Mirė se erdhe...Benvenuto...
ARBITALIA 
Shtėpia e Arbėreshėve tė Italisė
La Casa degli Albanesi d' Italia  
 

Nella rivista albanese "Ars" una rubrica di Caterina Zuccaro

 

ZEF SKIRO’ DI MAXHO: ZBULIMI I MORESE “KETU”

Me rastin e njėvjetorit tė bashkėpunimit tim me ars-in, kėsaj radhe i lejova vetes tė

marr frymė. Prandaj, vura mbė njė anė kandilin me tė cilin, duke parafrazuar Diogjenin,

gjithė kėta muaj vajta duke kėrkuar nėpėr skutat e botės arbėreshe shkrues me shpresėn

ndonjė herė tė pėrmbushur qė tė gjeja shkrimtarė e poetė dhe perfitova nga visarthi qė mė

ra nė dorė papritur nė formėn e njė zarfi tė madh tė verdhė tė dėrguar burrit tim (po,

burrit, se te tradita ėshtė burri kreu i shtėpisė e traditės ne arbėreshėt i jemi besnikė!) nga

miku im (e i burrit tim) i dashur Zef Skiro di Maxho nga Hora e Arbėreshėve (Piana degli

 

Albanesi). Bashkė me numrin e parė tė shtypur tė serisė sė re tė revistės Mondo Albanese, nė zarf gjeta punėn poetike mė tė fundit tė Zefit, pėrmbledhjen vjershash dygjuhėsh “Atje kam / La mia Morea” (Salvatore Sciascia Editore, Palermo, 2004).

E di se Zefi i ri s’ėshtė as pėr nga mosha e as edhe pėr nga pėrvoja poetike: lista e

veprave tė tij nė vargje e nė prozė (komedi) zė dy faqe e gjysėm nė fund tė vėllimthit e

jashtė Arbėrisė ai njihet mirė edhe nė Kosovė, ku nė vitin 1981 Rilindja i pati botuar

pėrmbledhjen “Gjuha e bukės” e nė Shqipėri, ku jo vetėm qė nė vitin 1985, Naim Frashėri I pati botuar pėrmbledhjen “Pėrtej maleve prapa kodrės”, por po nė ato vite qe shfaqur me sukses edhe njėra nga komeditė e tij tė kėndshme. Ai pėrfshihet gjithashtu nė tė gjitha antologjise e poezisė shqiptare e arbėreshe tė botuara brenda dhe jashtė Shqipėrisė. Por besoj se njė vepėr e re e me vlerė meriton gjithsesi t’i propozohet lexuesit e, meqenėse ka pak a farepak raste pėr ta bėrė ndryshe, i kėrkoj falje kryeredaktorit e lexuesit pėrse nuk po e pėrmbush pėr njė herė porosinė e pėrfitoj nga faqet qė ars-i ruan pėr mua.

Pėr arsyet qė thashė, Zefi s’ka nevojė pėr paraqitje tė tjera, pradaj do tė ndalen vetėm

te kjo vepra e tij e fundit, e cila nė njė farė menyre shėnon nė poetikėn e tij njė pikėkthesė,qė merr shkas nga ngjarje e dhimbshme tė jetės sė tij dhe arrin tė ndėrrojė

perspektivėn botėkuptimore arbėreshe tė mbetur tė patundur pėr mbi pesėqind vjet.

Fjala kyē e pėrmbledhjes ėshtė Morea, atdheu arketipik e mitik i arbėreshėve i vendosur pėrtej Adriatikut (parė nga brigjet italiane), qė pėrbėn mungesėn e pandreqshme nė fund tė shpirtit tė tyre, parrajzin e humbur ku ata lanė rrėnjėt e tyre mė tė thella tė personifikuara nga zoti tatė, zonja mėmė e vėllai “gjithė tė mbuluar nėn atė dhe”, sikurse thotė kėnga popullore qė veēanerisht arbėreshėt e Sicilisė kėndonin ritualisht ēdo vit nė pranverė duke u drejtuar nga Lindja. Dy ndodhi tragjike, vdekja e nėnės e vdekja e vėllait, e bėjnė poetin ta rikontestualizojė kėtė mit nė tokėn ku arbėreshėt ndodhen tani, domethėnė “kėtu”, nė Itali dhe tė zėvendėsojė ata “Tė Parė” mitikė me “Tė Parėt” konkretė, ata qė na dhanė jetėn neve e ata me tė cilėt u rritėm e qė ne vetė varrosėm, tamam si stėrgjyshrit tanė patėn varrosur nė Morenė e tyre prindėrit e vėllezėrit tė tyre konkretė. Kemi tė bėjme menjėfarė ndėrgjegjėsimi ndaj atdheut tė ri, Italisė, qė zbrėthen e kapėrcen atė dykuptimėsi konceptuale nė sajė tė sė cilės pėr atdheun e ri historikisht arbėreshėt arritėn tė luftonin edhe me armė, megjithatė duke e parė jo nė veēantinė e tij, por si shėmbėlltyrė tė Moresė, njėfarė vazhdimi tė atdheut tė tyre mitik tė humbur, pėr lirimin e tė cilti ata vazhdonin simbolikisht tė luftonin. Nuk ėshtė e rastėsishme qė zgjidhjen e dykuptimėsisė, identifikimin e atdheut tė ri si tė tillė e mundėson poajo ndodhi dramatike: vdekja e varrosja e prindėrve dhe e vėllait, qė sikur shenjtėron tokėn e re, duke i dhėnė dinjitetin e sė vjetrės. Natyrisht se gjatė mbi pesė shekujve tė qėndrimit tė tyre nė Itali, breza e breza arbėreshėsh varrosėn prindėr e vėllezėr tė vetėt, por parė nga poeti, ata “bėnin sikur” t’i varrosnin tė gjithė nė More, e cila pra mbetej pikėreferimi i vetėm i mallit e i identitetit tė tyre, i vetmi i denjė pėr shpėrfytyrim poetik.

Kėtė gjendje si pezull Skirņ Di Maxho-ja arrin ta kapėrcejė duke e historicizuar mitin si

kujtim e duke u dhuruar arbėreshėve si themel tė ri tė identitetit tė tyre poatė element ku

deri tani ata e mbėshtetėn, por tė aktualizuar. Ėshtė nga varret “kėtu” qė arbėreshėt duhet

tė rinisin historinė e vet, nėse duanė tė mbijetojnė. Momentin e kalimit nga pėrmasa mitike nė atė reale e shėnon shkėlqyer vjersha ku poeti metaforizon luftėn e kotė tė vėllajt tė dashur kundėr sėmundjes si luftė tė Skėndėrbeut kundėr Turkut.

Mirėpo, pėrmbledhja ka edhe njė fjalė kyē tjetėr, e cila ėshtė vdekja: jo vetėm ajo e

nėnės e e vėllait, qė janė tema e dy pjesėve tė para (“Kllapa katrore” e “Kėtu kam edhe tim Vėlla”). Vdekja ėshtė shifra edhe e pjesės sė tretė tė librit, tė pėrbėrė nga vjersha kushtuar njė poeti tjetėr, Jeronim De Radės (“Jeronim De Radės/Pėr qindvjetorin e vdekjes). Hutimit tė dhimbshėm qė tė lė nė shpirt vdekja armike e megjithatė shoqe e pashmangshme e jetės, poeti pėrpiqet t’i kundėrshtojė duke afirmuar vlerėn pėrjetėsuese tė poezisė si pėrmendore qė i qėndron motit qė me kalimin e tij tė pamėshirshėm asgjėson jetė, kujtime e kujtesa. Por kjo pėrsjatje qė pėrshkon tė gjithė pjesėn e tretė tė pėrmbledhjes nuk mjafton pėr ta qetėsuar poetin, i cili nė pjesėn e katėrtė “Vende Ikje” ndodhet pėrsėri i vetėm e si i zhgėnjyer, me jetėn e vet (e tė njerėzve) tė vdekshme qė i shpaloset me afatet e saj tė shkurtra, pėrballė Gjithėsisė sė pėrjetshme qė i shpalos afatet e saj nė shekuj e mijėvjeēarė.

Kundrejt kėsaj pėrmase sasiore e kohore tė pakufishme e tė amshuar, poeti sikur shket nė

njė ndjenjė kotėsie qė i afrohet shumė nihilizmit. Prapė, shpėtimi ėshtė fjala poetike, por

mė duket mė shumė si ngushėllim se sa si ankorim i sigurt pėrjetėsie, aq sa pėrjetėsimit

me anė tė poezisė, ai arrin t’i shtojė njėfarė pėrjetėsimi filozofik duke e parė qiellin si

hapėsirė gjithėpėrfshirėse, ku, si nė njė pasqyrė shpėrfytyruese, ndodhet e shkruar me

emra e mbiemra historia e botės e njerėzimit dhe e secilit njeri-yll qysh nga fillimi e qė

megjithatė pėr sa pėrpjekje njeriu tė mund tė bėjė e sa teori tė hartojė, mbetet mister nė

thelb i pazbulueshėm.

Sa pėr gjuhėn, ndėrsa pėr teatrin pėrdor tė folmėn e Horės sė Arbėreshėve, pėr

poezinė e vet Skirņ Di Maxho-ja zgjodhi prej kohe shqipen letrare, ndonėse – le tė ma lejojė miku e poeti, pa ma marrė pėr tė keq - me ndonjė pasiguri e duke i lejuar vetes, me dashje, ndonjė fjalė e shprehje vendore. Kėto nė disa raste i shpjegon ai vetė me shėnime nė fundtė secilit vjersh. Kur ai nuk e bėn, do ta bėjė unė, si zakonisht, nė fund tė tė gjitha vjershave.

Nga: Giuseppe Schirņ Di Maggio, “Atje kam / La mia Morea”,

Salvatore Sciascia Editore, Palermo, 2004

Kllapa katrore*

                         *kllapat katrore mbajnė tekstin tė rindėrtuar tė dorėshkrimeve tė mangėt.

 

MĖMĖS SIME [DHEUT TIM]

1.

Kėtė herė [herėt e tjera u

pėr Perėndim o Veri]

ėshtė mėma ime [dheu im] qė mė lė [themeli

ku rrija i patundur]. Herėt e tjera kur

nisesha [pėr liri o pėr punė] shoqėruar

nga orkestra e valėvet o nga xhazi i trenavet

e shihja [mėmėn] [dheun]

tė shuhej te horizonti [ngjer tek i sprasmi

rrip i dukshėm]. Nani

ėshtė ajo [mėmė e dhe] qė niset

pėr njė pėrmasė tjetėr [tė detyrueshme] misterioze

e mė lė

tė zvogluar nė vijėn e horizontit

trashgimtar tė [asaj] dhėmbjeje tonė [shekullore].

nani = tani

 

4.

Kujtoj kometėn Hale-Bopp [mbrėmanet]

nė veri-perėndim

brėnda profilit tė qelqėt [tė njė kupe malore]

e si ia tregova mėmės [nga rruga Krispi n. 30]

[vėre’, ė njė kometė!] me parandjenjėn se

pėr nga mosha s’do ta shihte mė [marrėzi:

asnjė te tė gjallit s’do ta shihte mė!].

Nanģ ajo [mėma] e di

natyrėn e kometavet [poteren dhe heshtjen

e sendevet nė qiell] por unė lidha

pėrgjithmonė kujtimin [se tė dy ishim tė gjallė]

me kalimin e njėditshėm tė njė drite me bisht

qė do tė kthehet pėrsėri e njėditshme [kur

pėr kujtimet unė s’do tė kem nevojė].

 

7.

Tė tė panumėrvet vėllime tė enciklopedisė

sė rruzullimit – kultura [jetėsore] shtėpiake

nė tokė [thomse] vetėm kujtim –

tė tė panumėrvet vėllime qė ke nė pėrdorim [mėmė]

shfleton titujt mė tė bukur e vete i gjen me kureshtje

tė pashueshme: Andromeda, Coma Berenices, Ophiucus

Orion, Ursa Major pėr t’i thėnė latinisht. E thomse

ēuditesh [e buzėqesh] pėr rallėsinė e kapitujvet

qiellorė Eagle [Shqiponja] Sunflawer [Luledielli]

Sombrero, Trifid [I-ēarė-trishi]

Omega, Butterfly [Flutura] Wild Duck [Rosa e Egėr]

Oėl [Kukuvajka] Crab [Gaforrja]

Horsehead [Krye Kali] o tė faqevet

tė shkelqyera pėr shembull tė Aldebaranit Betelgjėzės

Antaresit Vegės Siriusit sikuree i duhej

njė emėrim tokėsor pėr tė kuptuar qiellin.

Oh, t’i shihnim e t’i dinim eksistuese [nga ky Dhe]

nga kjo e ngushtė dritare mbi rruzullimin

pa nevojė tė ishim tė vdekur o se duhet tė vdiset.

 

8.

Nė llojas [mėmė] me sy nga Saturni

[mė keq] nga Urani o Neptuni

pikėn e paqėnė tė Dheut

s’do ta pėrseksėsh. Pėr ato

perėndi [tė zhvleftėsuara]

thjesht Dheu s’gjėndet1 .

E andaj as edhe ne. [E diskutueshme e di]

[Nga ky dhe]

s’di ku tė kėrkonj vendet kozmike

e tė vdekurvet tė mi tė dashur.

Por edhe ata neve tė gjallė. [Thomse]

na bjerrin sysh e del se jemi na

nė pėrfundim qė s’jemi.

 

llojas = heton; pėrseksėsh = dallosh, vėshtrosh

 

 

“Kėtu” kam edhe tim vėlla

 

VJERSHA TĖ LIPIT TIM

Peng. Tė zėnit fill ėhstė gjithmonė kėshtu.

Tė ndodhesh peng. I gjellės3

i vdekjes. Je vdekja Murat i Dytė Turk.

Por yni s’e dhuron kapistrėn.

Mė parė o mė pas do tė ngrėjė kryet.

 

Me ēilin4 pėrfundim.

Tė shfletohet historia.

Fermani apokrif

i hap dyert e Krujės.

Pėrhapet lajmi.

E lehtė do tė jetė fitorja.

Tė lirosh Dibrėn.

Tė pushtosh kėshtjellėn e Petralbės. Tė pushtosh

Sfetigradin. Tė pushtosh tėrė botėn.

Nė Lezhė Kuvendi.

Tė mundet kanceri.

E bujshme fitorja e Torviollit.

Dhjetėmijė pėr njėzetepesėmijė.

Dukej e pamundshme.

Ėshtė e mundshme.

Zemra bėhet e pakufirė.

Sfetigradi rimarrė nga Turqit

pas dy muajsh rrethimi e humbjesh tė rėnda.

Njėqindmijė kundėr Krujės.

Kruja i bėn ballė. Lavdėrimi

i mbrojtjes sė vetė.

Murat mund tė vdeē5

Nga zemėrplasja. Por

i lė thronin Mehmetit tė Dytė.

Tė ligtė6 vazhdon.

Tronditja mė e rėndė.

Vdekja e pakufishme e Kostantinopollit.

Maji 1453.

Tė hartohet njė plan strategjik

pėr rifitimin e Beratit.

Tė ndėrrohet taktikė.

Por Berati ėhstė i mundur. Tė riprovohet.

Ėshtė i mundur. Tė riprovohet. Berati

ėshtė jeta. E Sfetigradi

me gjithė pabesitė7 .

Moisiu i Dibravet

u bind Moisiu i Dibravet. E mprehtė shpata e tij.

E rėndė pėr dy burra

shpata e Skėnderbeut.

T’u shmanget ndeshjevet nė fushė tė hapur.

Tė adoptohet taktika e sulmevet tė papritura.

Ballabani, mė i furishėm se kurrė.

Origjina e njėjtė, e degjeneruar.

I drejtohet zemrės sė Botės.

Kruja ėshtė zemra e botės.

E Kruja tani pėr tani

u bėn ballė sulmevet.

E pra mbyllja e pabesueshme.

E rrufeshme e rrjedhės.

E rrethojnė luftetarėt e tij.

Lajmi hyn nė dhomėn e vuajtjes:

nga armiku njė tjetėr pushtim.

Do armaturėn. Shpatėn motėr. Kalin besnik.

Me vrull. Pra i lė.

Gratė e mira me radhė

- nė vend tė mėmės kamot vdekur –

i pėrkėdhelin dorėn

t’i zbutin dhėmbjen e pakufishme.

Dhėmbjen e qartė tė njohjes

sė arritjes te caku i jetės.

Villi8 i gėnjimit u shqorr.

Qielli u nxi. Tė vdekurit

nuk u ngjallėn.

17 janar 1468.

Dy ditė pas, 2003.

 

 

“KĖTU” KAM EDHE TIM VĖLLA

 

Me dhėmbjen romantike tė atdheut qė lamė

(koncepti “atdhe” e kush e la)

u kemi shėmbur9 pėr njė At simbol tė pėrgjithshėm

tė pesė shekujvet tanė e pėr njė Mėmė e pėr njė Vėlla

“atje” mbuluar tė gjithė nėn dhe (atdhe)

me datė tė supozuar 1470.

Por tė afėrmit e viteve tė rėndomta

tė qarė me dhėmbje konkrete?

Nani “kėtu” ėshtė atdhe i shejtėruar

ndajfolje e padyshueshme

vend i palėvizshėm

jo mė varjacione drejt ku nga ku.

E Bukura More e sprasme ėshtė “kėtu”

ku jam.

“Kėtu“ kam u zotin tatė

“kėtu” kam u zonjėn mėmė

“kėtu” kam edhe tim vėlla

gjithė tė mbukuar nė “kėtė” dhe (atdhe).

Jeronim De Radės

Pėr qindvjetorin e vdekjes.

 

 

 

KĖTA TĖ SHFLETUAR LETĖRSI

 

Kėta tė shfletuar letėrsi

rrasa varre emra tė Tanėve dhe Yti,

Poet, e tė bėmat tuaja njerėzish

tė pėrjetshme o tė pėrditshme

tė hyjtura te ingranazhi i harrimit

nė nuk jetonte Fjala e shkruar

Fjala magjike e shkruar e dhjatės

ringjallur te shqyptimi

qė i jep prapė magjinė e jetės.

E mė duket se varet qiell i patundur

nga ankthi

mbi tė pakryerėn pėrjetėsi tuaj fizike

mbi tė shfletuarit letėrsi tė vdekurish.

Por fatit tė vdekjes

- si sprovė e pėrkohshme e jetės –

vargjet e tua kumbojnė

me shqiptimin e tė gjallėve

mbi mbulesėn ankthi

qė pėr pak llargohet.

 

 

 

MBI NJĖ DORĖSHKRIM DERADIAN

 

Brėnda kutisė njė faqe

tė balsamuar njė herė e gjallė.

Shkrimi i dyfisht qė na dallon

ėshtė aty nė bashkėplotėsi.

Por zjarr i ndryshėm tė frymėzon:

e fortė e thatė gėrryese penda

e anės arbėreshe vuajtje

nė tė hequr e tė dhėnė;

e lehtė pėrballė

penda italiane.

Mos u trėmb: s’do t’i zbuloj sekretet

e vuajtjes sate krijuese.

Por tė pashė, poet, nė fletė tė gdhendje

dhe tingullin e ashpėr e tė ėmbėl gjegja

te fjalėt pa mot.

 

gjegja = dėgjova

 

 

 

ĒASTI I POEZISĖ

 

Zglodha kur nė ngau mua

poezinė qė Tyj tė kushtova

te perivoli i shtėpisė-sate-shekull

prej tullash fillimtare

e tetori sapo bėj10 sikur

shfaqej te lisat

e Ti shfaqeshe tuke tepruar erėn

menyra tė tjera pėr prani fizike tė ndaluara

sepse asnjė privilegj

i jipet kujt ka formė

e tė shpirtit pėrmbajtje.

Thamė tė vjetra nė shqiptim fjalė

arbėreshe frymė

qė pėrtej qindvjetorėvet tė vegjėl

na hynjėzon .

 

zglodha = lexova; ngau = takoi; perivoli = lulishtja; fillimtare = origjinale

 

 

 

Vende-Ikje

 

GJITHĖSI TĖ NDĖRLIDHURA

 

Grumbullime tė hapura o sferike

qiell i thelle

ēuditėri tė mjegullnajave statike

mburrėsi miliardėsh vjet-dritėsh

galaktika nė grupe vendase

po dilet trushi tė marrėsh me mend

njė sistem rruzullimi tė bashkėlidhur

me rruzullime tė tjera tė ndėrlidhura.

Me tė vėrtetė ėshtė mendja syri teleskopik

qė ka ndėrlidhje me gjithėsitė e mė thot

pėr eksistencėn e tyre. O pėr gėnjimin.

Si ngushėllim pra mbyllem

te lėvorja e pavlerė

e kėsaj toke qė nga emri

kumbon: Fusha e Zonjavet.

E mė pėlqen kufiri

konkret e i shėndoshė i trollit tim

ku tė vėrteta kanė qenė dashuritė dhe janė.

 

 

 

TEK E LARTA PURTELĖ*

 

Kėrkoj tė bėhem profil

i zi te natyra e zezė-natė

- pa ndotje pasqyrimesh tė dritėvet qytetareku

bėn kurriz e larta Purtelė

me gurėt e ndjeshėm nė pozitė njerėzore

si pėrmendore tė jetėvet ē’u kėputėn

nėn njė kupė tė mbushur plot

me llėmba ta zmadhuara aqė

se pa dallim yjėsitė zhduken

tė bjerra te luzma. E perėnditė

me perėndeshat sy-shumė brilantėsh

gėnjėjnė veten nė shkėlqimin e tyre tė huajtur12 .

Pėr gjithė atė madhėshti qiellore s’di tė thom

as nė rimė as nė vargje tė lira.

Jap vetėm shenjė tė pranisė e ulėrij

me modulime tė larta – ē’i pėrforcon

faqja pėrballė prej mermeresh mali –

pushtetin absurd i njeriut mbi jetėn

nėn pandjeshmėrinė –ashtu duket – tė qiellit.

 

* vendi ku, mė 1 maj 1947, u bė kėrdia kundėr argatėvet e punėtorėvet arbėreshė

e sicilianė.

 

 

 

TASH NJOH FRYMĖN E ERĖRAVET

 

Tash njoh frymėn e erėravet

e di nga cila anė do tė pėshpėritin degėt.

Ka erė artiste poeteshė

qė bie mjegulla13 thjerrėzore pirgje shtresa

e gėzohet nga furtuna.

Ka erė qė fshin mjegulla

e liron mendimet.

Tash njoh frymėn e erėravet

e masat gjysmake e flladit

o tė pushisė qė vete e vjen

herė nga liqeni nė dhe

herė nga dheu nė liqen.

As dua tė mendoj ēila

erė mė pėrket.

 

 

 

KALIMI I AFĖRDITĖS

 

Motoshati te vila kėtu pėrpara

trazon tokėn rreth bimėvet

e varrėzon barėrat tuke shurdhuar ajrin.

Atje lart ndėrkaq te dielli zhvillohet ngjarja.

Nė teleskop qetėsia yjore bėn skenė

- qetėsi pėr ne sepse “aures hominum obsurduerunt”

(Somnium Scioiosis, De Republika, lib. VI, 19) –

u shurdhuan veshėt e njerėzvet

pėr tė shtatė notat e rruzujve qiellorė.

Humbi diamantin Afėrdita dhe e zezė

hipet mbi faqen e diellit. Thėrres miq

tė marrin pjesė ndryshe s’ka dėshmi.

Jemi gjithnjė me gjithėsinė, thot dikush.

Shkenca poezivrasėse numėron 122 vjet

tė shihet e njėjta skenė nga kėtu kėshtu

sikurse thotė: mbaj mend vdekjen.

Humnera e kohės trėmb. 122 vjet prapa tjerė tė gjallė.

Pas 122 vjetėsh tė tjerė. Te tė gjallėt e sotėm

tė gjithė do tė shkojnė pėrpara diellit

mė parė se ngjitja e ardhshme e Afėrditės.

Si dėshmi dokumenti. 8 qershor 2004

Hyrje 7,30. Dalje 13,25

Nė mes, jeta.

 

 

 

1 s’ėshtė, s’ekziston

2 tė zisė sime

3 jetės

4 cilin

5 tė vdesė

6 e keqja

7 tradhėtitė

8 sqepi

9 kemi vajtuar

10 bėnte

11 hyjnizon

12 huazuar

13 re