shqiptar tė paraqitet krahas atyre tė vendeve tė tjera, pra ai nė faqen 38 duhet tė valėvitet krahas flamujve tė huaj sepse nuk bėn tė valėvitet vetėm. Kėtė bindje ta pėrforcon fjalia e vendosur nė fund tė faqes: “Festa e flamurit festohet nė tėrė botėn”. Fėmijėt dhe prindėrit e tyre qė u rrinė nė kokė atyre duhet tė kuptojnė, sipas autorėve, se ne nuk bėjmė asgjė me kokėn tonė dhe sipas dėshirės tonė. E ka bota festėn e flamurit pa e kemi edhe ne. Pra flamurit qė ėshtė simbol i pavarėsisė i minohet misioni pikėrisht nga fjali tė tilla qė bėjnė tė sugjestionohen fėmijėt deri nė atė shkallė sa ta shohin me frikė ēdo element pavarėsie.
Nė faqen 39, vendi u lihet vetėm nėntė flamujve tė huaj dhe flamuri shqiptar nuk ėshtė mė. Nė ushtrimin 1 fėmijės i kėrkohet tė shkruajė emrin e nėntė shteteve tė huaja qė kanė tė ilustruar flamurin e tyre dhe nuk figuron asgjėkundi flamuri shqiptar. Kėshtu qė fėmija shkruan Gjermani, Francė, Amerikė, Suedi, Britani, Greqi, Itali, Kanada dhe nuk shkruan asnjėherė Shqipėri.
            Pjesa “Fationi ka shkuar nė festėn e fėmijėve” ėshtė nė po kėtė faqe. Pėr nivelin e saj le tė gjykojė vetė lexuesi nėpėrmjet leximit tė vetė tekstit tė kopjuar mė poshtė:
            Kujdesi i autorėve ka qenė qė flamuri tė lidhet patjetėr me emrin Prishtinė, me synimin pėr tė  thelluar kėshtu hendekun ndėrmjet “kombėtarėve” nga Kosova dhe “kozmopolitėve” nga Shqipėria.
 
            “Fationi ka shkuar nė festėn e fėmijėve
 
Fationin e kanė ftuar nė festėn e fėmijėve nė Prishtinė. (nėqoftėse thuhet nė “festėn e fėmijėve”, atėherė me kėtė kuptohet vetėm 1 qershori. A.Sh) Nė Prishtinė kanė shkuar fėmijė tė tėrė botės, tė Amerikės, Kinės, Rusisė, Francės e shumė shteteve . (Autorėt i kanė zgjedhur me kujdes shtetet qė do tė pėrmenden dhe ato qė nuk do tė pėrmenden. Nga zgjedhja qė kanė bėrė kushdo mund tė marrė vesh politikėn qė bėhet. A.Sh)
Sa i lumtur ėshtė Fationi! Sė bashku me Ermalin kanė pėr tė mbajtur lart flamurin shqiptar. (Fationi ėshtė vėrtet i lumtur pranė kinezėve, rusėve dhe francezėve qė kanė punuar aq shumė qė flamuri shqiptar tė valėvitet nė Prishtinė!! A.Sh.)
Kjo festė ka emrin “Festa e fėmijėve”. (Festė fantazėm e shtirė kot mė kot.A.Sh.) Fėmijėt shqiptarė u bėnė nismėtarė tė saj. (Fundi nuk do ndonjė koment. A.Sh.)
 
Nė faqen 40 ėshtė njė vjershė qė titullohet “Flutura”. Pėr tė gjykuar pėr nivelin e saj, lexuesi le tė lexojė vetė:
 
            Flutura
Flutur, flutur sa e bukur!
Piktori me lapsa tė pikturon.
Ti lapsat piktorit i merr,
E krahėt lan me penel.
Fluturon nė lartėsi,
Pikturon ylber tė ri.
 
Nė faqen 43 ėshtė tregimi “Kurorė me kokrra rrushi”. Deri mė sot nuk kemi dėgjuar qė ndokujt pėrveē autorėve tė abetares t’i ketė shkuar ndėrmend tė bėjė kurorė me kokrra rrushi. E shumta qė mund tė bėhet me kokrrat  e rrushit ėshtė njė varg qė vendoset nė qafė ashtu si vargu i gėshtenjave, por jo kurora qė vihet nė kokė e tė bėn qull me lėngun e saj qė pėrmban sheqer dhe tė ngjit flokėt.
Nė faqen 44 autorja formon kėtė fjali pėr fjalorin: “Nė fjalor ka shumė fjalė.” Vėrtet qė nė fjalor ka shumė fjalė, por edhe nė libra tė tjerė ka shumė fjalė. Tė pasurit e shumė fjalėve nuk ėshtė tipar dallues i fjalorit.
Nė faqen 45 autorėt kanė vendosur pėrrallėn e kėsulėkuqes tė pėrshtatur, ashtu si dinė autorėt, me titull “Kėsulėkuqja dhe ujku”. Tė zgjedhurit e njė pėrralle tepėr tė njohur nga fėmijėt e kėsaj moshe ėshtė njė arsye mė shumė qė teksti tė ketė njė nivel shumė tė mirė pėrshtatje dhe paraqitjeje, pasi fėmijėt kėtė pėrrallė e kanė mėsuar nga edukatoret e kopshtit apo nga prindėrit e tyre nėpėrmjet revistave me ilustrime shumė tė bukura. Por kur fėmijėt tė lexojnė pėrshtatjen qė i kanė bėrė autorėt kėsaj pėrralle me siguri qė do t’u dalė nga qejfi edhe abetarja. Pika mė kulmore, mė interesante dhe mė argėtuese e pėrrallės sė Kėsulėkuqes ėshtė ēasti kur Kėsulėkuqja hyn nė dhomėn e gjyshes, shikon dikė brenda krevatit dhe kujton se ėshtė gjyshja e saj. Ajo i drejtohet me fjalėt: “Sa veshė, sy, duar, gotė tė madhe ke, moj gjyshe!” etj. Pikėrisht kėtė pjesė autorėt e kanė transformuar si mė poshtė vijon:
“Kur hapi portėn, Kėsulkuqja pa ujkun nė shtrat.
-           Ti je ujku!- foli ajo. – Ku ėshtė nėna ime?
Ujku iu sul, por roja, qė i pa tė tėra, shpejt shkoi te shtėpia. E kapi ujkun. Ai i shpėtoi jetėn Kėsulėkuqes e nėnės sė fshehur nėn shtrat. Nėna e Kėsulkuqja u pėrqafuan fort.”
 
Ėshtė e vėrtetė qė nė librat e teorisė sė letėrsisė thuhet se njė pjesė e pėrrallave tė folklorit kanė ardhur deri nė ditėt tona gojė mė gojė dhe populli u ka bėrė atyre ndryshime, por bėhet fjalė pėr kohėt ku gojėdhėnat nuk fiksoheshin nė dokumente tė shkruara. Sot ne jetojmė kohėn e librit dhe tė kompjuterit dhe askush, pėrveē autorit, qoftė ky edhe i panjohur nuk ndryshon dot sipas qejfit perlat e letėrsisė pėr fėmijė. E pranueshme ėshtė pėrshtatja e njė pėrralle pėr moshė tė vogėl, por jo shtrembėrimi i fabulės sė saj.
Nė faqen 46 figuron njė fjali krejt e shkėputur: “Viti i Ri po vjen me vrap.” Kjo fjali mund tė ketė kuptim nė njė pėrrallė, por e shkruar krejt e shkėputur nga ēdo kontekst, nuk ka ndonjė kuptim.
Nė faqen 47 pjesa “Kalendari i Vitit tė Ri” flet pėr stinėt, muajt, ditėt e javės si dhe festat gjatė vitit. Pėr mendimin tim nėqoftėse futen konceptet e muajve, stinėve, ditėve tė javės etj. duhet qė autori tė ndalet pak nė kuptimin e tyre, jo t’i kalojė si koncepte tė njohura. Ndoshta fėmijės gjashtėvjeēar ia ka rėnė nė vesh fjala pranverė, vjeshtė, qershor, nėntor, por megjithatė mėsuesi i gjeografisė e di se sa e vėshtirė ėshtė t’i trajtosh kėto koncepte dhe nė cilėn  moshė duhen trajtuar.
Nė pjesėn “Kalendari i Vitit tė Ri” figuron paragrafi:
“Kemi shumė festa: Krishtlindjet, Vitin e Ri, Bajramin, Pashkėt, 7-8 Marsin, 1 Majin, 1 Qershorin e tė tjera” E mira ishte qė autorėt tė mos pėrzieshin me festat fetare, derisa shkolla ėshtė e ndarė nga feja. Megjithatė nė qoftė se  do t’i pėrmendin, rregull i pashkruar etik ėshtė tė respektohen mė parė festat e shumicės sė shqiptarėve dhe pastaj edhe ato tė pakicės.
Nė faqen 50 tė shkėputura nga ēdo kontekst figurojnė kėto dy fjali: “Drita e diturisė pėrpara do tė na shpjerė.” “Libri ndryshon mendjen, mendja ndryshon botėn”. Tė dyja fjalitė kanė njė ngarkesė tė madhe figurative dhe njė nivel tė lartė abstragimi. Pėr t’u shpjeguar nxėnėsve kuptimin e kėtyre fjalive mėsueses do t’i duhet shumė kohė.
Edhe tregimi “Ada sheh nė ėndėrr Haidin” ėshtė pėrshtatje dhe deformim nga veprat e letėrsisė sė huaj pėr fėmijė.
Nė abetare letėrsia fėminore e  huaj e pėrshtatur nga autorėt nuk ka njė raport tė drejtė me kryeveprat e letėrsisė sonė fėminore. Nė abetare janė pėrshtatur Pinoku, Hirushja, Palaēoja, Borėbardha, Haidi, Kėsulėkuqja, tė tėrė personazhė tė letėrsisė sė huaj fėminore dhe nuk ka asnjė pėrshtatje tė letėrsisė fėminore shqiptare. Edhe ky fakt mjafton tė thuash se kemi njė indiferentizėm tė qėllimshėm tė theksuar ndaj elementit kombėtar. Autorėt po tė hapnin programin e leximit letrar tė tetėvjeēares do tė gjenin raporte mė tė drejta ndėrmjet tė huajės dhe kombėtares.
Nė vargun e shtrembėrimeve tė letėrsisė fėminore ėshtė edhe pėrralla e pėrshtatur nė faqet 52, 53 “Borėbardha dhe plaka e keqe”. Kjo pėrrallė fillon me fjalitė: “Borėbardha iku nga shtėpia. Ajo nuk e duronte dot dhembjen e lotėt. Iku pa lėnė adresė.” (Shumica e fėmijėve e dinė se Borėbardha u nxor nga shtėpia pėr t’u vrarė nga njė roje i njerkės sė saj. Ajo nuk doli vetė. Roja e la tė lirė sepse ishte zemėrmirė. A.Sh.)
Diku mė tutje autorėt shkruajnė : “Papritur iu kujtua (ėshtė fjala pėr njerkėn A.Sh) qė Borėbardha e pėlqente shumė ajrin e malit”. (Fėmijėt e dinė qė ėshtė pasqyra qė i tregon njerkės pėr gjithēka dhe nuk kujtohet vetė. A.Sh)
Nė faqen 54 ėshtė tregimi “Lojrat me kompjuter”. Ky tregim, si nė asnjė tregim tjetėr, fillon me fjalėt: “Ja, tani Jetoni nisi tė punojė me kompjuter”. Fillimi i tregimit me pjesėzėn “Ja” mėnjanon hyrjen e tregimit qė ėshtė njė element i rėndėsishėm i krijimit tė cilėsdo pjesė sado tė vogėl. Pėr nivelin e kėsaj pjese lexuesi mund tė gjykojė duke e lexuar vetė tė tėrėn:
 
Lojėrat me kompjuter
 
Ja, tani Jetoni nisi tė punojė me kompjuter. Ai jo vetėm luan, por edhe mėson me kompjuterin e tij. (Duke lexuar kėto dy fjali, fėmija kujton se do tė flitet pėr Jetonin dhe lojrat qė bėn ai me kompjuter, por mė mbrapa tregimi devijon pa arsye. A.Sh) A e dini se si janė komandat nė kompjuter? Shumė tė lehta, provojini. Hapeni me “Enter”. Nė ekran del “Jam miku juaj. Ju duhem. Jepni shpejt komandėn! Unė ju jap pėrgjigje shpejt.” (T’a bėsh kaq tė lehtė pėrdorimin e kompjuterit ka rrezik qė gjithė fėmijėt gjashtėvjeēarė qė nuk dinė asgjė rreth kompjuterit, por qė kanė kompjuter nė shtėpi, t’i futen me guxim punės me tė dhe tė shkatėrrojnė me komandat “e thjeshta” “Enter” programe, skedarė e dosje. Mė parė autorėt duhet tė kėshillonin kujdes se sa guxim pėr tė provuar. Dihet se nga guximi me kompjuterin e kanė pėsuar specialistė e jo mė fėmijė tė moshės gjashtėvjeēare.A.Sh)
Tregimi vijon:
“Nuk mbarojnė pyetjet. Ai nuk ndien lodhje. Kompjuteri tė mėson shumė. Kur i bie “Klik” hapet faqja e re nė ekran. Oh, sa e bukur! Provojeni fėmijė. Ėshtė i juaji. Ai ju rrit dhe ju mėson.” (Pėrdorimi i fjalės “rrit” pėr kompjuterin ėshtė pa vend. A.Sh.)
Tregimi vijon:
“Luani e mėsoni me kompjuter.
Shikoni figurėn e kompjuterit. Emėrtoni pjesėt e tij. Nisim sė bashku: Ekrani, mausi, truri, tastiera…”
 
            Nė faqen 55 lidhja logjike e brendshme e tregimit “Si i kuptoi dėshirat e fėmijėve Viti i Ri?” ėshtė shumė e dobėt.
            Nė faqen 59 ėshtė pėrralla “Gomari i maskuar”.Klasifikimi i pjesės si pėrrallė bėhet ngaqė nė pjesė kafshėt sillen e mendojnė si njerėz. Megjithatė autorėt kanė vendosur nė fund tė pjesės pyetjen: “Si ndiheni, pasi keni pėrfunduar kėtė tregim?”. Pra pjesėn e kanė klasifikuar si tregim.
            Autorėt kėrkojnė nga fėmijėt t’i japin njė kėshillė gomarit nė pikėn 2 tė aparatit pedagogjik.Morali i kėsaj pjese ėshtė krejt i dyshimtė. Gomari u maskua qė t’u fshihej sharjeve dhe fyerjeve pa shkak pėr tė. Pasi edhe me maskė nuk i eci, ai pėsoi goditje me gurė nga kafshėt e tjera. Nė qoftė se themi se pėrrallat kanė karakter edukativ, ēfarė reagimesh edukohen tek fėmijėt me tė tillė pjesė. Gomari, vėrtet ėshtė simbol i budallallėkut nė letėrsi, por shoqėria pėrgatitet pėr tė patur njė respekt mė tė madh pėr njerėzit qė kanė mangėsi mendore dhe qė quhen handikapatė,  pasi budallallėku i tyre ėshtė i lindur dhe jo i fituar. Nėse fėmijėt nė realitet do tė sillen me handikapatin si kafshėt me gomarin, kuptohet qė do tė jenė objekt kritikash.
            Faqet 61,62 i janė kushtuar punės me shkronjėn “Gj”. Si fjali nyje e kėtyre faqeve ėshtė fjalia “Gjergji gjen gjurmėt e Bajlozit”. Gjithkush qė e di legjendėn  e Gjergj Elez Alisė ėshtė nė gjendje tė gjykojė se sa pa vend ėshtė njė fjali e tillė. Pjesa “Gjergj Elez Alia dhe bajlozi” qė ėshtė nė faqen 62 ka shtrembėrime tė mėdha tė legjendės. Unė po e shkruaj mė poshtė tė tėrė pėrmbajtjen e kėsaj pjese nė mėnyrė qė lexuesi tė shikojė vetė se si shtrembėrohet njė nga legjendat mė tė famshme shqiptare:
“Gjergj Elez Alia dhe bajlozi
            Gjergj Elez Alia jetonte nė malėsi vetėm me tė motrėn. Gjashtė plagė (legjenda thotė nėntė A.Sh) kishte marrė nė luftėra. Motra ia mjekonte dhe ia pastronte plagėt qė i rridhnin gjak.
            Nga gjuha e Gjergjit vetėm disa fjalė dėgjoheshin:
-           Ma gjeni bajlozin e zi! A do tė gjendet gjarpri? (Deri mė sot nuk kemi dėgjuar njė variant tė tillė tė legjendės A.Sh)
-           Gjatė gjithė dimrit nuk u mor vesh asgjė pėr bajlozin. Kur erdhi pranvera, burrat e atij vendi ranė nė gjurmėt e tij. I treguan edhe Gjergjit. (Nė faqen tjetėr thuhet se gjurmėt e bajlozit i gjeti Gjergji, kurse nė kėtė paragraf thuhet se gjurmėt u gjetėn nga burrat e atij vendi A.Sh)
-           Ma jep motėr gjerdanin, se do tė shkoj ta gjej! – thirri Gjergji nga shtrati.
Me gjashtė plagė nė trup, u ngrit nė kėmbė, i hipi kalit dhe shkoi. Gjashtė herė e qėlloi bajlozin Gjergji.
Dhe, pasi e vrau, iku dhe vetė nė rrugėn e gjatė, qė kishte kohė qė e priste.”
 
            Nė faqen 63 ėshtė vjersha “Thuthuqi”.  Pėr kėtė fjalė unė kam hapur fjalorin e gjuhės sė sotme shqipe dhe kam gjetur kėtė pėrcaktim tė vetėm:
Thuthuq – qė nuk mund tė shqiptojė mirė tingujt fishkėllues (s, z, sh, zh) dhe nė vend tė tyre shqipton tinguj ndėrdhėmborė (th, dh), qė karakterizohet nga ky shqiptim (djalė thuthuq, plakė thuthuqe, e folur thuthuqe)
            Kur lexon vjershėn “Thuthuqi” tė autorėve tė abetares merr tjetėr pėrcaktim:
 
            “Thuthuqi
 
Nė lagje kishim njė djalė,
Emrin ia thoshin Krenar.
Krenari na kishte njė huq,
Thithte gishtin thuq e thuq,
Ndaj e thirrėm shkurt
    “thuthuq”.
 
Gishti i dytė nga dora e djathtė,
Brenda gojės ditė e natė,
Sikur qe bėrė me mjaltė.
Thoshin njerėzit “oj, oj, oj”
Gjithė ky djalė me gisht nė gojė.
 
Mami, babi kishin turp,
Ndaj i thanė urtė e butė,
I folėn edhe me tė keq,
Ia bėnė gishtin me spec tė kuq,
Po thuthuqi…prapė thuthuq.”
 
            Nė qoftė se thuthuqi ėshtė ai qė pėrcakton fjalori i gjuhės shqipe, atėherė del se thuthuqi nuk duhet bėrė objekt kritikash, por objekt ndihme pėr tė shqiptuar drejt tingujt fishkėllyes.
            Autorėt janė konfuz, pasi nė kėrkesėn 3 thuhet: “Thoni dhe shkruani disa fjalė qė thuthuqi i shqipton gabim.” Pra nė kėrkesėn e tretė ata japin edhe njė pėrcaktim tjetėr pėr thuthuqin, pėrcaktim qė i afrohet atij tė fjalorit dhe i largohet pėrcaktimit krejt tė kotė si thithės i gishtit tė dytė nga dora e djathtė. Unė kam nė shkollėn, ku punoj nxėnės qė nuk shqiptojnė drejt tinguj tė ndryshėm, por nuk e futin aspak gishtin nė gojė. Nuk bėhet fjalė qė kėta fėmijė tė bėhen objekt talljesh si nga nxėnėsit e aq mė tepėr nga mėsuesit apo akoma mė shumė nga vetė tekstet mėsimore.
           
            Nė faqen 64 krejt e shkėputur nga ndonjė kontekst ėshtė fjalia: “Mos pėrdor forcėn, por mendjen”. E shkėputur nga konteksti kjo thėnie duhet marrė me rezervė, pasi ka shumė raste kur duhet pėrdorur forca dhe jo mendja. P.sh. punė tė ndryshme fizike kėrkojnė forcė fizike dhe jo mendore.
            Megjithatė vetė autorėt , me pakujdesinė mė tė madhe, sjellin nė pjesėn ngjitur “Mimi llastica nė cirk” tė kundėrtėn e mėsimit tė mėsipėrm pėr pėrdorimin e mendjes nė vend tė forcės.
Po e shkruaj edhe njė herė kėtė pjesė qė lexuesi tė kuptojė vetė pakujdesinė e autorėve, kur shkruajnė pjesė edukative pėr fėmijė:
“Mimi llastica nė cirk
Sa llasticė ėshtė kjo Mimi. Po ta shihni, e merrni inat shpejt. Si njė mace grindavece.
Bashkė me shoqet njė ditė shkuam nė cirk. Ca fėmijė ishin ulur pranė nesh. Mimi llastica filloi t’i ngacmonte. Ia hoqi kėpucėn njėrit dhe ia hodhi nė arenė. Tjetrit ia mori lėpirėsen dhe ia bėri copa – copa. Beni nuk duroi dhe shkoi e ia shkuli flokėt. (Kėtu del se Beni pėrdor forcėn nė vend tė mendjes. Pėr kėtė gjest tė tijin Beni ngelet i paqortuar nga ndokush nė tregim A.Sh)
Ajo filloi tė qajė me ulėrimė:
-           Olele, mami, olele!
Njė plakė e moshuar thirri:
-           Sa llasticė qenka kjo vajzė!
Asnjė nuk po e duronte mė.
Pas pak mbaroi shfaqja. Shoqet e qortuan atė ditė Mimin pėr sjelljen e gabuar. Ato nuk harruan ta thėrrisnin llasticė. Qė nga ajo ditė Mimit i mbeti emri Mimi llastica.”
 
Nga pjesa nuk merret vesh se nė cilin rast shokėt e Mimit kanė pėrdorur mendjen pėr ta ndrequr Mimin, pasi nė njė rast njėri nga shokėt i ka shkulur flokėt, ndėrsa mė vonė tė tėrė shokėt e kanė thirrur llasticė.
Shkulja e flokėve e pavėnė nė qendėr tė vėmendjes si sjellje jo e mirė bėn qė nxėnėsit ta marrin pėr njė reagim tė natyrshėm dhe nė kėtė mėnyrė pjesa merr karakter antiedukativ.
Nė faqen 64 nxėnėsit duhet t’i bėjnė analizėn fjalisė me kuptim tė dobėt “Mimi llastica iku nė cirk me karrocė”. Them kėshtu, pasi, vetėm e vetėm qė fjalia t’u sigurojė autorėve sa mė shumė shkronja “c”, lihet pas dore edhe natyrshmėria e kuptimit tė fjalisė. Nė cilin qytet tė Shqipėrisė mund tė lėvizet me karrocė pėr tė shkuar nė cirk, aq mė tepėr qė arenė cirku ka vetėm Tirana. Megjithėse ndonjė kuptim kėsaj fjalie edhe mund t’’ gjendet po tė mendohesh shumė, ėshtė mendimi im qė abetarja ėshtė libėr qė nuk duhet tė vuajė nga fjali qė qėndrojnė dobėt nga ana kuptimore.
Njė gjė e tillė pėrsėritet edhe nė shkronjėn pasardhėse “ē”. Autorėt formojnė njė fjali qė tė ketė sa mė shumė shkronja “ē” dhe me kuptim tė dobėt “Palaēoja duket si maēok me ēizme”. Fėmijėt nuk dinė kush ėshtė palaēoja dhe nuk mund tė kuptojnė togfjalėshin “si maēok me ēizme”.
Fjalia tjetėr ėshtė “Ēizmet e palaēos janė pėr cirk”. Nė pjesėn qė vijon titulli ėshtė “Kėpucėt e palaēos”. Njė lėmsh i vėrtetė. Pra nė njė fjali flitet pėr ēizme tė palaēos, nė njė tjetėr pėr kėpucė dhe nė tė vėrtetė palaēoja nė tregimin qė vijon qė mban titullin “Kėpucėt e palaēos” nuk ka veshur as njė palė kėpucė e as njė palė ēizme, por njė kėpucė tė kuqe dhe  njė ēizme tė gjelbėr.
Mungesa e kujdesit bėn qė nė paragrafin e fundit tė harrohet qė palaēoja kishte kėrkuar kėpucė tė kuqe dhe ēizme tė gjelbėr dhe tė thuhet: “Kėpuca e verdhė i rrinte e ngushtė (nė ilustrim kėpuca e kuqe i rri e madhe A.Sh), kurse ēizmja ishte tepėr e madhe”. (nė njė ilustrim paraqitet ēizme e zezė e madhe dhe kėpucė e kuqe  po e madhe.A.Sh) 
Lexuesi mund ta lexojė vetė kėtė pjesė mė poshtė dhe tė gjykojė pėr nivelin e krijimit:
“Kėpucėt e palaēos
Palaēoja shkoi nė shitore pėr tė blerė kėpucė. Nė atė shitore gjeje ēdo lloj kėpuce.
-           Ēudi e madhe, - mendonte me vete palaēoja. – Ēfarė tė marrėsh mė parė!
-           Pse ēuditesh? – e pyeti shitėsja.
-           Hiē, ashtu kot, po mendoj ēfarė tė marr.
-           Provo kėto, - i tha ajo pėrsėri.
-           Prit njė ēikė. E gjeta! Po marr kėtė kėpucėn e kuqe dhe kėtė ēizmen jeshile.
-           Po ato nuk shkojnė bashkė, - foli pėrsėri shitėsja.
-           Punė e madhe!- u pėrgjigj ai.
Nė ēast i provoi dhe filloi tė ecė. Dukej si maēoku mbi ēati. Ēak – ēuk, ēalonte. Kėpuca e verdhė i rrinte ngushtė, kurse ēizmja tepėr e madhe.
-           Hajde maēok me ēizme hajde, - foli pėrsėri shitėsja. (Mirė shitėsja se e ka parė maēokun me ēizme, por si t’ia bėjnė fėmijėt e klasės sė parė qė nuk e kanė parė?! A.Sh)
Por palaēos nuk i mbeti hatri. Ai i mori kėpucėt (njėra ishte ēizme A.Sh), pagoi dhe ēalė-ēalė, u nis pėr nė rrugėn e ēuditshme. (Ku qėndron ēudia e kėsaj rruge? Pėrveē mendimeve tė ēuditshme tė palaēos autorėt futin pa qenė nevoja edhe njė rrugė tė ēutitshme vetėm e vetėm qė pjesa tė ketė sa mė shumė “ē”)
Nė faqen 66 ėshtė shkruar fjalia “Palaēoja bleu kėpucė tė ēuditshme”. Nė tė vėrtetė nga pjesa “Kėpucėt e palaēos” del se e ēuditshme ka qenė zgjedhja qė ka bėrė palaēoja dhe jo kėpucėt.
Nė pjesėn “Kishin ardhur nga hapėsira” autorėt tregojnė pėr njė anije kozmike qė kish ardhur nga hapėsira. Pasi UFO-t kishit zbritur nė tokė fėmijėt ishin frikėsuar. E njėjta gjė u kish ndodhur edhe UFOve kur nė vendin e tyre kishin shkuar fėmijėt. Nė fund tė pjesės vjen si pėrfundim thėnia e njėrit prej UFO-ve: “Ėshtė shqetėsuese tė kesh frikė nga njė qė ėshtė ndryshe nga ti”. Duke qenė se autorėt nuk kanė dhėnė mėsim nė klasėn e parė, as qė kanė idenė mė tė vogėl se cilat mendime gjashtėvjecarėt mund t’i pėrtypin dhe cilat jo. Mendimi i mėsipėrm ka njė shkallė tė lartė abstragimi nga konkretja, gjė qė nuk ėshtė karakteristike pėr nivelin e gjashtėvjeēarit. Pastaj edhe sikur ta kuptonin, ē’vlerė edukative ka. Disa herė ėshtė mirė e disa herė ėshtė keq tė kesh frikė nga njė qė ėshtė ndryshe nga ti, aq mė tepėr qė nė pjesė bėhet fjalė pėr UFO, pra qė supozohet se nuk kanė tė njėjtėn bazė tė menduari me njerėzit e planetit tonė.
Futja e mendimit tė mėsipėrm ka tė bėjė edhe me njė frymė tė caktuar qė autorėt duan ta futin nė abetare. Kjo ėshtė fryma e kozmopolitizmit, fryma e “shoqėrisė sė hapur” prej nga burojnė edhe tė ardhurat e autorėve. Cili kozmopolit do tė predikonte mė shumė nga autorėt e abetares qė, pėrveē respektit pa kufi e pa kuptim pėr flamujtė e huaj, kėrkojnė tė futin edhe respektin pa kufi dhe pa kuptim pėr atė qė ėshtė ndryshe nga ti nėpėrmjet shprehjes : “Ėshtė shqetėsuese tė kesh frikė nga njė qė ėshtė ndryshe nga ti”. Ēfarė kėrkojnė autorėt nga fėmijėt dhe prindėrit qė u rrinė pranė e lexojnė edhe ata mendimet e autorėve tė abetares? Tė heqin dorė pa arsye nga frika qė kanė pėr dikė qė ėshtė ndryshe nga ata? Njė gjė e tillė nuk ėshtė kurdoherė e pranueshme dhe e zbatueshme nė realitet. Ekzistenca e vetė frikės nuk mund tė shmanget. P.sh.: ka shumė nga ata qė janė ndryshe nga ne nė Ballkan dhe tė cilėve shqiptarėt duhet t’ua kenė frikėn se, nė jetė tė jetėve nė histori, kanė punuar kundėr zhvillimit normal tė kombit shqiptar. Ēfarė do tė thonė autorėt e abetares kozmopolite pėr kėtė rast? Pėrse e futin abetaren nė qorrsokakė tė tillė tė panevojshėm, sikur abetarja tė ishte libėr filozofie apo politike dhe jo libėr pėr gjashtėvjeēarėt?
Nė tregimin “Profesionet”, faqe 69, nė fund ėshtė edhe ky paragraf:
“Ē’mund tė bėjmė ne pa ndihmėn e tė tjerėve?
Do tė duhej t’i bėnim tė tėra vetė, siē bėnin banorėt e lashėsisė.
Pėr fat tė mirė, banorėt e lashtėsisė ____________”
 
            Nuk ka kuptim tė thuhet “Do tė duhej t’i bėnim tė tėra vetė, siē bėnin banorėt e lashtėsisė”, pasi sot dhe atėherė nuk bėheshin tė njėjtat gjėra. Nė kėtė mėnyrė i lihet fėmijės tė kuptojė se njerėzit e lashtėsisė bėnin vetė tė njėjtat gjėra qė ne na i bėjnė tė tjerėt.
            Gjithashtu nuk ka kuptim tė shkruhet fjalia “Pėr fat tė mirė, banorėt e lashtėsisė________” e lėnė pėrgjysmė qė tė plotėsohet nga nxėnėsi me njė nga pėrgjigjet e kėrkesės 1 : a. nuk vishnin kėpucė b. nuk visheshin fare c. vishnin rroba moderne.
            Koncepti i lashtėsisė ėshtė relativ. Varėsisht se ēfarė kuptohet me lashtėsi (koncept tė cilin fėmijėt gjashtėvjeēare nuk e kanė fare) nxėnėsit mund tė plotėsojnė nė mėnyra tė ndryshme fjalinė e mėsipėrme tė lėnė pėrgjysmė. Pastaj, ēfarė fati i mirė (sic shprehen autorėt) ėshtė qė banorėt e lashtėsisė nuk visheshin fare apo nuk vishnin kėpucė?
            Gjithashtu ėshtė jashtė logjike fjalia me tė cilėn fillon pjesa “Profesionet”: “Ti je fėmijė i vogėl dhe ke nevojė pėr nėnėn dhe babanė, por edhe pėr tė tjerė qė punojnė pėr ne”. Fjalia fillon me “ti” dhe mbaron me “ne” duke humbur lidhjen e brendshme logjike.
            Nė faqen 70, fjalėt e ushtrimit 5 “Anja”, “njollos”, “fletoren”, “Njomėza”, “njeh”, “shkronjat” janė ngatėrruar me njė ilustrim tė numrit 1000 nė sfond, metodė tė cilėn autorėt e kanė pėrdorur shumė herė nė librin e tyre duke vėshtirėsuar pa kuptim leximin e fjalėve nga ana e fėmijėve.
            Nė faqen 71 ėshtė tregimi “Njollat e Njomėzės”. Fabula e kėtij tregimi ėshtė kjo: Njomėz ėshtė emri i njė vajze tė sėmurė me rubeolė. Njė flutur dhe njė kėrpudhė nė ėndėrr venė e i luten Njomėzės qė t’u jepte njollat e sėmundjes. Ajo ua jep. Nė mėngjes kur zgjohet nga gjumi Njomėza nuk kishte mė njolla.
            Pėrdorimi i jo reales siē ėshtė ėndrra ėshtė njė metodė e njohur kur krijon copa letrare pėr realizimin e piksynimeve tė caktuara. Por zgjimi nga ėndrra tė kthen nė realitet dhe presupozohet qė tė bėhet shkėputja nga ėndrra. Nė tė vėrtetė autorėt lidhin ngjarje nė ėndėrr me realitetin duke ngatėrruar edhė mė shumė logjikisht fėmijėn. Nė njė rast tė tillė nxėnėsve u lind dyshimi se ndoshta ngjarje qė shihen nė ėndėrr mund tė kenė pasoja tė drejtpėrdrejta nė realitet. Nė rastin tonė Njomėza sheh nė ėndėrr sikur njollat ua dha fluturės dhe kėrpudhės dhe, kur zgjohet ajo nuk zhgėnjehet, por shikon se ėshtė e vėrtetė.
            Nga ana tjetėr zgjedhja e njė sėmundjeje tė vėshtirė dhe tė rrallė si rubeola pėr njė abetare krijon prishje humori tek nxėnėsit, humor qė ėshtė i domosdoshėm pėr mbarėvajtjen e mėsimit. Nga ana tjetėr reagimi i Njomėzės ndaj fluturės dhe kėrpudhės, qė nga autorėt paraqiten si shokė tė saj, qėndron nė dhėnien e njollave infektive shokėve dhe shoqeve tė saj. Nė kėtė mėnyrė vetė autorėt kanė rrėzuar edhe arsyen mė minimale tė krijimit tė kėsaj pjese : respektin ndaj tė sėmurit me sėmundje infektive. Derisa Njomėza u ngjit shokėve sėmundjen atėhere pėr analogji nxėnėsit do tė kenė neveri pėr ēdo tė sėmurė me sėmundje infektive. Nė tė vėrtetė thurja e pjesės duhet tė ishte e tillė qė nga njėra anė e sėmura tė ishte e kujdesshme ndaj shokėve duke i kėshilluar ata qė tė mos i afroheshin derisa ajo tė shėrohej, nga ana tjetėr shokėt duke ruajtur veten edhe t’i qėndronin pranė shoqes sė tyre tė sėmurė, duke e marrė nė telefon, duke i ēuar dhurata, duke biseduar me tė qė ajo tė mos mėrzitej e tė tjera si kėto.
            Faqet 74, 75 i janė kushtuar “Nėnė Terezės”. Zgjedhja e figurės sė Nėnė Terezės si figurė e vetme historike shqiptare nė njė tekst mėsimor ėshtė bėrė pėr arsyet e mėposhtėme:
            Synimi kryesor edukativ i abetares ėshtė edukimi me frymėn kozmopolite. Zgjedhja e Nėnė Terezės u shėrben autorėve pėr t’u thėnė fėmijėve qė para se tė punojnė pėr vendin e tyre tė bredhin nėpėr botė e tė ndihmojnė tė tjerėt. Nėnė Tereza ėshtė mėshirimi i njėrit prej tipareve mė thelbėsor tė shqiptarėve qė ėshtė bujaria. Megjithatė veēimi i saj duke u bėrė karshillėk figurave qė kanė dhėnė jetėn pėr njė Shqipėri tė lirė e tė pavaruar, pėr gjuhėn dhe arsimin shqip qėndron shumė keq nė abetare. Qėndron keq jo nė vetvete, por nė raportet jo tė drejta qė vihen. P.sh. pėr opinionin mė tė gjerė shqiptar njė nga figurat mė tė qėndrueshme historike dhe qė lidhet ngushtė me historinė e Shqipėrisė mė shumė se sa me atė botėrore (siē lidhet figura e Nėnė Terezės), ėshtė figura e Skėnderbeut. Megjithatė duke qėnė se nuk ėshtė detyrė e abetares tė futė njė figurė e tė lėrė pa pėrmendur njė tjetėr ėshtė mirė qė ēdo figurė tė lihet mėnjėanė. Edukimi atdhetar bėhet edhe nė mėnyra tė tjera mė tė efektshme dhe pa efekte anėsore jo tė mira.
            Nga ana metodike faqet pėr Nėnė Terezėn janė edhe mė tė dobėtat pasi nė kėto dy faqe ka fjali me njė nivel abstragimi tepėr tė madh. Mė poshtė unė po rendit fjalitė qė figurojnė nė kėto dy faqe dhe qė mėsueses do t’i duheshin orė tė tėra pėr t’u sqaruar kuptimin:
1. Zemra e Nėnė Terezės jeton. (Kuptim i figurshėm sepse nėnė Tereza nuk jeton mė. Nė ē’mėnyrė mėsuesja do t’ua shpjegojė nxėnėsve kuptimin e figurshėm tė fjalės “zemėr”?)
2. Nėnė Tereza ka ndezur zjarrin nė zemrat e njerėzve. (Nė ē’mėnyrė do t’u shpjegojė mėsuesja nxėnėsve kuptimin e figurshėm tė fjalėve: “ndez”, “zjarrin”, “nė zemėr”?)
3. Zemra e saj ishte e madhe si zemra juaj, o fėmijė. (Ē’kuptim ka fjala “e madhe”? – mund tė pyesin fėmijėt qė e kanė zemrėn e vogėl.)
4. Ajo rri zgjuar, rreh si zemra e zogut qė kėndon bukur. (Si rri zgjuar zemra? Si rreh zemra e zogut? Si rreh zemra e zogut qė kėndon bukur? – ja sa punė i hapet mėsueses vetėm nga njė fjali.)
 
            Nė pjesėn “Nė zemrėn e Nėnė Terezės”, autorėt para se tė japin disa njohuri tė domosdoshme pėr tė, fillojnė e bėjnė lėvdata pa fund e pa shije pėr Nėnė Terezėn.
            Autorėt e fillojnė pjesėn me fjalinė “Kush nuk e njeh Nėnė Terezėn!”. Kjo fjali u drejtohet fėmijėve, shumica e tė cilėve nuk dinė asnjė gjė pėr nėnė Terezėn.
            Superlativat pa shije i bėjnė shumė dėm figurės sė Nėnė Terezės. Autorėt thonė: “Nėna e gjithė botės ėshtė shqiptare. Zemra e saj ishte si zemra juaj, o fėmijė. Zėri i saj ua lehtėsonte shpirtin njerėzve qė vuanin. Ajo ngjallte shpresė pėr njė jetė mė tė lumtur.”
            Autorėt citojnė nė mėnyrė tė dyshimtė nė ligjėratė tė drejtė Nėnė Terezėn duke u shprehur: “ Porosia e saj ėshtė “Tė jemi shpirtmirė, ta duam njėri-tjetrin, ta ndihmojmė njeriun qė kemi pranė”. Personalisht nuk e kam hasur njė thėnie tė tillė dhe dyshoj tė jetė nė stilin e nėnė Terezės njė e shprehur e tillė. Nėse autorėt e citojnė atė nė ligjėratė tė drejtė atėherė duhet ta shkėputin thėnien nga njė ligjėratė e saj nė njė dokument tė shkruar apo tė filmuar dhe jo tė kthejnė nė ligjėratė tė drejtė , sipas mendjes sė tyre, pėrmbajtjen e mendimeve tė saj qė duhet tė jetė si fjalia mė sipėr.
            Si mundet fėmija gjashtėvjeēar “tė pėrtypė” njė paragraf tė tillė:
            “Zemra e saj nuk ka pushuar. Ajo rri zgjuar, rreh si zemra e zogut qė kėndon bukur. Ajo ndez nė ēdo familje zjarrin e shpresės pėr njė tė ardhme, ku nuk do tė ketė mė njerėz ziliqarė e zemėrkėqij. Ne jemi krenarė pėr Nėnė Terezėn.”
            Nė qoftė se nė njė paragraf tė shkurtėr ka kaq shumė fjalė dhe shprehje tė figurshme tė pakuptueshme pėr fėmijėn, si p.sh.: “zemra nuk ka pushuar”, “rri zgjuar”, “si zemra e zogut”, “qė kėndon bukur”, “ndez zjarrin”, “zjarrin e shpresės”, “pėr njė tė ardhme”, “ziliqarė”, “zemėrkėqij”, “krenarė”, atėherė sa rezultative do tė jetė karakteri edukativ i pjesės.
            Vėshtirėsive tė mėsipėrme autorėt u shtojnė edhe dy citime nga Nėnė Tereza (nė tė vėrtetė janė thėnie tė librave tė shenjtė qė, krahas tė anės sė mirė edukative, kanė pak frymė  fataliste A.Sh.) qė janė “kockė e fortė” edhe pėr njė tė rritur dhe jo mė pėr njė gjashtėvjeēar:
1. “E mira qė bėn, nesėr mund tė harrohet, megjithatė bėj mirė.”
2. “Ajo qė krijon nė vite, brenda natės mund tė prishet, megjithatė krijo”
 
            Nė faqet 78,79 ėshtė pėrralla e “Shtatė xhuxhmaxhuxhat” qė i referohet pėrrallės sė njohur me Borėbardhėn. Edhe nė kėtė pėrrallė autorėt nė vend qė tė bėjnė pėrshtatje, bėjnė shtrembėrime tė njė pėrralle tė krijuar nga dikush tjetėr dhe me famė botėrore.
            Nė kėtė pėrrallė autorėt shkruajnė:        
“Xhuxhat e gjetėn Borėbardhėn duke fjetur. Ajo ishte mbuluar me xhupin e xhuxhit mė tė vogėl.” Mė tutje ata vazhdojnė “Ata e morėn vesh se ēfarė kishte ndodhur.” Nė tė vėrtetė autorėt, nė vend qė t’i japin kuptim pėrrallės sė tyre tė ritreguar duke dhėnė tė gjithė ato detaje qė janė tė domosdoshme pėr kuptimin e pėrrallės, nisen nga fakti qė fėmijėt e dinė pėrrallėn. Por mund tė ketė fėmijė qė nuk e dinė pėrrallėn. Atėherė ata mund tė pyesin: “Ēfarė morėn vesh xhuxhat nga Borėbardha qė ishte duke fjetur?” Pėrralla e treguar nga autorėt nuk jep pėrgjigje pėr kėtė, pasi mė tutje ata shprehen: “Filluan tė qajnė me dėnesė. Menduan tė lajmėrojnė princin, mikun e Borėbardhės”.
            Mė vonė autorėt thonė se xhuxhat filluan tė pėrgatitin njė arkė prej xhami. Natyrisht qė autorėt nuk kanė dashur tė thonė se xhuxhat kujtuan se Borėbardha vdiq, por nė pėrrallė mbetet e pasqaruar se pėrse e pėrgatitėn xhuxhat arkėn prej xhami.
            Nė fund tė pėrrallės autorėt thonė se princi vė dy trėndafila tė kuq mbi arkėn e xhamit. Nė tė vėrtetė nė pėrrallė thuhet se  princi e puth Borėbardhėn dhe ajo zgjohet nga kjo puthje. Nėse autorėt nuk kanė dashur tė pėrmendin njė pasazh tė tillė, e mira ishte tė zgjidhnin njė pėrrallė tjetėr dhe jo tė marrin pėrralla dhe t’i shtrembėrojnė. Njė pėrrallė mund tė thjeshtohet e tė pėrshtatet qoftė edhe me anashkalime, por jo tė shtrembėrohet. Pėr mendimin tim, edhe pėrralla e Borėbardhės ėshtė njė pėrrallė pėr moshat afėr adoleshencės, gjersa nė subjektin e saj njė vend tė rėndėsishėm zėnė marrėdhėniet e dashurisė qė bėjnė edhe mrekullira.
            Nė pjesėn e fundit “Ku ikėn zhurmat e pyllit?” qė i pėrgjigjet punės me shkronjėn “zh”, autorėt  pasi kanė pėrshkruar njė pyll tė shkatėrruar pothuajse plotėsisht, pyesin: “Ēfarė duhet bėrė pėr t’i kthyer qetėsinė pyllit?” nė vend qė tė shtrojnė pyetjen “Ēfarė duhet bėrė qė tė bėhet prapė pylli?”. Mospėrkime tė tilla nė mendim shkatėrrojnė gjėnė mė kryesore te fėmijėt metodėn e tė menduarit logjik.
            Autorėt e mbyllin tekstin e abetares me disa vjersha ndėr tė cilat figuron edhe vjersha e mėposhtėme pėr nivelin e tė cilės lexuesi mund tė gjykojė vetė:
           
Kur ulesh bėn detyrat
Ti shkruan aq bukur
Mbi fletė tė bardha,
Sa shkronjat bėhen flutura
Mbi lule, mbi dardha.
 
Ti shkruan aq bukur
Mbi fletėt e holla,
Sa shkronjat bėhen bletė
Mbi lulet qė end molla.
 
Me ėndrra seē i mbush
Si hoje mjalti fletėt.
Mbi to petalet shkundin
Dhe fluturat dhe bletėt.
 
            Vjersha e mėsipėrme i pėrket asaj kategorie vjershash pėr tė cilat ėshtė e rėndėsishme rima, metrika dhe ritmi dhe qė nuk ka kurrfarė rėndėsie lidhja e mendimit nga vargu nė varg.
 
Abetarja mbyllet me perlat e letėrsisė sė rilindjes qė i kushtohen gjuhės shqipe nga Ndre Mjeda, Naim Frashėri, Gjergj Fishta. Pėr mendimin tim njė teksti tė dobėt abetareje, pėr nga gjuha shqipe e pėrdorur dhe nė tė gjitha pamjet, nuk ka Naim, Ndre Mjedė apo Gjergj Fishtė qė t’i vijė nė ndihmė aq mė tepėr qė nė ilustrim pėrkatės,  nė vend tė “bylbylit” qė lėshon “za tė bukur” tė Ndre Mjedės, vihet qukapiku qė ha larvat nė pemė.
 
10. Pasuria e fjalorit tė pėrdorur me shkronjėn e mėsuar
 
Njė nga detyrat kryesore tė autorit tė tekstit kur bėn njė libėr abetareje ėshtė pėrdorimi i sa mė shumė fjalėve me shkronjėn pėrkatėse nė tekstet qė i jepen nxėnėsit pėr tė lexuar, nė mėnyrė qė ky i fundit tė ketė mundėsinė tė ushtrohet sa mė tepėr nė shkronjėn e re, nė rrokjet dhe fjalėt ku gjendet kjo shkronjė e re.
Autorėt kanė patur mė shumė mundėsi qė nė tekstet sidomos nė pjesėn e dytė tė abetares tė pėrdornin mė shumė fjalė qė kanė shkronjėn qė studiohet.
 
 
 
 
11. Pėrshtatja e abetares me psikologjinė e fėmijės gjashtėvjeēar
 
Njė ndėr synimet kryesore pedagogjike tė programit tė abetares dhe kompletit tė tekstit qė ėshtė nė zbatim tė kėtij programi duhet tė ishte krijimi i njė teksti nė pėrputhje me dėshirat e fėmijėve. Fėmijėt kanė dėshirė tė kėndojnė, tė vizatojnė, tė ngjyrosin, tė luajnė dhe tė lėvizin nga vendi, tė kenė tekste tė bukura dhe lehtėsisht tė kuptueshme, ilustrime e fotografi tė bukura.
Dicka e tillė i mungon tekstit tė paraqitur nga autorėt Gjokutaj dhe Rrokaj. Ilustrimet lėnė pėr tė dėshiruar. Tekstet janė nė kundėrshtim me atė ēka dinė fėmijėt dhe me psikologjinė e tyre. Veprimtaria kryesore e fėmijėve ėshtė vetėm lexim, shkrim. Kjo do tė bėjė qė nė klasė tė krijohet e njėjta frymė pedantizmi nga ana e mėsuesit qė ka ekzistuar pėr vite tė tėra. Nxėnėsve shumė shpejt do t’u ftohet interesi pėr abetaren dhe ky interes do tė mbahet nė mėnyrė tė dhunshme nga ana e mėsuesit dhe prindėrit qė me tė drejtė duan tė realizojnė piksynimin kryesor tė klasės sė parė tė mėsuarin e teknikės sė leximit dhe shkrimit tė gjuhės shqipe.
 
12. Lidhja ndėrlėndore
 
Pėrsa i pėrket lidhjes sė tekstit tė abetares me lėndėt e tjera mėsimore tė ciklit tė ulėt mund tė thuhet se kjo lidhje ėshtė mjaft e dobėt me matematikėn, historinė dhe gjeografinė e Shqipėrisė, me muzikėn, diturinė e natyrės.
 
 
III. Rreth abetares sė Qamil Batallit.
 
Kjo abetare ėshtė  miratuar me vendim tė Pleqėsisė sė Arsimit tė Kosovės me vendim PA 02 numėr 612-827/87, Prishtinė, mė 08.6.1987. Ky ėshtė teksti bazė me tė cilin mėsojnė fėmijėt e klasave tė para tė shkollave fillore tė Kosovės.
Ky tekst shoqėrohet edhe nga “Fletore pune e mėsimit tė shkrim-leximit dhe gjuhės pėr klasėn e parė” me autor Agim Rraēin dhe Sahadete Kuēi, qė ka pėr reēensentė Qamil Batallin dhe Fetah Bylykbashin.
Si abetarja ashtu edhe fletorja e punės janė botime tė Shtėpisė Botuese tė Librit Shkollor Prishtinė 2001.
 
Edhe kėtė abetare do ta shqyrtoj me tė njėjtat kritere qė shqyrtova abetaren e Mimoza Gjokutajt dhe Shezai Rrokajt.
 
Metoda e tė mėsuarit nė abetaren e Qamil Batallit
 
Pėrsa i pėrket metodės analitiko – sintetike mendoj se ajo ėshtė zbatuar nė mėnyrė tepėr tė zbehtė. Nga materiali qė ka nė librin e abetares mėsohet se fėmija nuk e nxjerr vetė nėpėrmjet analizės tingullin apo shkronjėn. Pra ai nuk bėn analizėn tekst-fjali-fjalė-rrokje-tingull, shkronjė. Shkronjat dhe tingujt jepen apriori. Pra mungon analiza e parė qė ėshtė e domosdoshme pėr veēimin e tingullit dhe tė shkronjės sė re.
Me shkronjat e tingujt e dhėnė apriori fillon e bėhet sinteza, pra bashkimi i tyre nė fjalė. Tipar dallues i kėsaj abetareje ėshtė se nxėnėsi nuk bėn sintezė nė rrokje dhe pastaj nė fjalė. Sinteza ėshtė drejtpėrdrejt nė tekst. Pra fėmija hidhet menjėherė nga mėsimi i tingullit dhe shkronjės sė re nė tekst. Mungon puna pėr njohjen e tingullit dhe tė shkronjės sė re nėpėrmjet ushtrimeve tė shumta qė e sigurojnė mėsuesit se nxėnėsit e dallojnė shumė mirė tingullin dhe shkronjėn e re (tė shtypit dhe tė dorės) nga tingujt dhe shkronjat e tjera. Gjithashtu mungon puna me rrokjen si pjesė e vogėl e fjalės. Nuk ka pothuaj fare ushtrime qė ta zhdėrvjelltėsojnė nxėnėsit paraprakisht nė rrokje, nė mėnyrė qė ta ketė mė tė lehtė punėn me fjalėn e mė tutje me fjalinė apo tekstin. Gjithashtu nuk ka ushtrime pėr fjalėn qė tė bėjnė tė mundur vėzhgimin e pavaruar tė saj. Gjersa nuk ka punė me rrokjen dhe fjalėn si rubrika tė veēanta kuptohet qė nuk ka as edhe klasifikim rrokjesh e fjalėsh pėr tė kaluar nga rrokja dhe fjala mė e lehtė tek rrokja dhe fjala mė e vėshtirė.
E vetmja metodikė e pėrdorur nga autori ėshtė metodika e hartimit tė teksteve me shkronjat e mėsuara.
Shkronjat renditen nė kėtė mėnyrė:
A, I, N, E, Ė, U, R, M, O, T, L, K, H, P, J, D, B, F, C, S, Ē, LL, Y, G, RR, SH, Z, V, Q, DH, NJ, GJ, TH, X, XH,ZH,
Pėrsa i pėrket renditjes sė shkronjave luhatja mesatare e ēdo shkronje nga  renditja sipas kriterit tė dendurisė e llogaritur kjo sipas sondazhit tim ėshė e barabartė me 3.7 pra lehtėsisht mė mirė se sa autorėt Mimoza Gjokutaj dhe Shezai Rrokaj me mesatare shmangjeje 3.8 pėr ēdo shkronjė dhe mė dobėt ndaj Kolė Xhumarit me mesatare shmangjeje 3.3.
Megjithatė pėrsėri tė tre abetaret si ajo e zotit Batalli, si ajo Gjokutaj&Rrokaj, qoftė edhe e Kolė Xhumarit kanė shmangje tė dukshme nga kriteri i dendurisė, qė pėr mendimin tim ėshtė kriteri kryesor mbi tė cilin duhen renditur shkronjat nė abetare. Ēdo kriter tjetėr do tė rezultojė subjektiv.
Autori Qamil Batalli na e ka lehtėsuar punėn pėr kritikėn e metodikės sė ndjekur pėr pėrvetėsimin e tingullit dhe tė shkronjės sepse nuk ka fare ushtrime nė abetare qė tė synojnė pėrvetėsimin e tingullit dhe tė shkronjės sė re. Gjithashtu autori Batalli na e ka lehtėsuar kritikėn pėr punėn e tij me rrokjen e fjalėn sepse nuk ka fare ushtrime qė merren me rrokjen e fjalėn si njėsi mė vete tė shkėputura nga fjalėt (pėr rrokjet) apo nga teksti (pėr fjalėt).
Njė punė inekzistente me tingullin, shkronjėn, rrokjen, fjalėn nuk mundet tė shpėrblehet me rezultate tė larta nė pėrvetėsimin e teknikės sė shkrimit dhe leximit. Ndoshta autori kėnaqet qė nė fund tė procesit mėsimor nxėnėsit do tė dinė tė lexojnė shumė mirė tekstet e thjeshta tė librit tė abetares, por synimi i programit tė abetares nuk mund tė jetė ky. Synimi kryesor duhet tė jetė aftėsimi i nxėnėsve pėr tė lexuar nė mėnyrė tė pavarur dhe pothuajse pa vėshtirėsi i teksteve tė reja. Arritjet e nxėnėsve nė tė lexuarin e gjuhės shqipe nė klasat mė tė larta nuk janė rezultat i metodikės sė abetares, por i sforcimit tė madh tė nxėnėsve, prindėrve dhe mėsuesve qė duan qė fėmijėt e tyre tė lexojnė shumė mirė. Ata kalojnė njė nga vėshtirėsitė mė tė mėdha, siē ėshtė leximi dhe shkrimi i gjuhės shqipe, pa kurrfarė metodike, por vetėm me sforcim pėr tė lexuar disa herė tė njėjtin tekst.
 
Karakteri edukativ i abetares sė Qamil Batallit
 
Kjo abetare ėshtė shkruar nė kohėn e pushtimit serb tė Kosovės dhe e marr me mend qė shumė tipare tė abetares pėrsa i pėrket edukimit atdhetar kanė qenė tė kushtėzuara nga censura serbe. Megjithatė autori kėto dy vitet e fundit ka patur mundėsi mė tė shumta pėr tė pasqyruar nė abetare simbolet kombėtare dhe pėr t’i dhėnė tekstit njė frymė mė tė mirė atdhetare.
Tekstet e abetares sė Qamil Batallit nuk sigurojnė as edhe njė lidhje ndėrlėndore me lėndėt e tjera tė ciklit tė ulėt, siē janė: historia dhe gjeografia e Shqipėrisė, matematika, edukata shoqėrore, dituria e natyrės, muzika, edukimi figurativ. Edhe lidhjet me letėrsinė fėminore janė shumė tė dobėta. Tekstet e abetares duhet tė jenė pothuaj letėrsi e mirėfilltė fėminore.
Tekstet e abetares sė Qamil Batallit vuajnė shumė nga lidhjet e brendshme logjike. Po e ilustroj me gjashtė shembuj :
 
 
Shkronja “T” (fq.32)
 
Toni e Nita
 
-Toni, Nita, eni te motra.
Toni e Nita me motrėn Meritė.
-Motėr, motėr, tani natė.
-O, natė! Eni mė te nėna.
 
Shkronja “L” (fq.43)
 
Lumi
 
-           O, lumi, lumi!
-           Lumi i malit tonė.
-           Lirim, Lume, Lulmal, eni te lumi i malit tonė.
Ata u lanė nė lumin tonė.
 
Shkronja “F” (fq.60)
 
Fabrika e punėtorėt
 
Nė fabrikėn tonė punojnė punėtorėt.
Puna me makina bėhet mė e lehtė.
Babai i Fatonit punon e fiton pėr fėmijėt e tij tė mirė.
Fatoni krenohet pėr babanė e tij punėtor.
 
Shkronja “Ē” (fq.66)
 
Ēekiēi mė i rėndė
 
Ēerkini punon ēdo ditė me ēekiē.
-           Ēak – ēuk! Ēak – ēuk!- i bie ai hekurit.
Duart e Ēerkinit janė tė forta.
Ēeljeta e Ēelikani krenohen pėr babanė punėtor.
Ēerkini ka plot ēekiēė.
-           O, baba, ti me kėtė ēekiē drejton ēdo hekur! – foli Ēelikani.
-           Ēoje pak atė ēekiē, - ia priti babai.
-           O, ēfarė ēekiēi! – u habit Ēelikani.
 
Shkronja “Ll” (fq.71)
 
Krenaria
 
Tin-tin-tin,
luan Arta
me Artanin.
Rin-rin-rin,
luan Rina
me Rinorin.
 
Min-min-min,
luan Mira
me Miranin.
 
Luajmė tok,
ne krenarė,
tani jemi
nė klasė tė parė!
 
Shkronja “Rr” (fq.78)
 
Rruga jonė
 
Ne ecim rrugės
Fėmijė krenarė
Nė ballė tė punės
Jemi tė parė.
 
Mėsimin, punėn
E duam pėrherė,
Ndriēojmė jetėn
Me plot nderė.
 
Lidhur me botimin “Fletore pune e mėsimit tė shkrim-leximit dhe gjuhės  pėr klasėn e parė”
 
            Nė kėtė fletore i kushtohet rėndėsi periudhės pėrgatitore tė shkrimit nėpėrmjet ushtrimeve qė sigurojnė pėrvetėsimin e disa elementėve tė shkrimit dhe vijave tė ndryshme qė formojnė figura tė caktuara. Periudhės pėrgatitore i janė kushtuar 11 faqe (format A-4).
            Nga faqja 14 deri nė faqen 29 nxėnėsit shkruajnė shkronja, rrokje, fjalė e togfjalėshe me shkronja shtypi (A,I,N,E, Ė, U, R, M, O, T).
            Nga faqja 30 fėmijėt fillojnė tė mėsojnė tė shkruajnė tė dy grafikėt e shkronjave tė dorės njėherėsh. Pra, mėsohen menjėherė shkronjat e dorės “A”, “a”.  Nuk kemi njė njėsi mėsimore pėr shkronjėn e madhe tė dorės “A” dhe njė njėsi tjetėr mėsimore pėr shkronjėn e vogėl “a”.  Kjo metodikė vazhdon pėr shkronjat A,a, N,n, E,e, I,i, Ė,ė, U,u, R,r, M,m, T, t, O, o nga faqja 30 deri nė faqen 39.
Nė faqen 40 fėmijėt fillojnė tė mėsojnė tė shkruajnė katėr grafikėt e shkronjės “L”, dy tė shtypit nė njė njėsi mėsimore dhe dy tė dorės nė njė njėsi tjetėr mėsimore. Poshtė secilės faqe figurojnė fjali pėr t’u kopjuar me shkrim shtypi ose dore. Kjo metodikė ndiqet deri nė faqen 91 ku mbaron shkrimi i tė gjitha shkronjave tė shtypit.
            Vėrejtjet e mia janė kėto:
            1. Nuk mund tė mėsohen mirė grafikėt e shkronjės sė madhe dhe tė vogėl brenda tė njėjtės njėsi mėsimore. P.sh.: Grafiku i shkronjės sė madhe “A” ka shumė ndryshime nga grafiku i shkronjės sė vogėl tė dorės “a”.
            2. Nxėnėsit duhet tė ushtrohet mė parė nė elementėt pėrbėrės tė njė shkronje dhe pastaj tė mėsojė grafikun e vetė shkronjės.  Njė gjė e tillė nuk merret parasysh nė fletoren e punės me autorė Agim Rraēin dhe Sadete Kuēin.
            3. Nė fletoren e punės i kushtohet rėndėsi e barabartė si mėsimit tė shkrimit tė shkronjave tė shtypit ashtu edhe atyre tė dorės.  Mendoj se gjersa njerėzit mė sė shumti me dorė shkruajnė shkronja dore se sa shtypi, atėherė u duhet kushtuar mė shumė rėndėsi shkrimit tė shkronjave tė dorės se sa atyre tė shtypit dhe jo kėto tė jenė barabar.
 
Nga shqyrtimi i punės qė bėhet si nė abetaren e Qamil Batallit ashtu edhe nė fletoren e punės qė e shoqėron mund tė them se niveli i njohurive ėshtė i ulėt. Nėpėrmjet kėsaj abetareje nxėnėsi nuk pėrballet me vėshtirėsitė reale tė leximit tė gjuhės shqipe. Autori e ka mbajtur abetaren nė nivele tė thjeshta si nga ana e fjalėve qė figurojnė nė tekstet e tij ashtu edhe nga pėrmbajtja e teksteve. Fėmijėt e sotėm kanė njė nivel mendor shumė mė tė lartė nga ajo qė u siguron abetarja. Duke qėnė kėshtu njė abetare tepėr e thjeshtė, nė vend qė tė sigurojė pėrparimin mendor tė fėmijės garanton njė ngelje nė nivelin e kopshtit. Bashkė me abetaren fėmijės i duhet zgjeruar fjalori, i duhen paraqitur nė mėnyrė tė thjeshtė me anė tė teksteve pothuajse tė gjitha lėndėt mėsimore me tė cilat do tė ketė punė gjatė shkollės fillore, pra duhet tė sigurojė lidhje ndėrlėndore tė shumta.
 
IV. Vlerėsime rreth abetares sė Kolė Xhumarit
 
            Zoti Kolė Xhumari ėshtė njė mėsues i vjetėr qė ėshtė nė prag tė nėntėdhjetave. Tėrė jetėn e tij ia ka kushtuar librit tė abetares. Pėrvoja e tij nė kėtė fushė ėshtė shumė e madhe. Kėtė pėrvojė ai e ka siguruar nėpėrmjet vėzhgimeve tė tij tė shumta nė shumė shkolla dhe pėr shumė vjet. Puna e tij nė fushėn e abetares fillon qė para ēlirimit dhe vazhdon deri nė ditėt tona.
            Duke qėnė se pėr publikun e gjėrė njihet shumė abetarja e tij, unė do tė ndalem vetėm nė ato pika ku mendoj se duhet zhvilluar edhe mė shumė metodika e abetares.
           
1. Abetarja e Kolė Xhumarit ėshtė e thjeshtė gjė qė do tė thotė rrokje tė thjeshta, fjalė tė thjeshta, tekste tė thjeshta. Nuk e kam fjalėn vetėm pėr faktin qė ėshtė e lehtė nė tė mėsuar, gjė qė kjo abetare e siguron, por e kam fjalėn tek fakti qė nuk jepen rrokje tė vėshtira , fjalė me kėto rrokje tė vėshtira dhe tekstet e periudhės kryesore tė lexim-shkrimit nuk kanė njė nivel mė tė lartė qė tė shkojė nė pėrputhje mė nivelin e sotėm mendor tė fėmijėve qė marrin shumė informacion nga televizori, revistat, radiot, kompjuteri, si dhe nga niveli mė i lartė ekonomik e shoqėror.
2. Nė abetaren e Kolė Xhumarit nxėnėsit nuk pėrballen me rrokje dhe fjalė tė vėshtira pėr nga ndėrtimi i tyre. Kėto rrokje dhe fjalė tė vėshtira duke mos qėnė objekt i ndonjė lėnde tjetėr pas abetares mbeten tė pastudiuara dhe nė kėtė mėnyrė nxėnėsit e ndjejnė vėshtirėsinė kur dalin nė copat e reja tė leximit pas abetares.
3. Puna me tingullin ėshtė e dobėt. Ajo mbulohet nga puna me shkronjėn.
4. Ka pak ushtrime pėr dallimin e shkronjės.
5. Mendoj se u duhet kushtuar mė shumė rėndėsi elementeve tė shkronjave, kur mėsohen grafikėt e shkronjave. Nxėnėsi fillon tė shkruajė menjėherė shkronjėn e re.
6. Renditja e shkronjave nuk ėshtė bėrė sipas kriterit tė dendurisė sė tyre nė fjalorin e gjuhės shqipe.
7. Abetarja ėshtė e thjeshtė, por jo shumė argėtuese pėr fėmijėt. Thjeshtėsia ėshtė njė ndihmė pėr nxėnėsit qė tė punojnė tė qetė nė orėn e mėsimit, por argėtimi siguron humorin e mirė dhe tė domosdoshėm pėr mbarėvajtjen e mėsimit.
8. Analizėn Kolė Xhumari e fillon nga fjalia qė del nga ilustrimi dhe jo nga teksti.
9. Pėrsa i pėrket karakterit edukativ, abetarja e Kolė Xhumarit, qė ėshtė nė pėrdorim,  nuk i jep rėndėsinė e duhur elementeve kombėtarė. Por nė projektin fitues nė konkursin kombėtar elementėt e edukimit atdhetar  vijnė duke u forcuar mė shumė. Kėshtu nė abetaren e re tė shkruar prej tij paraqitet qė nė faqet e para shqiponja, flamuri, Skėnderbeu. Copat e fundit tė leximit kanė edhe vjersha nga rilindasit tanė siē janė: vjersha “Gjuha jonė” nga Naim Frashėri, “Sa tė dua, o Shqipėri” nga Asdreni, “Ku kemi lerė” nga Ēajupi. Pjesa “Merita me Blertėn” edukon dashurinė pėr Kosovėn dhe nė tė flitet pėr vėllezėrit kosovarė.
 
DISA TIPARE TĖ ABETARES “UDHA E SHKRONJAVE”
 
Abetarja “Udha e shkronjave” mendoj se pasqyron shumė mirė nevojat e arsimimit tė fėmijėve shqiptarė nė kėtė lėndė, si nga ana metodike, ashtu edhe nga ajo edukative. Aty bėhet njė punė shumė e imėt pėr ēdo njohuri tė dhėnė.
Kėshtu analiza ėshtė e plotė. Ajo fillon nga tekstet qė lexon mėsuesi. Janė nėntė tė tilla, nga tė cilat shkėputen katėr fjali pėr paraqitjen e katėr tingujve dhe shkronjave tė ndryshme. Gjithsej bėjnė 36. Kėto tekste janė me tė njėjtėt personazhe, duke i krijuar kėshtu abetares njė bosht lidhės nga fillimi nė fund, bosht pėr tė cilin fėmijėt kanė nevojė qė tė mos ēorientohen nga shtatori nė maj.
Fjalitė qė merren nga kėto tekste shėrbejnė pėr paraqitjen e tingullit dhe tė shkronjės sė re, nėpėrmjet analizės sė dy, tre apo katėr rrokjeve tė kėsaj fjalie qė e kanė tingullin dhe shkronjėn e re dhe jo vetėm tė njė rrokje si ndodh nė abetaren ekzistuese.
Ka shumė ushtrime pėr shkronjėn. Nėqoftėse abetarja ekzistuese ka vetėm njė tė tillė, nė abetaren “Udha e shkronjave” ka pesė, gjashtė tė tilla.
Ka shumė ushtrime pėr tingullin, qė lihet pas dore nė tė gjitha abetaret ekzistuese. Vlen tė pėrmenden kėtu kėngėt dhe recitimet ritmike tė shoqėruara me melodi tė bukura tė cilat i sigurojnė nxėnėsit shumė fjalė qė e kanė tingullin pėr tė cilin bėhet fjalė.
Ka shumė herė punė me tepėr me rrokjet. Rrokjet nėpėr ushtrime janė tė klasifikuara nga mė e lehta tek mė e vėshtira. Ushtrimet pėr rrokjen janė tė larmishme.
Ka ushtrime tė shumta dhe tė bukura pėr fjalėn. Ka njė pasuri tė madhe fjalėsh, tė tėra tė kuptueshme pėr fėmijėn.
Ka tekste tė bukura, tė kuptueshme dhe interesante pėr fėmijėn qė i zhvillojnė atij aftėsinė e tė lexuarit shprehės, i zgjerojnė horizontin dhe e argėtojnė.
Ka njė kalim tė natyrshėm nga njė rubrikė te tjetra.
Ka 130 diktime mjaft tė studiuara pėr nga shkalla e vėshtirėsisė dhe pėr nga respektimi i kalimit nga mė e lehta tek mė e vėshtira. Nė fillim diktohen shkronja qė pėrsėriten me rregullsi nga njėri diktim tek tjetri, pastaj diktohen rrokje, fjalė dhe fjali. Nė fund tė librit diktohen tekste tė thjeshta.
Ka ushtrime dhe teste me kohė tė caktuar qė garantojnė shpejtėsinė e dėshiruar nga autori.
Fletoret e modeluara janė me vija horizontale e vertikale qė sigurojnė kutia me pėrmasa tė llogaritura pėr tė patur njė shkrim normal e tė saktė, qė garanton barazinė e shkronjave jo vetėm nė lartės (qė sigurohet nga vijat horizontale), por edhe nė gjerėsi (qė garantohet nga vijat vertikale). Fletoret e modeluara sigurojnė kalim mė gradual nga e lehta tek e vėshtira, nga e thjeshta tek e pėrbėra, nga e njohura tek e panjohura, sepse nė tė pėrpara se tė shkruhet grafiku i ēdo shkronje, shkruhen elementėt pėrbėrės tė tij.
Kompleti i abetares pėrmban edhe librin udhėzues pėr mėsuesit dhe prindėrit, qė siguron metodikėn e pėrdorur nė abetare, planin mėsimor analitik tė zbėrthyer nė 340 orė mėsimore, plan ditaret pėr shumicėn e orėve, nėntė teste, standartet e lexim-shkrimit, si dhe metodėn e vlerėsimit tė nxėnėsve.
Kompleti i abetares pėrmban edhe tre kaseta gjashtėdhjetė minutėshe tė cilat pėrmbajntė 37 kėngė e recitime ritmike (njė pėr abetaren dhe nga njė pėr ēdo shkronjė), si edhe tė gjitha tekstet e abetares tė lexuara nga aktore tė shquara pėr fėmijė.
Kompleti i abetares pėrmban edhe dy fletore diktimi qė janė tė formatuara njėlloj si dy fletoret e modeluara, pra me tė njėjtat kutia si fletoret e modeluara.
Abetarja ka ilustrime mjaft tė bukura qė i pėrgjigjen mė sė miri tekstit tė shkruar nė abetare dhe synimit tė vėnė nga autori.
Gjithashtu abetarja ėshtė pajisur me 20 fotografi me pamje tė ndryshme nga Shqipėria (Prishtinė, Prizren, Theth, Shkodėr, Lurė, Krujė, Durrės, Korēė, Tiranė, Apolloni, Berat, Vlorė, Sarandė, Pėrmet, Gjirokastėr etj.).
Abetarja ka karakter tė theksuar edukativ, ku njė rėndėsi tė madhe i kushtohet edukimit atdhetar nėpėrmjet paraqitjes sė simboleve kombėtare, lidhjeve tė shumta me historinė dhe gjeografinė e Shqipėrisė si dhe letėrsinė shqipe.
            Abetarja siguron lidhje ndėrlėndore pothuaj me tė gjitha lėndėt qė zhvillohen nė ciklin e ulėt.
            Pėr mė tepėr lexuesi mund tė shfletojė kompletin  e abetares nė Bibliotekėn Kombėtare ose nė librari.
 
            VI.Dy fjalė pėr autorin
 
Autori i kėtij libri ka mbaruar shkollėn e mesme pedagogjike  dhe shkollėn e lartė pėr ciklin e ulėt pranė Institutit tė Lartė Pedagogjik “Luigj Gurakuqi” me njė mesatare provimesh  9.8.
            Ka 11 vjet pėrvojė pune si mėsues i ciklit tė ulėt. Qė nga viti 1997 ėshtė drejtor i shkollės tetėvjeēare private “Udha e shkronjave”. E ka dhėnė pesė herė lėndėn e abetares qė pas mbarimit tė shkollės sė lartė. Nga kėto dy herė nė shkollė shtetėrore dhe tre herė nė shkollėn tetėvjeēare private “Udha e shkronjave”.
 

priru / torna