Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 
Abetarja “Udha e shkronjave” – vlera dhe risi
 
Abetarja “Udha e shkronjave” ėshtė njė tekst mėsimor i hartuar me shumė kujdes nga autori dhe nga bashkėpunėtorėt e tij. Kujdesi shihet qė nė faqosjen e librit, nė cilėsinė e shtypjes sė tij dhe tė paketimit tė kompletit.
 
Pėr shumė vite me radhė nė punėn time si mėsuese kam pėrdorur metoda qė nė tė vėrtetė nuk ishin tė planifikuara nė program apo nė udhėzime, por qė pėr mua dhe koleget e mia kanė qenė mjaft efektive. Shumė prej atyre ushtrimeve apo kėrkesave qė nuk i gjejmė nė abetaren ekzistuese gjenden tek abetarja “Udha e shkronjave”. Unė po pėrmend disa prej tyre:
 
1. Pėrsa i pėrket leximit tekstet kanė karakter mė tė gjerė edukativ dhe nuk janė shumė tė thjeshtėzuara si nė abetaret e mėparshme. Kėto tekste mendoj janė mė shumė nė pėrshtatje me nivelin e sotėm tė fėmijėve. Nė abetare nuk do tė gjesh asnjėherė tekste tė palidhura pėr nga mendimi. Qoftė edhe nė tekstet e fillimit tė librit tė cilat janė tė vėshtira pėr t'u hartuar, pasi autori ėshtė nėn presionin e mungesės sė njohurive tė nxėnėsve pėr shumė shkronja, fjalitė janė tė lidhura pėr nga kuptimi. Marrim si shembull tekstin “Nata nė Tiranė”. Vėrtet ky ėshtė njė tekst i shkurtėr me tre fjali, por tė tre fjalitė janė tė lidhura pėr nga kuptimi dhe lidhja e tyre ėshtė bėrė qė tė formohet teksti i mėposhtėm: “Ora ra nėntė. Tani nė Tiranė ėshtė natė. Nata nė Tiranė ėshtė e bukur.” Ky tekst shoqėrohet me njė fotografi vėrtetė tė bukur tė Tiranės natėn dhe tė shtypur me cilėsi, gjė qė pėrbėn njė anė mjaft tė fortė tė tekstit. Nxėnėsi kur shikon fotografinė ėshtė mė i tėrhequr pas tekstit.
 
2. Tekstet e hartuara nė kėtė abetare i sigurojnė nxėnėsit njė sasi tė konsiderueshme fjalėsh pėr t’u ushtruar nė tingullin apo shkronjėn e re. Le tė marrim tekstin “Ēimi ēamarroku”. Nė kėtė copė leximi qė figuron, kur mėsohet shkronja “ē”, nxėnėsi do tė gjejė kėto fjalė me shkronjėn “ē”: Ēimi, ēamarroku, ēuni, vjeē, ēohet, ēorapet, papuēe, ēarēaf, vėllaēkon, Ēelon, plaēkat, ēantėn, maēokun, ēezmė, ēfarė, ēamēakėz, salēiēe, kaēkavall, reēel, ēokollatė, ēaj, viēin, klloēkės, ēon, ēadrėn. Pra, janė 25 fjalė tė ndryshme me shkronjėn “ē” qė pėr nga denduria nė pėrdorim renditet nė shkronjat e fundit tė alfabetit. Ėshtė merita e autorit qė ka ditur tė formojė njė tekst i cili, nga njėra anė, duhet tė transmetojė njė pėrmbajtje tė caktuar, nė kėtė rast humor, dhe, nga ana tjetėr, tė ushtrojė nxėnėsin nė leximin e sa mė shumė fjalėve qė pėrmbajnė shkronjėn e cila po mėsohet pėr herė tė parė, nė kėtė rast shkronja “ē”.
 
3. Nė abetare do tė vihet re qė ka tekste mė tė gjata nga sa ka patur abetarja e kaluar. Mendimi im ėshtė se autori ka dashur qė tekstet e abetares tė kenė sa mė shumė fjalė me shkronjėn qė studiohet. Nga ana tjetėr njė tekst i shkurtėr nuk mund tė transmetojė te fėmija njė subjekt tė plotė qė mund tė jetė tregim apo pėrrallė. Nga ana tjetėr duke parė planin analitik vihet re se autori pjesėve tė gjata u ka vėnė nė dispozicion edhe mė shumė orė. P.sh. nga fundi pėr njė tregim mėsuesi ka nė dispozicion dy-tre orė, plotėsisht tė mjaftueshme pėr tė realizuar leximin e pjesėve. Duke qenė se programi i kėsaj abetareje e ka tė shkrirė leximin nė abetare ėshtė e kuptueshme pėrse duhet tė ketė edhe disa tekste tė gjata tė cilat sidoqoftė nuk janė edhe aq shumė.
 
4. Tekstet kanė njė fjalor tė pasur dhe plotėsisht tė kuptueshėm pėr fėmijėn. Nė tė nuk gjenden fjalė tė cilat fėmija tė mos i ketė nė fjalorin e tij ose tė mos i kuptojė mjaft lehtė. Nė mėnyrėn si ėshtė punuar me fjalorin krijohet bindja se autori ka synuar herė ta zgjerojė fjalorin e fėmijės dhe herė ta sistemojė atė nė copa leximi qė kanė pėr synim t’i japin fėmijės njė grup fjalėsh tė njė teme tė caktuar. Le tė marrim njė shembull. Nė pjesėn “Udhėtim me Hapėsirėn”, fq.109 nxėnėsit njihen me kėto fjalė: hapėsirė, anije fluturuese, udhėtim, qielli blu, shumė yje, Toka, Hėna, Dielli, pamje e Hėnės, vapė. Tė tėra kėto fjalė janė tė fjalorit tė lėndės sė gjeografisė. Nga ana tjetėr fėmijės do t’i mbetet nė mend konstatimi i fėmijėve se ata mbi Hėnė nuk po ecnin njėlloj si nė Tokė, por po kėrcenin, gjė qė mė vonė ata do ta shpjegojnė me forcėn mė tė vogėl tėrheqėse tė Hėnės.
Mendimi im ėshtė se autori ka punuar me kujdes qė fėmijėt nėpėrmjet teksteve tė abetares tė bėjnė njė hyrje nė tė tėra lėndėt. Kėshtu pjesa “Atletėt nė garė” ka njohuri nga histori pėrderisa emrat e atletėve janė emrat e mbretėrve ilirė: Glaukia, Progoni, Longari, Pirroja, Genti, Agroni dhe emrat e ekipeve janė emra fisesh ilire, si: Taulantėt, Molosėt, Ardianėt, Dardanėt, Enkelėt.
Pjesa “Flamuri i Shqipėrisė” dhe “Shqipėria dhe shqiptarėt” i njeh nxėnėsit me simbolet kombėtare shqiptare me relievin e Shqipėrisė si dhe me karakteristikat thelbėsore tė karakterit tė shqiptarėve qė janė bujaria dhe besa.
Janė tė shumta emrat e krahinave, qyteteve shqiptare nė kėtė abetare. Kjo i jep abetares natyrė tė vėrtetė kombėtare, pasi fėmija i cilėsdo krahine do tė gjejė nė kėtė abetare emrin e rrethit, apo tė qytetit qė ka pranė.
         Tekstet janė mjaft tė kėndshme. Nė to ndihet njė humor i mirė. Nuk ka raste ku tė trajtohen subjekte tė cilat do ta shqetėsonin nxėnėsin.
         Tekstet janė tė lidhura mirė pėr nga ana e mendimit dhe nuk kanė shkeputje mendimi nė to.
         Tekstet zhvillojnė fantazinė, edukojnė me njė edukatė tė shėndoshė. Ato edukojnė me dashurinė pėr atdheun, pėr shokun, pėr tė afėrmin, pėr mėsuesen, pėr natyrėn.
 
5. Njė aspekt tjetėr nė tė cilin do tė ndalesha janė ushtrimet tė cilat janė ēelėsi i suksesit pėr ēdo lėndė. Sado tė mira tė jenė tekstet, nėqoftėse ato nuk janė tė mbėshtetura me shumė ushtrime pėr tingullin,shkronjėn, rrokjen, fjalėn, fjalinė nuk mund tė arrihet tė mėsohet teknika e vėrtetė e leximit.
         Pėr mendimin tim, si nė asnjė abetare tjetėr, ushtrimet nė abetaren “Udha e shkronjave” janė tė shumta dhe tė shumėllojshme. Shumėllojshmėria siguron mosbezdisjen e nxėnėsit. Le ta ilustrojmė me disa shembuj: nė faqen 126 ėshtė “Loja nė ēifte”. Kjo lojė e cila luhet me dyshe nxėnėsish kėrkon tė lexohen njėra pas tjetrės kėto fjalė qė kanė shkronjėn “h”: leh, krah, hanė, kohė, hotel, lahem, rehat, pihet, hekur, hartė, strehė, takohet, krehėr, hundė, hiri, pihet, Hėna, duhet, Hoopa. Fėmija hedh zarin ecėn pėrpara nėpėr kuti, kthehet prapa derisa tė arrijė nė kutinė e fundit pėr tė fituar lojėn. Fėmija nuk fiton dot nėse nuk di tė lexojė fjalėt. Pėr kėtė ėshtė nėn vėzhgimin e shokut tė bangės. Ai gėzon, hidhėrohet, fiton, humbet dhe nė kėtė mėnyrė harron qė ėshtė duke mėsuar rubrikėn “Fjala” e cila pėr synim tė vetin ka pėrvetėsimin e fjalorit i cili pėrmban shkronjėn “h”. Lojra tė tjera nė kėto formė ka shumė nė kėtė abetare.
         Ushtrimet janė ato qė sigurojnė njė konseguencė tė madhe tė zbatimit tė metodės analitiko-sintetike. Ushtrimet janė graduale. Nė fillim nėpėrmjet tyre sigurohet pėrvetėsimi i shkronjės dhe i tingullit. Nė mėnyrė tė veēantė dallohet kjo abetare pėr punėn me tingullin. Nė abetare pėrveē ekzistencės sė ushtrimeve qė lidhen drejtpėrdrejtė me tingullin, ekzistojnė edhe tre kaseta qė nė fund tė fundit janė punė mjaft e dobishme me tingullin. Kėngėt janė metodike dhe tekstet e tyre i sigurojnė fėmijės shumė fjalė qė e kanė tingullin qė studiohet.
         Mė pas nxėnėsi kalon nė rubrikėn e rrokjeve. Ėshtė fakt qė kaq shumė punė me rrokjen sa ka nė kėtė abetare nuk kanė abetaret ekzistuese. Le ta ilustrojmė me njė shembull. Faqet 112, 113 tė abetares i kushtohen rrokjeve qė kanė shkronjėn “d”. Nė fillim jepen rrokje tė thjeshta si “di, du, da etj. Pastaj kalohet nėpėrmjet ushtrimeve nė rrokjeve mė tė vėshtira si ndo, nde, ndi. Ky kalim ėshtė i butė pasi fėmija para se tė lexojė rrokjen “ndo” lexon rrokjen “do”, para se tė lexojė rrokjen “nda” lexon rrokjen “na”. Pra alternohen metodat e mėsimit. Nė fillim mėsohet duke shtuar njė shkronjė nga para njė rrokje tė thjeshtė do – ndo. Mė vonė mėsohet tė shtohet njė shkronjė nė mes: nė – ndė, ri – dri etj. Mė vonė kalohet te rrokjet qė kanė tri bashkėtingėllore sėbashku nė kėtė mėnyrė: ri-dri-ndri; je – dje – ndje e kėshtu me radhė. Ushtrimi i fundit kėrkon nga nxėnėsit tė kombinojnė rrokjet me fjalėt nė tė cilat ato pėrdoren. P.sh. rrokjen “nde” e lidhin me fjalėn “falenderoj”. Njė tip i tillė ushtrimi ėshtė mjaft i dobishėm pėr fėmijėn pas rrit shkallėn e vėzhgimit tė tij dhe e bėn atė mė tė shkathėt pėr tė dalluar fjalėn si strukturė e ndėrtuar me rrokje.
         Mė vonė autori kalon nė njė rubrikė tjetėr qė ėshtė rubrika e fjalėve. Te kjo rubrikė dallohet qartė kalimi nga fjalėt mė tė lehta tek ato mė tė vėshtira. Mė tė lehta janė fjalė me rrokje tė drejta me njė bashkėtingėllore dhe njė zanore, mė tė vėshtira janė ato qė janė kombinime tipesh tė ndryshme rrokjesh: tė hapura, tė mbyllura, me njė apo mė shumė bashkėtingėllore. Nė rubrikėn e fjalėve dallohet qartė edhe dėshira e autorit pėr t’u dhėnė fėmijėve njohuri fillestare pėr pjesėt e ligjėratės, por pa i emėrtuar ato. Kėshtu nė njė ushtrim tė tėra fjalėt janė emra. Nė njė tjetėr janė folje e kėshtu me radhė. Po kėshtu ka ushtrime qė vėnė nė dukje ndryshueshmėrinė e fjalės nė pjesėt e ndryshueshme tė ligjėratės. Shpesh fėmijėt gjenden pėrpara klasifikimeve sipas kritereve tė ndryshme. Diku ata duhet tė gjejnė numrin e shkronjave, diku duhet tė gjejnė numrin e rrokjeve, diku duhet tė grupojnė fjalėt qė tregojnė bimė, e diku ato qė tregojnė kafshe etj. Autori nuk ka harruar tė japė dallimin ndėrmjet emrave tė pėrveēėm dhe tė pėrgjithshėm nėpėrmjet shembujve tė emrave tė njerėzve, qyteteve dhe fshatrave. Natyrisht nuk ėshtė detyra e abetares qė ta shterojė kėtė temė.
 
6. Njė risi e dukshme e kėsaj abetareje ėshtė futja e tregimit tė mėsueses. Kjo i ēlodh nxėnėsit. Nxėnėsit dėgjojnė kasetėn ose mėsuesen, ndjekin nėpėr figura njė tregim qė ėshtė nė pėrputhje me psikologjinė dhe nivelin e tyre. Tregimet janė tė thjeshta dhe tė bukura. Nga ana tjetėr kėto tregime i sigurojnė mėsueses njė mundėsi tė mirė pėr tė filluar analizėn. Prej kėtij tregimi mėsuesja shkėput katėr fjali pėr veēimin e katėr tingujve apo shkronjave duke formuar kėshtu njė kapitull tė tėrė. Abetarja ėshtė organizuar nė nėntė kapituj.
 
7. Risi tjetėr e kėsaj abetareje janė diktimet. Diktimet shumica e mėsuesve i kanė bėrė, por i kanė bėrė duke u marrė kohė lėndėve tė tjera. Kurse nė kėtė abetare diktimet janė tė planifikuara brenda orės sė mėsimit dhe nuk ėshtė e nevojshme qė mėsuesi tė dėmtojė lėndėt e tjera. Diktimet janė tė studiuara shumė mirė. Ato me njė gradualitet tė admirueshėm sigurojnė, nga njėra anė, pėrsėritjen e njohurive, nga ana tjetėr, zgjerimin e tyre tė mėtejshėm.
 
8. Duke ardhur tek fletorja e modeluar autori ka gjetur mėnyrėn mė tė mirė pėr tė ndihmuar nxėnėsin tė shkruajė sa mė saktė dhe mė bukur dhe pa shumė mundime. Vėrtet qė respektimi i vijave vertikale dhe horizontale ėshtė njė mundim fillestar, por nuk ka tė krahasuar lehtėsia qė ka nxėnėsi pėr tė shkruar shkronja gjithmonė tė njė madhėsie dhe njėsoj tė barazlarguara nga tė tjerat. Gjithashtu modelet e elementėve tė shkronjave qė zhvillohen gjithmonė para se tė shkruhet vetė grafiku i shkronjės, si tė madhe ashtu edhe tė vogėl tė dorės, i japin nxėnėsit dhe mėsuesit njė ndihmesė tė madhe. Sado tė shpjegojė mėsuesi nė tabelė se elementėt e shkronjave janė kėto apo ato, fėmija nuk do tė jetė nė gjendje t’i kuptojė, nėqoftėse nuk do t’i zbatojė vetė nė praktikė. Shkrimi qė sigurojnė kutiat ėshtė normal dhe fėmija do tė mėsohet me shkrim normal.
 
10. Njė risi pėr metodikėn e lėndėve tė klasės sė parė janė kasetat. Kasetat janė mjaft metodike. Tė gjitha tregimet dhe kėngėt janė vendosur sipas renditjes sė tyre nė abetare. Mėsuesi e ka tė lehtė tė orientohet nė to. Tregimet janė lexuar me mjeshtėri nga aktoret dhe, nė kėtė mėnyrė, mėsueset kanė mundėsi tė marrin shembull pėr njė lexim shprehės. Po kėshtu kėngėt janė njė argėtim mjaft i madh pėr nxėnėsit dhe njė burim i mirė pėr tė organizuar nė fund festėn e abetares.
 
11. Libri udhėzues i abetares qė ėshtė planifikuar si pėr mėsuesin, ashtu edhe pėr nxėnėsin jep njė ndihmesė tė madhe. Nė tė figuron njė plan mjaft i detajuar analitik, i ndarė nė 340 orė mėsimore, plan-ditaret, standartet, testet e gatshme, si edhe udhėzimet pėr vlerėsimin e nxėnėsve dhe pėr festėn e abetares. Nė tė figurojnė edhe shėnime pėr metodikėn e pėrdorur.
 
12. Pėrpjekjet e autorit ka qenė pėr tė dhėnė njė abetare tė standarteve tė larta dhe pėr mendimin tim e tillė ėshtė. Tė kėrkosh tė arrish standarte tė larta pa njė abetare qė t’u pėrgjigjet kėtyre standarteve ėshtė e kotė. Fėmija gjashtėvjeēar ėshtė plotėsisht nė gjendje tė pėrvetėsojė njohuritė e kėsaj abetareje. Natyrisht asgjė nuk vlen, nėqoftėse mėsimi nuk zhvillohet, mėsuesi nuk ėshtė i aftė, klasat nuk kanė kushte normale. Piksynimi i shtetit tonė nuk duhet tė jetė ulja e kėrkesave, por rritja e kėrkesės sė llogarisė ndaj cilėsisė sė shkollės.
 
Nė pėrfundim tė kėtyre vlerėsimeve dua tė them se vėrejtjet pėr ndonjė pėrmisim tė mėtejshėm tė tekstit ėshtė e tepėrt t’i them nė kėtė punim. E them kėtė pėr arsyen se teksti ėshtė mjaft lart nga abetaret pararendėse apo ato ekzistuese me tė cilat punojnė sot shkollat apo tė cilat janė vendosur nė eksperimentim.
 
Filloreta Stoja
Mėsuese e ciklit tė ulėt
E dekoruar me titullin “Mėsuese e merituar”

priru / torna