Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 

Nella rivista albanese "Ars" una rubrica di Caterina Zuccaro

VINĒENX FERRARI: NĖPĖR RRUGĖ MĖ TĖ REJA

Katerina Xukaro

Njėri nga diskutimet qė mė shumė ndez qarqet kulturore arbėreshe tė viteve tė fundit ėshtė patjetėr pėrkatėsia letrare e shkrimtarit tė talentuar e me nam tė merituar Karmine Abate. Sikurse lexuesi i ars-it di mirė, Abate-ja u lind nė Karfic, katund arbėresh i provincės sė Krotones, nė Kalabri, por librat e tij i shkroi nė italishte e, meqenėse jetoi shumė kohė nė Gjermani e ėshtė njohės i mirė i gjermanishtes, ndonjė edhe nė gjermanishte. Sa pėr arbėrishten, qė nė fund tė fundit ėshtė gjuha e tij amtare, ndonjė gjurmė e gjejmė nėpėr romane, nė formė fjalėsh a shprehjesh tė shkurtra me te cilat ai ka zakon t’i japė si njė nuancė tipike tregimit tė vetė. Mirėpo, nė pėrgjithėsi, po i hoqe kėto fjalė e shprehje tė shkurtėra e i zėvendėsove me fjalė a shprehje italiane a kalabreze, nuk e dėmton ndjeshėm veprėn, bile do tė thosha se nuk e dėmton fare, meqė ato nuk janė asesi thelbėsore pėr pėrcaktimin e domethėnies sė saj e as edhe vetėm pėr pėrshkrimin e mjedisit ku zhvillohet veprimi. Megjithatė, tema e diskutimit edhe mjaft tė flakėt qė ndan intelektualėt arbėreshė ėshtė a Karmine Abate duhet quajtur shkrimtar arbėresh ose, thjesht  e shkurt, shkrimtar italian. Pyejtjen tjetėr tė nėnkuptuar qė do tė rridhte nga kjo, dmth. a i pėrket Karmine Abate letėrsisė shqipo/arbėreshe osė letėrsisė italiane guxoj ta quajė plotėsisht tė kotė e deri edhe nonsens tė mirėfilltė aq e natyrshme qė  do tė ishte pėrgjigja, por debatuesit pikėrist kėtė s’kanė tė qartė e vazhdojnė tė debatojnė, ndėrkohė qė Karmine Abate vazhdon tė shkruajė romane tė suksesshme qė fitojnė ēmime letrare me boll. Pėrfundim: ne arbėresh krenohemi ta kemi Abaten arbėresh me lindje e pėlqejmė shumė qė ai vetėn s’harron tė quhet arbėresh, por pėrkatėsia e tij letrare ėshtė punė tjetėr. E gjithsesi, a ka vėrtetė rėndėsi qė ta caktojmė kėtė pėrkatėsi, ta mbyllim njė shkrimtar nė njė kufi tė tillė tė ngusht, kur tė gjithė kufijt e tjerė po zbehen nga globalizimi i gjithanshėm dhe trysnitė nė rritje e sipėr tė flukseve migratore qė doemos po pėrziejnė e shkrijė popuj e kultura. Shkrimtari ėshtė shkrimtar e s’duron dot kafaze.

Me Karmine Abate, Vinēenx Ferrari ndan plotėsisht dy tipare: lindjen e gjuhėn amtare arbėreshe dhe italishten si gjuhė shkrimi, e pėrgjysėm njė tipar tjetėr: qėndrimin pėr njė perjudhė tė jetės nė botė tė huajė. Them pėrgjysėm meqė ndėrsa Abate-ja shkoi nė Gjermani i rritur, poeti ynė, bir i diasporės sė diasporės, jashtė Italisė u lind dhe jetoi njė pjesė tė fėmijėrisė. Nė fakt, Ferrari u lind nė vitin 1970 nė Aarau tė Zvicrės, ku babaj, rrobaqepės i sprovuar por pa punė tė mjaftueshme nė vendlindje, dhe nėna amvizė kishin mėrguar si shumė arbėreshė e italianė tė tjerė nė ato kohė. Ishte ende i vogėl kur prindėrit vendosėn tė ktheheshin nė Ēivit (it. Civita) – po, ai katund i bukur arbėresh i provincės sė Kozenxės qė ju pėrshkrova pak nė numrin e kaluar – ku babai iu rikthye, kėsaj radhe me sukses, punės sė rrobaqepėsit dhe nėna punėve nė shtėpi, ndėrkohė qė Vinēenxi ndiqte shkollėn tetėvjeēare nė katund e mė pas shkollėn e mėsme nė qytezėn mė afėr. Pas maturės, ai ndoqi ca kohė kurset e Fakultetit tė Letėrsisė nė Universitetin e Barit, por rrethanat e jetės e detyruan tė pėrhiqej para se ta merrte diplomėn. I pasionuar pėr letėrsi e filozofi, ai i vazhdoi e i thelloi, megjithatė, studimet nė kėto fusha, duke u afruar shumė veēanerisht me poststrukturalizmin francez. Pikėrisht kjo ėshtė rryma filozofike qė frymėzon krijimtarinė e tij letrare,  tė cilėn mund ta quajmė thjesht lirike, tė pėrqėndruar te njeriu e gjendja e tij nė kosmos, nė njė kėrkim tė imėt tė larmisė e ndryshueshmėrisė sė domethėnieve tė gjėrave tė prekshme e tė paprekshme e tė vetė ndjenjave. Atmosfera e vjershave tė tij ėshtė pėrherė e ralluar, pezull, si e papėrcaktuar, e plot me kuptime. Duke bredhur shkėlqyeshėm me gramatikėn e gjuhės (italiane) ai arrin tė tė japė njė kuptim, duke tė lėnė tė hapur ēdo kuptim tjetėr, sipas lidhjeve morfo-sintaksore e pikėsimeve qė ti, si lexues, vendos e mund tė ndryshosh ēdo herė, meqė nė rruzull nuk ka asgjė tė dhėnė njėherė e pėrgjithmonė, struktura tė caktuara e tė pandryshueshme a priori e nė amshim. Nga pėrmbledhja e vetme e botuar deri tani (Dopo la fine (Pas fundit), Libroitaliano, Caltanissetta, 2000), Vinēenx Ferrari del poet i sprovuar dhe i hollė, me teknikė tė pėrkryer e pėrmbajtje tė thellė. Kėrkimet e tij formale e bėjnė tė provojė edhe modele poetike prej traditave tė tjera, deri te haiku-a japoneze, qė me stilemat e saj sintetike i shėrben mė sė miri poetikės dekonstruksioniste tė autorit. Ndryshe nga shumica e poetėve tė tjerė arbėreshė, nė vjershat e tij nuk ka gjurmė tė forta tė temės etnike, bile i vetmi element qė sikur na e pėrmend atė ėshtė ajo “ēuke thikė/mbretėri shqiponje” tė haiku-sė qė do tė lexoni mė poshtė, por edhe kėtu s’ėshtė e qartė a ka tė bėjė me tė vėrtetė me ethnosin ose thjesht me pejzazhin shkėmbor tė katundit. Poeti, dhe unė, ia lėmė lexuesit ta pėrcaktojė kuptimin. Por pyejtjen se a ėshtė Vinēenx Ferrari poet arbėresh a italian mė lejoni tė ua lė debatuesve tė mėsipėrm. Ne, le tė lexojmė poezitė.

Nga pėrmbledhja “Dopo la fine” (Pas fundit), Libroitaliano, Caltanissetta, 2000

 

Prospero

 

Navigano nell’aria

Le nebbie

Come vascelli informi

Solcano l’aria

Figure

Uguali solo a sé stesse

Figure

Sfumano i contorni

Del mondo oltre il vetro

Ogni volta

Una inattesa ed inedita

Pennellata

Al mondo oltre il vetro

Creazione

Dal nulla sul nulla

Sono i mondi

Del naufrago Prospero

 

 

Haiku

 

Il sole trapela

Tra le persiane oltre

Cui si staglia

Lontano un picco

Regno d’aquila.

 

 

Il quasisera

 

Il quasisera

Mi raggela il sangue

Specie se s’infittisce

Nell’estrema medietą

Groviglio di ali d’arcangelo

Si scorge dal mio

Osservatorio sospeso

Il quasisera

S’abbuia

Il quasisera

Diviene quasidģ

Il quasisera

Attraversa indenne

Le stagioni

Le vite umane

Gli evi

Le ere geologiche

Per almeno altri

5miliardi di anni

Ancora

Poi

Groviglio d’ali

D’arcangelo

O

Il quasisera

Altrove

 

 

Polvere

 

La memoria č

Polvere

La polvere

Della memoria

Insozza le menti

Aspiranti pace

La polvere č pur polvere

Il vuoto si nutre di nulla

Eppure vorrei

Farne un mattone

Mattone + mattone

           =

Memoria collettiva

Nutrirmi della polvere

Nutrirvi della mia polvere

Farvi vorticare nella

Sabbia del Sahara

Che fu roccia

Che č polvere.

 

 

Falena

 

Come una falena

Mi cibo di questa luce

Luce fendente

Squarcia il mio petto

Mi confonde

Mi abbaglia

Come vomito riverso

Sul pavimento

Annego e tu indifferente

Non tendi la mano

 

Come una falena

Sbatto ali impazzite

Dinnanzi a questa luce

Luce beffarda

Ho cercato la notte

Durante il giorno

Ho cercato il giorno

Durante la notte

Ma tu luce beffarda

Germogli

Senza sosta

Odori di tabacco

Ardi senza calore

Arida e deserta

Infondi il tuo petrolio

In terra che non freme

Tremor di sole oscuro

 

QUI GIACE LA FALENA

Di luce ne č il sepolcro.

 

 

Botohet pėr herė tė parė

 

L'uomo dei Lupi.

 

La tormenta

     Un lupo

Un unico ululato

Raggelano la steppa

Di calda crudeltą...

 

 

 

Prosperi

 

Lundrojnė nė ajėr

Mjegullat

Si anije tė patrajta

Ēajnė ajrin

Figura

Tė njėjta vetėm me vehten

Figura

Zbehin pėrvijimet

E botės pėrtej xhamit

Ēdo herė

Njė penelatė

E papritur dhe e paparė

Botės pėrtej xhamit

Krijim

Nga hiēi mbi hiēin

Janė botėt

E Prosperit anijembytur

 

 

Haiku

 

Dielli depėrton

Pėrmes  grilave pėrtej

Tė cilave spikat

Larg njė  ēukė thikė

Mbretėri shqiponje.

 

 

Thuajsembrėmja

 

Thuajsembrėmja

Mė ngrin gjakun

Sidomos nėse dendėsohet

Nė mesatarinė kulmore

Gėrshėtim flatrash kryengjėlli

Shikohet nga vrojtorja

Ime pezull

Thuajsembrėmja

Errėsohet

Thuajsembrėmja

Bėhet thuajseditė

Thuajsembrėmja

Pėrshkon e paprekur

Stinėt

Jetėt njerėzore

Kohėt

Erat gjeologjike

Pėr tė paktėn 5 miliardė

Vjet tė tjerė

Pėrsėri

Pastaj

Ngatėrrim flatrash

Kryengjėlli

Ose

Thuajsembremja

Gjetiu.

 

 

Pluhur

 

Kujtesa ėshtė

Pluhur

Pluhuri

I kujtesės

Fėlliq mendjet

Qė dėshirojnė paqen

Pluhuri gjithashtu ėshtė pluhur

Vakuumi ushqehet me hiēin

E megjithatė do tė doja

Ta bėjė tullė

Tullė + tullė

        =

Kujtesė kolektive

Me u ushqyer unė me pluhurin

Me u ushqyer ju me pluhurin tim

Me u lėnė ju tė vorbulloni nė

Rėrėn e Saharės

Qė pati qenė shkėmb

Qė ėshtė pluhur.

 

 

Flutur nate

 

Si njė flutur nate

Ushqehem me kėtė dritė

Dritė thyese

Ma ēan kraharorin

Mė pėshtjellon

Mė merr sytė

Si  e vjellė e derdhur

Mbi dyshemenė

Mbytem e ti mospėrfillėse

Nuk e nden dorėn

 

Si njė flutur nate

Rrah krahė tė ēmendur

Pėrpara kėsaj drite

Dritė pėrqeshėse

Kėrkova natėn

Gjatė ditės

Kėrkova ditėn

Gjatė natės

Por ti dritė pėrqeshėse

Mbin

Pa pushim

Vjen erė duhani

Digjesh pa ngrohur

E thatė e e shkretė

E derdh naftėn tėnde

Nė tokė qė nuk do

Dridhje dielli tė errėt

 

KĖTU  PREHET FLUTURA E NATĖS

Prej drite ėshtė varri i saj.

 

 

 

 

Njeriu i Ujqėrve

 

Stuhia

   Njė ujk

Njė ulėrimė e vetme

Ngrijnė stepėn

Me mizori tė ngrohtė…

 

(Shqipėroi Katerina Xukaro)