Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 

Nella rivista albanese "Ars" una rubrica di Caterina Zuccaro

PAOLA GUXETA: ELEGJIA E DHEMBJES, KĖMBĖNGULJA E SHPRESĖS

Katerina Xukaro

(Ndr: w = ė)

Bashkw me Skironjtw, tw cilwt, pwr mos me i ngatwrruar me njwri tjetrin tashmw duhet t’i pajisim me numra rromakw, meqw cilwsorwt “junior” e “senior” nuk mjaftojmw mw e mbiemrat shtesw  shpesh herw lindin pwshtjellim, njw fis tjetwr historik i arbwreshve tw Sicilisw wshtw ai i Guxetajve. Lexuesi i ars-it mban mend patjetwr atw At Gjergj Guxeta-n (1682 – 1756) qw nw vitin 1730 themeloi Seminarin italo-grek tw Palermos, pwr arsimimin e klerikwve arbwreshw tw Sicilisw e mw vonw tw tw gjithw rinisw arbwreshe e mbase di edhe se nw vitin 2001 fillloi procesi pwr lumturimin e tij. Guxetaj tw tjerw, me shkallw tw ndryshme shkwlqimi, i gjen aty-kwtu nw historinw e kaluar e tw sotme tw arbwreshwve tw Sicilisw e veēanerisht tw Horws sw Arbwreshwve, e ne shpresojmw qw nw kwtw radhw tani e tutje tw pwrfshihet edhe e reja Paola Guxeta, poeteshw. Zbulimin e saj ia kam borxh jo ndonjw konkursi ose reviste, por thjesht mikut tim poetit tw shquar nga Hora Zef Skiro di Maxho, me tw cilin kwto kohwt e fundit zhvilluam shumw biseda me telefon e postw elektronike lidhur me njw ēwshtje qw sipas meje nuk pwrfundoi si duhej, megjithse ai ngul kwmbw se s’kish si tw shkonte ndryshe. Fol e rifol, pak nga pak tema e bisedws erdhi duke u zgjeruar e zgjero sot e zgjero neswr, ja se doli emri i Paolws, e cila deri tani poezi s’kishte botuar fare, por, me thoshte Zefi se ato pak qw ai kishte patur rastin tw lexonte, i kishte pwlqyer. Kur ta thotw njw si Zefi, s’mund tw mos e kesh besw, ja pra se i kwrkova qw tw ma dwrgonte ndonjw materjal pwr “ars”-in.

Pwrpara se ta merrja materjalin e plotw, njw poezi tw Paolws pata rast ta lexoja te faqet e revistws sw re arbwreshe “new MondoAlbanese i ri” (www.mondoalbanese.org)  qw po miku im ngjalli “on line” duke rimarrw e azhurnuar traditwn e merituar tw  “MondoAlbanese”-s qw ai vetw kishte themeluar e botuar nw vitet ’70 e ’80 tw shekullit tw kaluar.  Tw them tw vwrtetwn, s’mw ishte dukur ndonjw gjw e madhe – poezi elementare, me rrimw tw puthur e nuanca popullore, pa ndonjw pretendim artistik - pra isha disi zhgwnyer, si kur tw paranjoftojnw pwr dritwn e prapa derws gjen errwsirwn e prerw. Mirwpo, ishte ky zhgwnjim qw mw doli i gwnjwshtwrtw kur vjershat e poeteshws sw re mw nw fund i mora e i lexova e rilexova tw gjithw. Atwherw u kujtova se arma vdekjeprurwse e publicistikws sw Zefit wshtw hironia: me objektin, subjektin e marrwsin e mesazhit tw tij ai pwlqen jashtw mase tw tallet. Pra poesia e botuar nw “new MondoAlbanese i ri” tjetwr s’ishte veē qw shaka, s’ka dyshim me pwlqimin e autores.

E cila autore, ndonwse nga pikwpamja artistike e teknike ende nuk mund ta quajmw tw pjekur, nw vjershat “serioze” tregon atw ndiesi tw veēantw e atw zotwsi tw padyshueshme pwr ta pwrfshirw lexuesin nw emocionet e veta qw wshtw tipar dallues i poetwve tw vwrtetw.

Ja pra pwr kw po flasim: Paola Guxeta u lind nw Horwn e Arbwreshve (Piana degli Albanesi), nw provincwn e Palermos mw 4 shtator 1977, grua e re, pra, por jo mw vajzw. Pasi mori diplomwn e maturws nw Shkollwn e mesme pwr Gjuhw tw huaja tw Palermos, u diplomua nw universitetin e pokwtij qyteti pwr gjuhw e letwrsi angleze, por pa lwnw pas dorw studimin e  shqipes. Aktualisht jep mwsimin e anglishtes nw shkollat e mesme tw Horws dhe bashkwpunon nw revistwn e pwrmendur  “new MondoAlbanese i ri”.

Temat e poezisw sw Paolws janw intimiste: ajo heton shpirtin e njeriut e ndjenjat e tij pwrpara ngjarjeve tw njw bote  qw shpwsh herw mw shumw se nwnw wshtw njerka e lig e pwrrallave qw s’tw jep dashuri e gwzim pwr hidhwrim e lotw. Megjithw moshwn e re, poetesha tw bwn tw kuptosh se tashmw pwrjetoi dhembje tw thella, nga ato qw tw shtangin. E megjithatw, nw vargjet e saj dhembja, edhe kur arrin tw prekw dhwshpwrimin, ruan njwfarw wmbwlsie qw sikur lotwt t’fshin duke tw zbwrthyer se edhe shpresa mw e fundit ka brenda vetes njw shpresw mw tej pwr tw arritur atw “vwrtetwsi” e atw “drejtwsi” qw janw aspirata mw e madhe e njeriut. S’ka zi, s’ka tw keqe qw mund ta fikw kwtw dritwz nw fund tw tunelit e rrugwn qw tw shpin te ajo s’e ndwrpret as edhe vdekja, sespe njeriu vazhdon ta ecw edhe pasi e kapwrceu Akerontin. Ka, nw kwtw ide qw pwrshkon tw gjitha vjershat e saj e zbwrthehet veēanerisht nw “23/05” e “Po jec”, njw diēka qw e lidh me udhwtimin e Dantes, megjithse, qw tw mos mw akuzoni se po e teproj, ju e them unw vetw se kwtu jemi nw njw kontekst plotwsisht lirik, mijwra kilometra larg metafizikws filozofike e didaktikws teologjike sw Poetit hyjnor.

Sa pwr gjuhwn, lexuesi do tw vwrw re vetw se, megjithse nw leksik e morfologji ruan tipare tw qarta tw sw folmes sw Horws, ajo i afrohet shumw shqipes letrare, ēka na lejon t’i kufizojmw sa mw shumw shwnimet zbardhwse. Nw pwrgjithwsi, gjuha e Paolws e ka njw ekuilibwr tw sajnw, qw sigurisht ajo tw pwrmirwsojw me studimin e shkrimin, por kwtu e kwtje disa ndwrtime sintaksore, si psh. mbiemrat e vwna shpesh herw, pa nevojw stilistike, para emrave pwrkatws, tw bwjnw tw dyshosh se poetesha ruan nw sirtaret e veta ndonjw origjinal italian. S’ka pse tw skandalizohesh mekwtw: shumw ndwr ne, e edhe poetw mw tw sprovuar se ne, kur hodhwn hapat e parw s’u sollwn ndryshe. Pastaj rritemi e gjejmw secili rrugwn e jonw. Edhe Paola do tw rritet.

Poezitw e mwposhtme janw tw parat qw ajo jep pwr botim.

Atij ēė na la tuke fluturuar si fletė dimri

 

 Kur dheu dridhet,

kur mali nxihet

kur mjegullat lozjėn

kur gjella jik e lotė zbiren

kur era mė ngė frin,

 

se zbora birin tim

se gjaku mė u josė

se zėri mė u paralizua

 


 

lotė        lotė      lotė         lotė       lotė       lotė

 

e shqerrė ishtė fixha

e zbjerrė ishtė jeta

tė terme trutė time

tė thata si gjėmė

 

se si zog sose

si zog

sose

si

-

 

 

 

Tyj

 

Sytė tat pėrpara timėvet

njė ngjyrė e zezė dhe e humbėt ēė mbėshtiell,

zhbiruese si gazi yt

i ėmbėl, i fort dhe i vendosur.

Asnjė hje mbi tyj

po dritė, shkėlqim dhe qartėsi

edhe mėshirė pėr ne

pėr ne ēė kėtu qėndruam

vetėm.

 

Kėtu, pa tyj, ėndėrrojėm

njė frymė tėnde, njė pėrshpėritje

ose njė sy fluturak, imagjinar ;

i patruptė uje lehtė mbi ne,

shtrėngon bijtė tat me tė fuqishme duar

e i mban me dashuri tuke vallėzuar i lehtė

mbi atė shkėmb vetė ēė tė pranoi i gjallė.

Dhembshėri ke pėr ne:

pėr lotė tona tė ngrohta;

pėr sytė tanė tė tėrbuar, kurrė tė lodhėt

sa tė tė kėrkojėn prapė;

pėr gjakun tėnė ēė rrjedh i vrullshėm

nė shpella tė humbėta, tė mėterrta dhe tė deshpėruara;

pėr psherėtimet dhe dridhjet dhe tė shėmburit

tė natės

 

“Ati jim, fali tė gjithė se ngė tė njohjėn”.

Sa jetėshkurtėr e tė pashpirtė jemi

sa isht e kotė dhe e gėnjeshtėrt jeta jonė!

E ti, ati, nga poshtė, te ana jonė,

zgjate pėrjashta mbi gjellat tona sikur tė i zėsh

po te grushtet tat mosgjė qėndron

kurse i trishtuar llargohe pėrgjithmonė

nga ai kopsht ēė fėmij tė shtrehoi

nga ajo shpi ēė burrė tė mbroi

nga ajo dashuri ēė, i vdekur, tė lehtėsoi.

 

Nikolės

tė e ruajėn angrrat e Tokės

e ėmbėlsisht tė e pėrkundjėn

pėr pėrjetėsinė

 

 

 

 

23/05

 

Fatkeqe botė,

fatkeqe unė,

kėshtu e etur pėr vėrtetėsi

pėrpėlitem pėrmes shufravet

tė njėi vetmije tė pasosme

tuke pėrpjekur kundėr hekurit

tė akulluar tė lėshimit.

Hero i dėshpėruar,

ulurin erės

atė ēė era ngė mend tė dėgjonj.

Ngjitur te njė botė

ēė mė bren kėmbėt

e lart, lart, mė thith shpirtin

dhe zėmbrėn.

E hidhur bota

ēė mė lindi e i pambrojtur

mė hedhi ndėr kėmbėvet tė saja,

tuke mė shtipur kryet

dhe tuke mė verbuar

kėrkoi tė mė prisėj fjalėn.

E unė, pėrkundrazi, kėtu e nani

kėndonj e parkales e thom

e kurrė do tė lodhen buzėt time

e kurrė do tė teret goja jime

e kurrė do tė thahet gryka jime

e pėrgjithmonė do tė kėrkonj

vėrtetėsi dhe drejtėsi!

 

 

Ku isht rruga

 

Jam e jec te mjegulla

jam si e zbjerrė,

prirem prapa,

vete pėrpara,

rotullohem

ngė mėnd tė gjėndem.

Zėrin tėnd e dėgjonj

po si hekur

pėrplas te trutė time.

Ngė mėnd tė jik,

fuqia mė lipset.

Bėnj njė hap e lodhem,

ulem, jam mė lodhet shumė

pa ngarkesė,

jam e shuhem

dalė e dalė

vetėm e vetėm,

jam e shuhem.

Ndihmė!

 

 

 

 

Masakri

 

Sytė tim qėndruan atje

qepur mbi kėmishat e tyre tė zeza

mbi xhakat e tyre dhe mbi pushkėt e tyre;

qėndruan atje, sytė tim, mbi kurmet e atyre ēė

pa faj as pa mėkat ndiejtėn kėputur zėmbrėn,

plagosur bijtė e tyre

ēajtur nė bark gruan e tyre;

kurme shtruar mbi njė lėndinė vdekjesh

tė pavetėdijshmė tė fatit tė tyre

pa fjalė pėrpara tė vrazhdės esencė

e ligėsisė njerėzore.

Atje poshtė janė sytė tim

ata rrėfyejėn dhe kėndojėn dhe lurijėn

Pėr kė ngė di, pėr kė ngė beson,

pėr kė ngė do tė dėgjonj.

Sytė tim qėndruan atje,

nė mes bajtavet e kėpucėvet tė ēara

mashkuar si uri dhe si etje

e akullt si kurmet e luftėtarėvet

tė humbėt e tė thatė si tė errėta dhe tė kota

transhe.

 

 

Melodi

 

Kemi jecur gjatė

nėpėr rrugina gjarpėruese

hedhur petėla trėndafilje

rreth nesh

pirė me padurim

nga uni ynė,

ėndėrruar dashuri dhe pasion;

pėrposh tė hirtavet mjegulla

u ushqyem me marrėzi

dhe pafundėsi

dehur nga tė ėmblat

melodi tė shiut

pranuar nė gjirin e tė grashmevet ré;

kėrkuam tė ishėm,

tė dashurojėm dhe tė gjejėm dashuri,

tė humbur

qėndruam te vendi mė i errėt

dehur me kotėsi

tė shtrirė mbi njė tė zbehtė bar

atje, mbaruam udhėtimin tėnė.

 

 

 

Po jec

 

U jec,

kėmbėt time lodhen

me pluhur mbulonen

sytė mbyllen

po jec.

Tėtimit mė hap duart

krahėt mė teren,

i kam zbuluar

po jec.

Vrehem, shihem, lexohem

brėnda meje dhėmbem.

Gjaku jim shprishet

ku isht isht,

kurmin si Krisht.

Po jec.

 

 

 

Vjet

 

Vjet e kaluara,

faqe kthyer njė nga njė

dashuri tė kėputura,

sy tė shkėlqyeshėm,

duar tė fuqishme,

pėrkėdhelje e kadifenjtė,

kujtime tė ndezur e kujtime tė zbehtė

udhė tė pėrshkuara e rrugė tė pėrshkohen,

fjalė zjarri e fjalė dashurije,

lotė pėsimi e lotė zemėrimi,

pakėnaqėsi e padrejtėsi

butėsi urrejtje e pasion

gabime tė bėrė e gabime prekur kalimthi

momente tė jetuar e momente tė dėshtuar

tėrbim tė shitet e durim tė blihet

aspiratė

nder

mendjemadhėsi

frikė

dhembje

gėzime.

jeta e jetuar, jeta e dėshtuar

mbledhur te kėto tė pakta fluturuese fjalė,

pluhur nxjerr nė erėn e shirokut.

Sillen, ikjėn, mė ngė priren

vjetėt

vjet.